- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-301-212/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01583-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- D. V., V. V.
- Pareiškėjas
- D. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. V. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6329-902/2015 pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims V. V., D. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., jos tėvo A. V. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, jog ji yra subjektas, turintis teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 str. l d., nes palikėjo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nedarbinga, dėl savo ligos ir sveikatos būklės yra praradusi galimybę įsidarbinti ir kitais būdais gauti papildomų pajamų. Palikimo atsiradimo metu D. J. jokių papildomų socialinių draudimo išmokų negavo, neturėjo piniginių indėlių kredito įstaigose, nevykdė individualios veiklos ir iš jos negavo pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J. jos tėvo A. V. mirties dieną 2015-01-31 buvo reikalingas išlaikymas. Nustatė, kad pareiškėjos tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas 0,0764 ha, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, lAlm. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas b.p 2Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis b.p 3Šlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 4l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). A. V. 2002-03-22 testamentu visą savo turtą paliko sutuoktinei D. V., pareiškėjos motinai. Pareiškėja pagal įstatymą yra pirmos eilės įpėdinė, todėl su 2015-02-19 pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto 6-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo į privalomą palikimo dalį, tačiau D. V. nesutiko, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomą palikimo dalį.
Palikimo atsiradimo metu 2015-01-31 D. J. buvo nedarbinga dėl ligos (jos darbingumas sudarė 20 proc., nuo 2015-10-01 jos darbingumas sudaro tik 15 proc., nuo 2015-10-06 dvejiems metams nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros/pagalbos poreikis), jos gaunamos pajamos buvo 189,90 Eur netekto darbingumo pensija, papildomų socialinių draudimo išmokų negavo, neturėjo piniginių indėlių kredito įstaigose, nevykdė individualios veiklos (veikla sustabdyta dešimčiai metų, iki 2025-12-31) ir iš jos negavo pajamų. D. J. nuosavybės teise turėjo dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja gyveno kartu su neįgaliu sūnumi, automobilį FORD GALAXY, valst. (duomenys neskelbtini), naudojo nuvykti pas gydytojus, buičiai, automobilis jiems su sūnumi buvo gyvybiškai reikalingas. Palikimo atsiradimo metu 2015-01-31 pareiškėja savo vardu turėjo dar vieną automobilį VW Golf, kurį pardavė 2015-07-05 už 30 Eur. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo sunkios finansinės padėties ir jai buvo reikalingas papildomas išlaikymas būtiniems poreikiams patenkinti. Dviejų kambarių (nedidelės kvadratūros – buto plotas apie 50 kv. m.) bute pareiškėja gyvena kartu su pilnamečiu, gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgaliu slaugymo reikalaujančio sūnumi A., todėl teismas nemanė, kad būtų buvę ir yra protinga pareiškėjai pakeisti butą į mažesnį (pvz. vieno kambario) ir taip gauti papildomų pajamų savo išlaikymui. Tai, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu turėjo dvi transporto priemones, taip pat nesudarė pagrindo manyti, jog pareiškėja gyveno turtingai, nes automobilis VW Golf buvo mažai vertingas, buvo parduotas tik už 30 Eur sumą, buvo mažas, nevažiuojantis. Ta aplinkybė, jog pareiškėja gyvena kartu su sūnumi, kuris gavo pajamas (2015-01-31 dienai gavo 210 Eur neįgalumo šalpos pensiją, o nuo 2015 m. liepos mėn. 216 Eur dydžio) ir kurių dalį pareiškėja naudojo kuro įsigijimui, nedavė pagrindo manyti, kad pareiškėjai nebuvo reikalingos papildomos lėšos (parama) pragyvenimui, priešingai, kuro įsigijimas už sūnaus pinigus kaip tik patvirtino, jog pareiškėjai nepakako gaunamų jos pajamų pagrindiniams poreikiams patenkinti, vertinant tą aplinkybę, jog pareiškėja yra didelis ligonis, yra neįgali ir jai sunku judėti, dėl itin prastos sveikatos būklės (pareiškėja yra onkologinis ligonis) pareiškėja privalo dažnai lankytis pas gydytojus, todėl išlaidos kurui įsigyti priskirtinos būtinų pareiškėjos poreikių tenkinimui. Tai, kad pareiškėja vyko į Palangą vienai dienai, nesudarė pagrindo manyti, kad pareiškėja gautas lėšas naudojo itin nerūpestingai, sunkiam ligoniui nuvykimas prie jūros yra būtinybė, o ne prabanga, be to, vienos dienos kelionė Lietuvos ribose nepareikalavo didelių išlaidų. Teisme pareiškėja paaiškino, jog iš 6 000 Lt uždirbtų 2014 m. pinigų ji susimokėti 900 Lt GPM, o likusią pinigų dalį 4 000 Lt pareiškėja 2014-12-19 panaudojo automobilio Ford Galaxy įsigijimui. Pareiškėja automobilį įsigijo už 2 500 Lt, todėl nepanaudota suma sudarė 1 500 Lt. Teismas sprendė, kad minėta 1 500 Lt sumą iki 2015-01-31 pareiškėja buvo išleidusi savo būtiniems poreikiams tenkinti. Pareiškėja paskaičiavo, jog jos būtinos minimalios išlaidos vienam mėnesiui sudarė vaistams ir higienos priemonėms - 57,92 Eur sumą, maistui - 57,92 Eur, išlaidos būstui išlaikyti 142,16 Eur, drabužiams ir avalynei 16,21 Eur, iš viso išlaidų 274,21 Eur, taip pat pareiškėjai yra būtinos kitos išlaidos (kelionės, kraujo tyrimų ir pan.), išlaidos nuolat didėja. Pareiškėjos gaunamas pajamas viršija būtinos išlaidos. Su būtinų išlaidų paskaičiavimu teismas turi pagrindo nesutikti tik dalyje dėl būsto išlaikymo išlaidų, kurios teismo nuomone, turėtų būti dalinamos pusiau (kartu jas paskaičiuojant ir sūnui A.), nes pareiškėjos gyvenamajame būste savo gyvenamąją vietą deklaravo pareiškėja kartu su sūnumi, tačiau minėtas faktas (būsto išlaikymo išlaidų padalinimas pusiau) vis tiek nepaneigė to fakto, jog pareiškėjos gaunamos pajamos nepadengia būtinų išlaidų. Tai, kad kartu su pareiškėja retkarčiais gyvena jos sugyventinis ir galimai prisideda prie būsto išlaikymo, rodo, kad pareiškėjai jos gaunamų pajamų nepakanka ir jai yra reikalinga papildoma parama.
Pareiškėjai dažnai tenka lankytis pas gydytojus, beveik metus pragulėjusi ligoninėje, dėl ko toliau nebegalėjusi vykdyti individualios veiklos. Palikimo atsiradimo metu 2015-01-31 pareiškėja buvo nedarbinga dėl savo ligos ir sveikatos būklės, teismas konstatavo, jog ji buvo praradusi galimybę įsidarbinti ir kitais būdais gauti papildomų pajamų. Teismas nenustatė, jog pareiškėja pati kokiais tai kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudama alkoholiu, tyčia susižalojusi, iššvaisčiusi turėtą turtą ir pan.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys D. V. ir V. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Nesutinka, kad pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas jos tėvo mirties dieną. Teismas paneigė velionio valią, kad po velionio mirties suinteresuoti asmenys paveldėtų turtą. Pareiškėjos tėvo mirties dieną, jos turtinė padėtis buvo gera ir nesunkiai galėjo pragyventi. Pareiškėja turėjo individualią įmonę ir jos invalidumas netrukdė jai užsiiminėti verslu. Dėl kokių priežasčių pareiškėja sustabdė individualią veiklą teisminio proceso metu įtikinančių argumentų nepateikė. Mano, jog pareiškėja sąmoningai uždarė savo veiklą, kad galėtų pretenduoti į tėvo palikimą. Pareiškėja sąmoningai sukūrė savo sunkią turtinę padėtį, todėl ji negali pretenduoti į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėjos pajamos buvo pakankamos jai savęs išlaikymui, nes būste gyveno su sūnumi ir turėjo sugyventinį, kuris taipogi galėjo prisidėti prie išlaikymo. Be to, jei ji nebūtų susistabdžius savo individualios veiklos, ji galėjo gauti dar daugiau pajamų.
Pareiškėja tėvo mirties dieną valdė brangų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tačiau teismas į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio. Nesupranta, dėl kokių priežasčių teismas pripažino, jog pareiškėja negali gyventi vieno kambario bute, nes pardavus savo butą, ji gautų papildomų pinigų ir jų užtektų jos poreikiams tenkinti. Be to, ji neprivalo rūpintis savo pilnamečiu sūnumi, kartu su juo gyvena vien dėl to, kad gautų pašalpą. Pareiškėja turi transporto priemonę, kurios turėjimo būtinybės pareiškėja neįrodė. Ji vykti pas gydytojus gali ir viešuoju transportu. Pareiškėjos vykimas į Palangą rodo, jos išlaidumą. Nesutinka su pareiškėjos aplinkybėmis, kad už automobilį gavo tik 30 Eur, kadangi tai neprotingai maža kaina ir pridavus į metalo laužą už automobilį galima gauti 100 – 150 Eur. Be to, pareiškėja siekia nusipirkti butą žemesniame aukšte, todėl jos tikslas yra ne būtinųjų poreikių tenkinimas, o siekia geresnių buitinių gyvenimo sąlygų, todėl ji piktnaudžiauja privalomosios palikimo dalies nustatymo galimybe.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjos teises perėmęs asmuo A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą aptarė visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bei rėmėsi teismų praktika. Teisingai nustatė visas byloje esančias aplinkybes apie pareiškėjos D. J. turtinę padėtį, jos darbingumą. Teismas pagrįstai nematė galimybės keisti dviejų kambarių butą į vieno kambario, siekiant papildomų pajamų. Apeliančių argumentai dėl buto keitimo prasilenkia su geros moralės pripažintomis nuostatomis. Pareiškėjai gyvenant su neįgaliu sūnumi būtų neprotinga keisti butą į vieno kambario.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvo A. V. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti tikslu gauti privalomą tėvo A. V. palikimo dalį (b. l. 2-4).
A. V. 2002-03-22 testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties dieną, tame tarpe ir žemės sklypą su pastatais ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), paliko D. V. (b. l. 7, 12-15).
D. J. dėl ligos neteko 80 proc. darbingumo, o nuo 2015-10-01 – 85 proc. Nuo 2015-10-06 iki 2017-10-05 D. J. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o pajamas nuo 2015-01-01 sudarė 189,90 Eur netekto darbingumo pensija (b. l. 25-29, 36, 97-98, 101-111). Nuo 2015-01-01 D. J. iki 2025-12-31 sustabdė savo įmonės veiklą (b. l. 40-42). Nuosavybės teise D. J. valdė dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilius FORD GALAXY, valst. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, pardavė 2015-07-05 už 30 Eur (b. l. 16-18, 34, 99). Kartu su D. J. gyvena neįgalus sūnus A. J., kurio pajamas sudaro 210 Eur šalpos pensija (b. l. 48-49, 124-125).
Apeliantės D. V. ir V. V. teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad D. J. jos tėvo A. V. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas, nes ji turi pakankamai pajamų save išlaikyti, turi butą, kurį galėtų pakeisti į mažesnį ir gauti papildomų pajamų, parduoti automobilį ir naudotis viešuoju transportu.
Teisėjų kolegija atmeta apeliančių argumentus, kaip nepagrįstus.
Įstatymas reglamentuoja, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį (CK 5.20 str. 1 d.). Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau nei pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Pažymėtina, kad ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų, nurodė, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009-04-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2009-05-05 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2010-12-20 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-529/2010; 2012-03-05 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-84/2012, kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja D. J. nuo 2014-02-26 buvo gydyta Panevėžio ligoninėje, 2014-03-12 jai diagnozuota onkologinė liga, buvo operuota, taikyta chemoterapija, nuo 2014-10-01 nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, paskirta netekto darbingumo pensija. Dėl ligos pareiškėja 2015-01-01 priėmė sprendimą laikinai nevykdyti individualios įmonės veiklos. Dėl progresuojančios ligos nuo 2015-10-01 nustatytas 15 proc. darbingumo lygis. Pareiškėja D. J. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 156).
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai jos tėvo mirties dieną, 2015-01-31, buvo reikalingas išlaikymas, nes dėl sumažėjusio darbingumo lygio galimybių įsidarbinti nebuvo, duomenų apie tai, kad pareiškėja turėjo santaupų ar kitokių pajamų, išskyrus netekto darbingumo pensiją, byloje nėra.
Apeliančių argumentas, kad pareiškėja sąmoningai uždarė įmonės veiklą, kad galėtų pretenduoti į tėvo palikimą, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, byloje pateikti medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad pareiškėjos gan greitai progresuojanti liga buvo priežastimi, lėmusia individualios įmonės veiklos sustabdymą.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėja galėjo keisti butą ir gyventi vieno kambario bute, parduoti automobilį ir pas gydytojus vykti viešuoju transportu. Kaip minėta, pareiškėja sirgo sunkia onkologine liga, bute gyveno kartu su sūnumi, kuris buvo neįgalus nuo vaikystės, reikalingas specialiosios nuolatinės priežiūros, abiems buvo būtina savo transporto priemonė, kurios pagalba gydymo įstaigą galėjo pasiekti bet kurio paros metu.
Kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad D. J. atitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytoms aplinkybėms tinkamai aiškino ir taikė teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, todėl atmeta visus apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.