Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-04-22 · Civilinė byla Nr. e2A-203-856/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
e2A-203-856/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00382-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-203-856/2020Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00382-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.5; 2.6.1.5; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6099-237/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl permokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ prašė iš atsakovo V. B. priteisti 1 031,78 Eur skolos už elektros energijos persiuntimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur žyminio mokesčio.

2. Ieškovė nurodė, kad teikia elektros energijos persiuntimo paslaugas atsakovui ūkininkui V. B. priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). Šalys 2013 m. sausio 1 d. yra sudariusios Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui teikti kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, o atsakovas įsipareigojo tinkamai ir laiku už teikiamas paslaugas atsiskaityti. Tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2019 m. kovo 31 d. nebuvo pilnai atsiskaitoma už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą, todėl susidarė 1 031,78 Eur skola. Objekte 2017 m. liepos 25 d. buvo įrengti nauji persiunčiamą elektros energiją apskaitantys prietaisai – skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skaitiklis 1) ir skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skaitiklis 2). Skaitiklio 1 rodmenys nebuvo deklaruojami, sąskaitos buvo išrašomos pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą, 2018 m. kovo 28 d. Skaitiklis 1 buvo nuimtas ir vietoj jo įrengta automatizuota apskaita. Skaitiklio 2 pradinis rodmuo įrengimo metu buvo 0 kWh, iki 2018 m. gruodžio 31 d. Skaitiklio 2 rodmenys deklaruojami nebuvo. 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui deklaravus Skaitiklio 2 rodmenis, dieninėje skalėje fiksuoti rodmenys 53 910 kWh, naktinėje skalėje – 45 167 kWh. Atsižvelgiant į Skaitiklio 2 parodymų duomenis, nustatyta 12 518,08 Eur neapmokėta suma. 2019 m. sausio 16 d. atsakovas atliko 11 498,14 Eur mokėjimą, tačiau, įvertinus naujus priskaitymus ir visus atsakovo mokėjimus iki 2019 m. balandžio 5 d., yra likusi neapmokėta 1 031,78 Eur suma. Atsakovui kas mėnesį apmokėjimui buvo pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, tačiau atsakovas už elektros energijos persiuntimo paslaugas neatsiskaitinėjo pilnai, PVM sąskaitose faktūrose pateikiami išsamūs paaiškinimai, iš ko susidaro mokėtina suma. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atsakovas buvo pasirinkęs nepriklausomą elektros energijos tiekėją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Energo live“. Nuo 2018 m. birželio 1 d. kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinko, todėl už elektros energijos tiekimą buvo taikyta garantinio tiekimo kaina.

3. Atsakovas V. B. prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 8 268,23 Eur dydžio permoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog ieškovė ir atsakovas 2013 m. sausio 1 d. yra sudarę Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, pagal sutartį ieškovė atsakovui teikė ne elektros energiją kaip prekę, o tik elektros energijos persiuntimo paslaugas. Elektros energiją laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atsakovui tiekė nepriklausomas elektros energijos tiekėjas UAB „Energo live“. Nuo 2018 m. birželio 1 d. UAB „Energo live“ dėl finansinių sunkumų nutraukus elektros energijos gamybą ir tiekimą, elektros energiją atsakovui tiekti pradėjo ieškovė. Elektros energijos persiuntimo paslauga atsakovui buvo teikiama persiunčiant, o nuo 2018 m. birželio 1 d. - ir tiekiant elektrą į du vienoje vietoje esančius objektus: grūdų sandėlį ir fermą, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 13 p., atsakovas neprivalėjo teikti ieškovei elektros apskaitos prietaisų rodmenų, kadangi šalys buvo susitarę ir buvo nusistovėjusi praktika, kad ieškovė persiuntimo paslaugos kiekius nustatinės pagal vidutinį mėnesio suvartojimą. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės atsakovui teiktose sąskaitose nuolat nurodoma informacija, kad sąskaita yra išrašyta pagal vidutinį elektros energijos sunaudojimo kiekį, be to, ši aplinkybė pripažįstama ir ieškinyje. Kadangi ieškovė buvo įsipareigojusi energijos persiuntimo kiekį skaičiuoti pagal vidutinį sunaudojimą, remiantis sutarties 13 p., ne rečiau kaip kartą per metus ieškovė privalėjo atlikti apmokėjimų sutikrinimą su elektros apskaitos prietaisų rodmenimis ir įvertinus juos išrašyti patikslintą apmokėjimo už suteiktas persiuntimo paslaugas dokumentą. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė aplaidžiai, savo veiksmais klaidino atsakovą. Atsakovas savo įsipareigojimus ieškovei vykdė sąžiningai, visada laiku apmokėdavo ieškovės jam teikiamas sąskaitas. Ieškovės darbuotojas, 2017 m. gruodžio 27 d. atvykęs pas atsakovą, dėl atsakovui nesuvokiamų priežasčių užfiksavo tik vieno skaitiklio (fermos) rodmenis, atlikus skaitiklių patikrą buvo konstatuota 1089,02 Eur dydžio permoka. 2018 m. kovo 28 d. ieškovės darbuotojai vėl buvo atvykę pas atsakovą ir keitė skaitiklius, buvo įrengta automatizuota apskaita. 2018 m. balandžio 25 d. atsakovui atsiuntė pranešimą, jog dėl įrengtos automatizuotos apskaitos elektros skaitiklio duomenų deklaruoti nereikia, kas dar kartą suklaidino atsakovą ir leido pagrįstai manyti, jog visi jo pagal ieškovės teikiamas sąskaitas vykdomi įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai. 2018 m. spalio 31 d. sutikrinusi skaitiklių rodmenis, ieškovė vėl konstatavo atsakovo permoką, o 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui išrašė sąskaitą, kurioje nurodė neva per 2018 m. gruodžio mėnesį atsakovas suvartojo elektros energijos už 13 449,80 Eur. Pradėjus aiškintis, kaip atsakovas per gruodžio mėnesį galėjo suvartoti elektros energijos keliasdešimt kartų daugiau nei įprasta, jam buvo atsakyta, kad nepriemoka susidarė dėl skaitiklio rodmenų nedeklaravimo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 25 d. Ieškovė į sąskaitą įtraukė ne tik elektros energijos persiuntimo paslaugos kainą, tačiau ir elektros energijos gamybos kainą, nors iki 2018 m. gegužės 31 d. elektros energiją atsakovas pirko ne iš ieškovės, o iš UAB „Energo live“. Kadangi ieškovė iškart pagrasino atjungti elektrą, didžiąją dalį sąskaitoje nurodytos sumos atsakovas sumokėjo, nors tokios savo prievolės ir nepripažino.

5. Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo vykdoma atsakovo grūdų saugykloje suvartojamos elektros energijos apskaita, nors ieškovės darbuotojai net tris kartus per šį laikotarpį vykdė kituose atsakovo objektuose suvartojamos elektros energijos patikrinimą. Minėtu laikotarpiu suvartota elektros energija apskaityta kaip persiųsta ir suvartota 2018 m. gruodžio mėnesį, ieškovė sau priskaičiavo ne tik elektros energijos persiuntimo, tačiau ir pagaminimo kainą, nors iki 2018 m. gegužės 31 d. faktiškai suvartota elektros energija buvo įsigyta iš nepriklausomo tiekėjo UAB „Energo live“. Energijos tiekėjas turi įrodyti, kad realiai patiekė vartotojui atitinkamą energijos kiekį. Ieškovės nurodytas kiekis, jog atsakovas suvartojo 53 909 kWh elektros energijos dieniniu tarifu ir 45 167 kWh naktiniu tarifu per vieną mėnesį, yra neįmanomas. Paskutinį kartą ginčo objekto apskaitos prietaisą ieškovės darbuotojai tikrino 2017 m. liepos 25 d., todėl ieškovė perskaičiuoti elektros energijos suvartojimą galėjo daugiausiai už laikotarpį iki 2018 m. liepos 25 d. ir ji tikrai neturėjo teisės suvartojimo perskaičiuoti 2018 m. gruodžio mėnesį, be to, iki 2018 m. gegužės 31 d. elektros energiją atsakovas pirko iš UAB „Energo live“, o ne iš ieškovės. Persiųstos ir parduotos energijos kiekį ieškovė galėjo skaičiuoti pagal vidutinį suvartojimą, iš viso ieškovė atsakovui galėjo priskaičiuoti 4 161,63 Eur, kas reiškia, kad atsakovo permoka ieškovei yra 8 268,23 Eur (931,72 + 4161,63 – 11 498,14).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai, priešieškinys - atmestas.

7. Teismas pritarė ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytiems argumentams, jog Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) nuostatos dėl suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-584-823/2017, kuriomis rėmėsi atsakovas ir jo atstovė, nėra taikomos nagrinėjamam ginčui, kilusiam tarp atsakovo ir ieškovės, nes suvartotas elektros energijos kiekis gali būti perskaičiuotas įvertinus vienerių metų vartojimo laikotarpį ar kitą maksimalų laikotarpį tik nustačius neteisėto elektros naudojimo atvejus ar apskaitos prietaiso gedimo atvejus, atsakovo minėtoje byloje buvo nustatytas 10,83 karto mažesnis persiunčiamos elektros energijos kiekis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo žinioje esantis elektros Skaitiklis 2 neparodo tinkamų parodymų, kad apskaitoma suvartota elektros energija per atsakovo žinioje esantį skaitiklį yra neteisinga. Byloje nėra duomenų, kad Skaitiklio 2 rodmenys būtų netinkamai fiksavę suvartotą elektros energiją ar būtų nustatyti kokie kiti Skaitiklio 2 gedimai. Priešingai, atsakovas 2018 m. gruodžio 31 d. pats ieškovei deklaravo Skaitiklio 2 rodmenis ir bylos nagrinėjimo metu neginčijo skaitiklio rodmenų, neneigė, kad pagal pateiktus Skaitiklio 2 rodmenis jis elektros energiją suvartojo.

8. Teismas nurodė, kad nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad tarp šalių buvo pasirašytas sutarties priedas dėl automatizuoto nuskaitymo, tačiau į bylą tokių duomenų nepateikė, ieškovės atstovė nurodė, kad jai nėra žinoma apie tokį sutarties priedą. Atsakovas ieškovės pareigą bent kartą per metus sutikrinti skaitiklio duomenis grindė ir tuo, kad jam sąskaitos buvo išrašomos pagal nusistovėjusią tvarką, t. y. pagal vidutinį mėnesio suvartojimą. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui sąskaitos pagal vidutinį mėnesio suvartojimą buvo išrašomos tik už fermoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skaitiklis 1) suvartotą elektros energiją, nes 2017 m. liepos 25 d. keičiant ginčo objekte Skaitiklį 2, anksčiau buvęs skaitiklis rodė 0, todėl ieškovė neprivalėjo išrašinėti sąskaitų 0 Eur sumai, ką patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu, jog elektros energijos ginčo pastate iki 2017 m. liepos 25 d. nenaudojo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės darbuotojai fermoje suvartotos elektros energijos patikrinimą vykdė tris kartus: 2017-12-27, 2018-03-28, 2018-10-31, tačiau grūdų sandėlyje elektros energijos apskaitos netikrino. Ieškovės atstovė iš esmės negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovės darbuotojai sutikrino ne visų atsakovo objektų skaitiklių rodmenis. Teismas pažymėjo, kad ieškovės darbuotojams tikrinant atsakovo objekte suvartotos elektros energijos patikrinimą pirmus du kartus (2017-12-27 ir 2018-03-28), atsakovui elektros energiją dar tiekė UAB „Energo live“.

9. Teismas nurodė, jog iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. spalio 31 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. su mokėtinomis sumomis už suvartotą elektros energiją (el. b. I t., 66-71 b. l.) matyti, kad vidutiniškai atsakovas nuo 2017 m. balandžio 30 d. kas mėnesį už suvartotą elektros energiją mokėdavo apie 300 Eur. Tikėtina, kad šiuo atveju atsakovas, būdamas ūkininkas, turėdamas ir naudodamas savo veikloje pakankamai didelius pajėgumus, kuriems, akivaizdu, reikalingos ir didžiulės energijos sąnaudos, negalėjo nesuprasti, jog galimai kažkurio elektros energijos skaitiklio duomenys nėra deklaruojami, juo labiau, kad jis teismo posėdžio metu nurodė, jog grūdų sandėlyje iki 2017 m. liepos 25 d. elektra nebuvo vartojama, o pradėjus vartoti elektros energiją ginčo objekte, ieškovės teigimu 2017 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 1 089,02 Eur permoka, 2018 m. lapkričio 30 d. jam apskaičiuota 931,72 Eur permoka (el. b. I t., 72 b. l.), nors kaip savo raštuose nurodė nurodė, sunaudojamas elektros energijos kiekis jo ūkyje yra panašus kiekvieną mėnesį. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, jog atsakovas galėjo ir turėjo pastebėti tam tikrus neatitikimus tarp faktiško ūkio suvartotos elektros energijos ir ieškovės PVM sąskaitose faktūrose pateiktų duomenų, kitaip tariant, turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai bei bendradarbiauti su ieškove, informuodamas apie galimus neatitikimus.

10. Teismas pripažino, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas iš dalies pažeidė savo pareigas: ieškovė – sutikrinti elektros skaitiklių rodmenis, o atsakovas – informuoti ieškovę apie galimus neatitikimus pagal faktiškai suvartotą elektros energiją ir ieškovės pateiktas sąskaitas, bei taip pat atsakovas, kaip ir nurodė ieškovo atstovė, pažeidė pareigą, nurodytą sutarties 10.12 p. – pasibaigus sutarčiai su UAB „Energo live“ užfiksuoti elektros prietaisų rodmenis ir pateikti juos ieškovei. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pareigos prižiūrėti energijos suvartojimą fiksuojančius apskaitos prietaisus tiek vartotojui, tiek energijos tiekimo įmonei, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės kaltė šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi atsakovui bet kokiu atveju tenka pareiga atsiskaityti už realiai suvartotą energijos kiekį. Tačiau visos su realiai suvartotu energijos kiekiu susijusios aplinkybės šioje byloje patenka į ieškovės įrodinėjimo pareigos apimtį, o bet kokie su tuo susiję neaiškumai vertintini atsakovo naudai.

11. Teismas nurodė, kad byloje nustačius, kiek atsakovas faktiškai suvartojo elektros energijos, už šį kiekį jis privalo sumokėti. Energijos tiekėjas, siekdamas apmokėjimo už patiektą energiją, turi įrodyti, kad realiai patiekė vartotojui atitinkamą energijos kiekį. Apskaitos prietaisams veikiant be sutrikimų, ši aplinkybė nustatoma pagal apskaitos prietaisų parodymus. Atsiskaitant pagal tinkamai veikiančių apskaitos prietaisų parodymus užtikrinama, kad vartotojas mokės tik už tokį energijos kiekį, kokį realiai gavo ir sunaudojo. Toks mokėjimo būdas taip pat yra tinkamas mokėjimo prievolės pagal energijos tiekimo sutartį vykdymas. Reikalavimas atsiskaityti už patiektą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų parodymus yra reikalavimas vykdyti sutartį natūra.

12. Teismas nurodė, kad atsakovui 2018 m. gruodžio 31 d. deklaravus Skaitiklio 2 rodmenis, buvo fiksuoti Skaitiklio 2 rodmenys dieninėje skalėje – 53 910 kWh, naktinėje skalėje – 45 167 kWh, nustatyta 12 518,08 Eur neapmokėta suma, ieškovas 2018 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ERSO Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. I t., 74 b. l.), 2019 m. sausio 16 d. atsakovui atlikus 11 498,14 Eur mokėjimą, tačiau, įvertinus naujus priskaitymus ir visus atsakovo mokėjimus iki 2019 m. balandžio 5 d., liko neapmokėta 1 031,78 Eur suma. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis pagal deklaruoto Skaitiklio 2 parodymus elektros energiją suvartojo, skaitiklio rodmenis 2018 m. gruodžio 31 d. deklaravo ieškovei pats, atsakovas byloje nepateikė duomenų, kad už dalį ginčo objekte suvartotos elektros energijos nuo 2017 m. liepos 25 d. jis būtų sumokėjęs nepriklausomam tiekėjui UAB „Energo live“. Kaip nurodė ieškovės atstovė, už elektros energiją yra atsiskaitoma tik vartotojui deklaravus skaitiklio rodmenis, vadinasi, nedeklaravus Skaitiklio 2 rodmenų, atsakovas už grūdų sandėlyje suvartotą elektros energiją net neturėjo galimybės sumokėti UAB „Energo live“. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei ieškovei rašytuose raštuose ne kartą nurodė, kad jo ūkis negalėjo per 2018 m. gruodžio mėnesį suvartoti 99 077 kWh, tačiau tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad minėtas elektros energijos kiekis buvo suvartotas ne per 2018 metų gruodžio mėnesį, o laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tik PVM sąskaita faktūra už sunaudotą elektros energiją buvo išrašyta 2018 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra ginčo, kad visą laikotarpį nuo 2017 m. liepos 25 d. elektros energiją atsakovui persiuntė ieškovė, pasibaigus tarp UAB „Energo live“ ir atsakovo sudarytai Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčiai, nuo 2018 birželio 1 d. atsakovui kito nepriklausomo energijos tiekėjo nepasirinkus, ieškovė ne tik persiuntė elektros energiją atsakovui, bet ir tiekė elektros energiją. Kadangi atsakovas už suvartotą elektros energiją nėra atsiskaitęs, vadinasi, savo sutartinės pareigos atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją jis neįvykdė, o UAB „Energo live“ viešųjų registrų duomenimis likviduota, todėl teismas sprendė, jog už sunaudotą elektros energiją atsakovas turi atsiskaityti su ieškove.

13. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas netenkinti ieškinio reikalavimų prieštarautų ne tik teisės aktams, bet ir teisingumo, protingumo principams, nes tokiu atveju atsakovas, faktiškai gavęs elektros energiją nemokamai, pasipelnytų ieškovės sąskaita. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti už atsakovui priklausančiame objekte, t. y. grūdų sandėlyje, suvartotą elektros energiją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Atsakovas taip pat prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Pagal sutartį ieškovė atsakovui teikė ne elektros energiją kaip prekę, o tik elektros energijos persiuntimo paslaugas (elektros transportavimo elektros paskirstymo tinklais paslaugą). Elektros energiją laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-05-31 atsakovui tiekė nepriklausomas elektros energijos tiekėjas UAB „Energo live“. Nuo 2018 m. birželio 1 d. UAB „Energo live“ dėl finansinių sunkumų nutraukus elektros energijos gamybą ir tiekimą, elektros energiją atsakovui tiekti pradėjo ieškovė. Pirmosios instancijos teismas vertino iš UAB „Energo live“ įsigytos, o ne ieškovės atsakovui parduotos elektros energijos kiekį.

14.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-584-823/2017, konstatavo, kad Energijos tiekėjas, siekdamas apmokėjimo už patiektą energiją, turi įrodyti, kad realiai patiekė vartotojui atitinkamą energijos kiekį. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė, priešingai, pripažino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. birželio 1 d. elektros energijos atsakovui netiekė (nepardavė), nors į sąskaitą šiuo laikotarpiu atsakovo suvartota elektros energija yra įtraukta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų perėmusi UAB „Energo live“ teises ir pareigas, taigi, pirmosios instancijos teismo nemotyvuotos ir nepagrįstos išvados, kad atsakovui kyla pareiga sumą, kurią jis turėjo sumokėti UAB „Energo live“, sumokėti ieškovei, yra neteisėtos.

14.3. Teismas nusprendė, kad teisės aktai, ribojantys elektros energijos tiekėjo teisę perskaičiuoti suvartotos energijos kiekį, galioja tik skaitiklio gedimo atvejais. Tačiau teisinio tokios savo išvados pagrindo pirmosios instancijos teismas nepateikė. Sisteminė Taisyklių normų analizė atskleidžia, jog jų 131 p. nuostatos reguliuoja ne tik tuos atvejus, kai energija netinkamai apskaityta dėl prietaiso gedimo, tačiau ir tuos atvejus, kai paaiškėja, kad vartotojui teiktose sąskaitose nurodyta neteisinga informacija apie mokėtinas sumas. Be to, 131.10 p. numato, kad nustačius klaidas mokėjimo dokumentuose, ieškovė perskaičiuoja suvartotos elektros energijos kiekį. Paskutinį kartą ginčo objekto apskaitos prietaisą ieškovės darbuotojai tikrino 2017-07-25, kas reiškia, kad ieškovės perskaičiuoti elektros energijos suvartojimą galėjo daugiausiai už laikotarpį iki 2018-07-25, ir kad ji tikrai neturėjo teisės suvartojimo perskaičiuoti 2018 m. gruodžio mėnesį. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo riboti suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo terminą, yra nemotyvuota ir nepagrįsta.

14.4. Apeliantas byloje įrodinėjo, kad ieškovė savo veiksmais nuolat klaidino apeliantą, t. y.: 1) ieškovė pusantrų metų teikė atsakovui neteisingas sąskaitas (klaidinančią informaciją) – į teikiamas sąskaitas įtraukdavo tik vieno objekto (fermos) vidutinio sunaudojimo kiekius. Apeliantui teiktose sąskaitose buvo nurodyta, jog jos teikiamos vykdant Sutartį. Sutarties priede nurodyta, kad pagal Sutartį elektros persiuntimo paslaugos teikiamos į du apelianto objektus. Tai reiškia, kad pagal Sutartį išrašomose sąskaitose turėjo būti nurodoma į abu apelianto objektus persiųstos elektros energijos kaina; 2) 2017-12-27 ieškovės atliktos skaitiklių patikros metu buvo konstatuota 1 089,02 Eur dydžio permoka, kuri įtraukta į apeliantui teikiamas sąskaitas, todėl apeliantas turėjo teisėtą lūkestį tikėti, kad ieškovės darbuotojai tinkamai atliko abiejų skaitiklių patikrą, ir jis buvo įsitikinęs, kad visi jo įsipareigojimai yra vykdomi tinkamai; 3) 2018-03-28 ieškovės darbuotojai vėl buvo atvykę pas apeliantą į ūkį ir keitė skaitiklius; 4) 2018 m. balandžio 25 d. ieškovė atsakovui atsiuntė pranešimą, kuriuo informavo, jog dėl įrengtos automatizuotos apskaitos elektros skaitiklio duomenų deklaruoti nereikia, jie nuskaitomi nuotoliniu būdu, kas dar kartą suklaidino atsakovą ir leido pagrįstai manyti, jog visi jo pagal ieškovės teikiamas sąskaitas vykdomi įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

14.5. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neprivalėjo teikti apeliantui sąskaitų pagal vidutinį suvartojimą, ši teismo išvada yra neteisinga, kadangi tokią ieškovo teisę numatė Sutarties 13 p. Apeliantas neprivalėjo teikti ieškovei elektros apskaitos prietaisų rodmenų, kadangi šalys buvo susitarę ir buvo nusistovėjusi praktika, kad ieškovė persiuntimo paslaugos kiekius nustatinės pagal vidutinį mėnesio suvartojimą. Per visą laikotarpį nei vienos pretenzijos, jog apeliantas pažeistų sutartį nedeklaruodamas elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų, ieškovė nepateikė, kas taip pat liudija, jog jokio neteisėto elgesio iš apelianto pusės nebuvo, nes jam sąskaitos visada buvo išrašinėjamos pagal suvartojimo vidurkį. Taigi, nors teismas nustatė, neva apeliantas neįrodė tokio susitarimo egzistavimo, tokią klaidingą teismo išvadą lėmė netinkamas CK 6.193 straipsnio taikymas, taip pat neišsamus byloje esančių įrodymų vertinimas.

14.6. Ginčo dėl to, kad visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį sąskaitas apeliantui ieškovė išrašinėjo pagal vidutinį suvartojimą, byloje nebuvo. Teismas to nevertino. Antra vertus, kad egzistavo ir toks rašytinis susitarimas, patvirtina į bylą ieškovės pateiktų įrodymų turinys (sugeneruotoje elektroninėje byloje šio dokumento nėra, tačiau šį įrodymą ESO atstovė teismui pateikė 2019-08-18, dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Priedas Nr. 1), t. y. ieškovės pateiktų lentelių skiltyje „Šaltinio aprašymas“ yra nurodyta, jog sąskaitos išrašomos pagal priedą „Vidurkio susitarimas“.

14.7. Pagal Taisyklių 49¹.1.3. punktą ieškovei buvo kilusi ne sutartinė, tačiau norminė pareiga teikti apeliantui sąskaitas pagal vidutinį suvartojimą. Būtent dėl ieškovės neveikimo susiklostė situacija, kad ginčo skaitiklis nebuvo tikrintas ir nuskaitytas net pusantrų metų. Dėl netinkamo apskaitos prietaiso rodiklių fiksavimo, 2018 m. gruodžio mėnesį buvo perskaičiuotas suvartotos energijos kiekis pažeidžiant Taisyklių 131.19 p. įtvirtintą maksimalų perskaičiavimo terminą. Be to, nesant galimybės nustatyti, kiek elektros energijos per visą ginčo laikotarpį apeliantui pardavė ieškovė, pastaroji prisiskyrė sau ir atlyginimą už UAB „Energo Live“ parduotos energijos kiekį.

14.8. Persiųstos ir parduotos (pagamintos) energijos kiekį ieškovė galėjo skaičiuoti tik pagal vidutinį suvartojimą (3430 kWh pagal dieninę skalę fiksuojamos elektros energijos ir 2944 kWh pagal naktinę skalę fiksuojamos elektros energijos mėnesiui). Per 12 mėnesių persiųstos energijos kiekis galėjo sudaryti 41160 kWh (dien.) ir 35328 (nakt.). Iš viso ieškovė atsakovui galėjo priskaičiuoti tik 4 161,63 Eur, kas reiškia, kad atsakovo permoka ieškovei pagal 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 8 268,23 Eur (-931,72+4 161,63-11 498,14).

Atsiliepimas

15. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas iki 2018 m. birželio 1 d. buvo UAB „Energo live“. Apeliantas, nutraukus tiekimo sutartį, 2018 m. birželio 1 d. turėjo fiksuoti Skaitiklio 2 rodmenis ir juos pateikti ieškovei. Šių duomenų nepateikus, vadovaujamasi paskutiniu žinomu deklaruotu rodmeniu ir laikoma, jog Skaitiklio 2 rodmuo 2018 m. birželio 1 d. yra lygus pradiniam Skaitiklio 2 įrengimo metu buvusiam rodmeniui, t. y. 0 kWh. Apeliantui nedeklaruojant rodmenų kas mėnesį, nedeklaruojant rodmenų nutraukus sutartį su nepriklausomu tiekėju, laikytina, jog elektros energija pradėta vartoti tik nuo 2018 m. birželio 1 d. Ieškovė, neturėdama Skaitiklio 2 rodmenų, neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti, kiek elektros energijos iš apskaitytos 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje buvo patiekta iki 2018 m. birželio 1 d. (kol apeliantas tariamai elektros energiją pirko iš UAB „Energo live“ – apeliantas to byloje neįrodė) ir kiek po to.

15.2. Skaitiklio 2 pradinis rodmuo įrengimo metu buvo 0 kWh, o deklaravus 2018 m. gruodžio 31 d. rodmenis, fiksuoti Skaitiklio 2 rodmenys dieninėje skalėje – 53 910 kWh, naktinėje skalėje – 45167 kWh. Tokiu būdu apeliantas suvartojo elektros energijos dieninėje skalėje – 53 910 kWh ir naktinėje skalėje – 45 167 kWh. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovas pripažino, kad jis pagal deklaruoto Skaitiklio 2 parodymus elektros energiją suvartojo, skaitiklio rodmenis 2018 m. gruodžio 31 d. deklaravo ieškovei pats, ir byloje nepateikė duomenų, kad už dalį ginčo objekte suvartotos elektros energijos nuo 2017 m. liepos 25 d. jis būtų sumokėjęs nepriklausomam tiekėjui UAB „Energo live“.

15.3. Ieškovė pateikė atsakovui elektros energijos pagal Skaitiklio 2 rodmenis dieninėje skalėje – 53910 kWh ir naktinėje skalėje – 45 167 kWh. Šis elektros energijos kiekis yra patiektas. Atsakovui 2018 m. gruodžio 31 d. deklaravus Skaitiklio 2 rodmenis, ieškovė, vadovaudamasi Taisyklių 105 p., deklaruotą faktinį suvartojimą nurodė mokėjimo dokumentuose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo fiksuoti Skaitiklio rodmenys. Elektros energijos kiekio perskaičiavimus pagal Taisyklių nuostatas atlieka operatorius, t. y. ieškovė.

15.4. 2018 m. balandžio 25 d. ieškovės atsakovui siųstame pranešime buvo nurodyta, jog Objekte Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtas EAP prijungtas prie automatizuotos elektros energijos apskaitos sistemos. Pranešime nurodoma, jog tik vienas EAP prijungtas prie automatizuotos elektros energijos apskaitos sistemos. Objekte Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtas EAP Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuskaitomas automatizuotai ir jo rodmenų deklaruoti nereikia. Dėl šio Objekto suvartotos elektros energijos nėra ginčo, todėl apelianto argumentas, kad ieškovė minėtu pranešimu suklaidino atsakovą, yra nepagrįstas.

15.5. Sąskaitos yra išrašomos pagal vartotojo deklaruotus rodmenis. Klientui nedeklaruojant rodmenų, o prieš tai Objekte nevartojus elektros energijos, ieškovė negali išrašyti sąskaitų pagal vidutinį vartojimą. Taigi, sąskaitos buvo išrašomos teisingai, klientui deklaravus rodmenis iš karto buvo išrašyta sąskaita su kliento nurodytais rodmenimis. Taigi, apelianto teiginiai apie neva buvusias klaidas, yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, byloje apeliantas nurodė, jog pats deklaravo rodmenis ir jie nurodyti teisingai.

15.6. PVM sąskaitose faktūrose pateikiami išsamūs paaiškinimai, iš ko susidaro mokėtina suma. Kadangi EAP 2 rodmenys buvo deklaruoti 2018 m. gruodžio 31 d., elektros energijos suvartojimo paskaičiavimas nurodytas 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje ERSO Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių 2013 m. sausio 1 d. buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui teikti kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą (4 p.) sutarties 1 priede, o atsakovas įsipareigojo užpildyti nustatytos formos pažymą, joje užrašydamas elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir pateikti ieškovei (10.1 p.) bei sumokėti už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir sunaudotą ir/ar perduotą energiją (10.2 p.) (el. b. I t., 34-41 b. l.). Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)priede nurodytas objektų sąrašas: pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. I t., 42 b. l.), 2019 m. balandžio 1 d. pateiktas objektų sąrašas: Objektas 1, Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlis, Objektas 2, Nr. (duomenys neskelbtini), ferma (el. b. I t., 64 b. l.).

18. Byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už Objekte 1, Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. grūdų sandėlyje, kuriame 2017 m. liepos 25 d. įrengtas skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skaitiklis 2), suvartotą elektros energiją.

Dėl ginčo esmės

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnis numato, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnis). Analogišką nuostatą numato ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 56.5 punktas.

20. Byloje nustatyta, jog Objekte 1 suvartotos elektros energijos (Skaitiklio 2) atsakovas nedeklaravo, nors, vadovaujantis Sutarties 10 punktu, atsakovas privalėjo kiekvieną mėnesį atsiskaityti su ieškove pagal elektros apskaitos prietaiso rodmenis, tačiau to nedarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagal Sutarties 10 punktą privalėjęs kiekvieną mėnesį atsiskaityti su ieškove pagal elektros apskaitos prietaiso rodmenis, turėjo galimybę kontroliuoti/nurašyti skaitiklio parodymus, juos nuolat sekti, vertinti bei nurodyti galimus neatitikimus ir/ar gedimus, tačiau tokių duomenų (gedimai, pastabos ieškovei, kt.) byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Apelianto įsitikinimu, pagal Sutarties 13 punktą jis neprivalėjo deklaruoti Skaitiklio 2 rodmenų, o ieškovė turėjo pareigą ne rečiau kaip vieną kartą per metus sutikrinti apmokėjimų duomenis su elektros apskaitos prietaisų rodmenimis, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovas ieškovės pareigą bent kartą per metus sutikrinti skaitiklio duomenis grindė ir tuo, kad jam sąskaitos buvo išrašomos pagal nusistovėjusią tvarką, t. y. pagal vidutinį mėnesio suvartojimą.

22. Tarp šalių sudarytos Sutarties 13 punkte numatyta, jog klientas neprivalo pateikti objektų elektros apskaitos prietaisų rodmenų, jei jis susitarė, kad persiuntimo paslaugos kiekius šiuose objektuose nuskaito automatizuotų sistemų pagalba ar kiekis nustatomas pagal vidutinį mėnesio suvartojimą. Šiuo atveju ieškovė atlieka kliento apmokėjimų sutikrinimą su elektros apskaitos prietaisų rodmenimis ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovas teigė, kad tarp šalių buvo pasirašytas sutarties priedas dėl automatizuoto nuskaitymo, tačiau į bylą jis tokių duomenų nepateikė. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad egzistavo rašytinis susitarimas, ką patvirtina į bylą ieškovės pateiktų įrodymų turinys (apeliantas nurodo, jog sugeneruotoje elektroninėje byloje šio dokumento nėra, tačiau šį įrodymą ESO atstovė teismui pateikė 2019-08-18, dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Priedas Nr. 1), t. y. ieškovės pateiktų lentelių skiltyje „Šaltinio aprašymas“ yra nurodyta, jog sąskaitos išrašomos pagal priedą „Vidurkio susitarimas“. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą, kadangi byloje įrodyta, kad atsakovui sąskaitos pagal vidutinį mėnesio suvartojimą buvo išrašomos tik už kitame ne ginčo objekte (toliau – ir Skaitiklis 1) suvartotą elektros energiją.

23. Pagal Taisyklių 56.4. punktą vartotojas privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti juos operatoriui ar tiekėjui. Nagrinėjamu atveju apeliantui nutraukus tiekimo sutartį, apeliantas 2018 m. birželio 1 d. turėjo fiksuoti Skaitiklio 2 rodmenis ir juos pateikti ieškovei. Šių duomenų nepateikus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai vadovavosi paskutiniu žinomu deklaruotu rodmeniu ir laikė, jog Skaitiklio 2 rodmuo 2018 m. birželio 1 d. yra lygus pradiniam Skaitiklio 2 įrengimo metu buvusiam rodmeniui, t. y. 0 kWh. Apeliantas neneigė, kad nedeklaravo šių duomenų, tačiau, kaip minėta, apelianto įsitikinimu ieškovė pažeidė Taisyklių 49.3. punktą, kuriame įtvirtinta ieškovės pareiga pačiai arba per įgaliotus trečiuosius asmenis organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jai priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius.

24. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas iš dalies pažeidė savo pareigas: ieškovė – sutikrinti elektros skaitiklių rodmenis, o atsakovas – informuoti ieškovę apie galimus neatitikimus pagal faktiškai suvartotą elektros energiją ir ieškovės pateiktas sąskaitas, bei taip pat atsakovas pažeidė pareigą, nurodytą sutarties 10.12 p. – pasibaigus sutarčiai su UAB „Energo live“, užfiksuoti elektros prietaisų rodmenis ir pateikti juos ieškovei.

25. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog jis pagal deklaruoto Skaitiklio 2 parodymus elektros energiją suvartojo, skaitiklio rodmenis 2018 m. gruodžio 31 d. deklaravo ieškovei pats, tačiau, teigdamas, kad už suvartotą elektros energiją yra skolingas ne ieškovei, o nepriklausomam tiekėjui UAB „Energo live“, atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad už dalį ginčo objekte suvartotos elektros energijos nuo 2017 m. liepos 25 d. jis buvo sumokėjęs nepriklausomam tiekėjui UAB „Energo live“. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad apeliantui nedeklaruojant rodmenų kas mėnesį, nedeklaruojant rodmenų nutraukus sutartį su nepriklausomu tiekėju, laikytina, jog elektros energija pradėta vartoti tik nuo 2018 m. birželio 1 d., kadangi ieškovė, neturėdama Skaitiklio 2 rodmenų, neturėjo galimybės tiksliai apskaičiuoti, kiek elektros energijos iš apskaitytos 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje buvo patiekta iki 2018 m. birželio 1 d., ir kiek po to. Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė, kad atsakovas nedeklaravo Skaitiklio 2 rodmenų, tačiau elektros energiją vartojo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl už suvartotą elektros energiją turi sumokėti ieškovei.

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatos dėl suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-584-823/2017, kuriomis rėmėsi atsakovas, nėra taikomos nagrinėjamam ginčui, nes suvartotas elektros energijos kiekis gali būti perskaičiuotas įvertinus vienerių metų vartojimo laikotarpį ar kitą maksimalų laikotarpį tik nustačius neteisėto elektros naudojimo atvejus ar apskaitos prietaiso gedimo atvejus. Byloje nėra duomenų, kad Skaitiklio 2 rodmenys būtų netinkamai fiksavę suvartotą elektros energiją ar būtų nustatyti kokie kiti Skaitiklio 2 gedimai. Priešingai, atsakovas 2018 m. gruodžio 31 d. pats ieškovei deklaravo Skaitiklio 2 rodmenis ir bylos nagrinėjimo metu neginčijo skaitiklio rodmenų teisingumo, neneigė, kad pagal pateiktus Skaitiklio 2 rodmenis jis elektros energiją suvartojo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė pažeidė pareigą sutikrinti elektros skaitiklių rodmenis, nesudaro pagrindo manyti, kad skaitiklio rodmenys galėjo būti kitokie, juolab, kad kaip minėta, atsakovas byloje nepateikė įrodymų, jog už dalį ginčo objekte suvartotos elektros energijos nuo 2017 m. liepos 25 d. jis buvo sumokėjęs nepriklausomam tiekėjui UAB „Energo live“.

27. Apeliantas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės veiksmų, kuriais buvo klaidinamas atsakovas. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog atsižvelgus į tai, kad ieškovė pažeidė pareigą sutikrinti elektros skaitiklių rodmenis, o atsakovas – informuoti ieškovę apie galimus neatitikimus pagal faktiškai suvartotą elektros energiją ir ieškovės pateiktas sąskaitas, pasibaigus sutarčiai su UAB „Energo live“ užfiksuoti elektros prietaisų rodmenis, vertintina, jog abi šalys savo veiksmais galėjo įtakoti viena kitai klaidinantį informacijos pateikimą bei vertinimą. Tačiau tai, kad tam tikrus ieškovės veiksmus atsakovas savo subjektyviu požiūriu vertino kaip klaidinančius, neatleidžia atsakovo nuo prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktą elektros energiją. Todėl teisėjų kolegija apie šiuos apeliacinio skundo argumentus plačiau nepasisako.

28. CPK 12 ir 178 straipsniai nustato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė. Ieškovė byloje pateikė eilę rašytinių įrodymų: elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį (el. b. I t., 34-41 b. l.), objektų sąrašą (el. b. I t., 42, 64 b. l.), sąskaitą – faktūrą (el. b. l. I t., 74 b. l.). Šiais įrodymais ieškovė grindė savo poziciją. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, jog už suvartotą elektros energiją jis turėjo mokėti ne ieškovei, o nepriklausomam tiekėjui UAB „Energo live“, ir kad būtų pastarajam bent kažkiek mokėjęs (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Apeliantas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (CPK 178, 185 ir kt. straipsniai), neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą, nepateikia konkrečių duomenų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei išsamiai motyvuotas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, jog teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į bylos šalių paaiškinimus, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose susiformavusios teisminės praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena Stasiūnienė