Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-11-27 · Civilinė byla Nr. e2-6099-237/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
e2-6099-237/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
V. B.
Civilinė byla Nr. e2-6099-237/2019(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00382-2019-9)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.5.1;3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei J. J.,atsakovui V. B., jo atstovei advokatei E. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl permokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ prašo iš atsakovo V. B. priteisti 1 031,78 Eur skolos už elektros energijos persiuntimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas V. B. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 8 268,23 Eur dydžio permoką, priteisti 6 % dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ procesiniuose dokumentuose bei jos atstovė J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas teikia elektros energijos persiuntimo paslaugas atsakovui ūkininkui V. B. priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Ieškovas ir atsakovas 2013 m. sausio 1 d. yra sudarę Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, kuria ieškovas yra įsipareigojęs atsakovui teikti kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, o atsakovas įsipareigojęs tinkamai ir laiku už teikiamas paslaugas atsiskaityti. Tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2019 m. kovo 31 d. nebuvo pilnai atsiskaitoma už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą, todėl susidarė 1 031,78 Eur skola. Objekte 2017 m. liepos 25 d. buvo įrengti nauji persiunčiamą elektros energiją apskaitantys prietaisai – skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Skaitiklis 1) ir skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Skaitiklis 2). Skaitiklio 1 rodmenys nebuvo deklaruojami, sąskaitos buvo išrašomos pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą, 2018 m. kovo 28 d. Skaitiklis 1 buvo nuimtas ir vietoj jo įrengta automatizuota apskaita. Skaitiklio 2 pradinis rodmuo įrengimo metu buvo 0 kWh, iki 2018 m. gruodžio 31 d. Skaitiklio 2 rodmenys deklaruojami nebuvo. 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui deklaravus Skaitiklio 2 rodmenis, dieninėje skalėje fiksuoti rodmenys – 53 910 kWh, naktinėje skalėje – 45 167 kWh. Atsižvelgiant į Skaitiklio 2 parodymų duomenis, nustatyta 12 518,08 Eur neapmokėta suma. 2019 m. sausio 16 d. atsakovas atliko 11 498,14 Eur mokėjimą, tačiau, įvertinus naujus priskaitymus ir visus atsakovo mokėjimus iki 2019 m. balandžio 5 d., yra likusi neapmokėta viso 1 031,78 Eur suma, atsakovui kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją ir susijusias paslaugas. Atsakovui kas mėnesį apmokėjimui buvo pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, tačiau atsakovas už elektros energijos persiuntimo susijusias paslaugas neatsiskaitinėjo pilnai, PVM sąskaitose faktūrose pateikiami išsamūs paaiškinimai, iš ko susidaro mokėtina suma. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atsakovas buvo pasirinkęs nepriklausomą elektros energijos tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2018 m. birželio 1 d. kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinko, todėl už elektros energijos tiekimą buvo taikyta garantinio tiekimo kaina. Jei skirstomųjų tinklų operatorius nėra sudaręs su nepriklausomą tiekėją pasirinkusiu vartotoju (atsakovas) atskiros sutarties dėl elektros energijos persiuntimo paslaugų teikimo, tai iki tokios sutarties sudarymo skirstomųjų tinklų operatoriaus ir vartotojo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra laikoma ir elektros energijos persiuntimo paslaugų konkrečiam vartotojui sutartimi, o vartotojas privalo atsiskaityti už suteiktas persiuntimo paslaugas pagal persiuntimo paslaugos tarifus.

Atsiliepimas

Atsakovas V. B. prašė ieškovo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atsakovas V. B. priešieškinyje, jis ir jo atstovė advokatė E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. sausio 1 d. yra sudarę Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, pagal sutartį ieškovas atsakovui teikė ne elektros energiją kaip prekę, o tik elektros energijos persiuntimo paslaugas. Elektros energiją laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atsakovui tiekė nepriklausomas elektros energijos tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2018 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl finansinių sunkumų nutraukus elektros energijos gamybą ir tiekimą, elektros energiją atsakovui tiekti pradėjo ieškovas. Elektros energijos persiuntimo paslauga atsakovui buvo teikiama persiunčiant, o nuo 2018 m. birželio 1 d. ir tiekiant elektrą į du vienoje vietoje esančius objektus: grūdų sandėlį ir fermą, esančius (duomenys neskelbtini) Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 13 p. atsakovas neprivalėjo teikti ieškovui elektros apskaitos prietaisų rodmenų, kadangi šalys buvo susitarę ir buvo nusistovėjusi praktika, kad ieškovas persiuntimo paslaugos kiekius nustatinės pagal vidutinį mėnesio suvartojimą. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo atsakovui teiktose sąskaitose nuolat nurodoma informacija, kad sąskaita yra išrašyta pagal vidutinį elektros energijos sunaudojimo kiekį, be to ši aplinkybė pripažįstama ir ieškinyje. Kadangi ieškovas buvo įsipareigojęs energijos persiuntimo kiekį skaičiuoti pagal vidutinį sunaudojimą, remiantis sutarties 13 p., ne rečiau kaip kartą per metus ieškovas privalėjo atlikti apmokėjimų sutikrinimą su elektros apskaitos prietaisų rodmenimis ir įvertinus juos išrašyti patikslintą apmokėjimo už suteiktas persiuntimo paslaugas dokumentą. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė aplaidžiai, savo veiksmais klaidino atsakovą. Atsakovas savo įsipareigojimus ieškovui vykdė sąžiningai, visada laiku apmokėdavo ieškovo jam teikiamas sąskaitas, paaiškėjo, kad ieškovas pusantrų metų teikė atsakovui neteisingas sąskaitas, nes į sąskaitas įtraukdavo tik vieno objekto vidutinio sunaudojimo kiekius. Ieškovo darbuotojas 2017 m. gruodžio 27 d. atvykęs pas atsakovą, dėl atsakovui nesuvokiamų priežasčių užfiksavo tik vieno skaitiklio (fermos) rodmenis, atlikus skaitiklių patikrą buvo konstatuota 1089,02 Eur dydžio permoka. Kodėl buvo užfiksuoti tik vieno skaitiklio rodmenys, ieškovas atsakovui iki šiol paaiškinti nesugebėjo. 2018 m. kovo 28 d. ieškovo darbuotojai vėl buvo atvykę pas atsakovą ir keitė skaitiklius, buvo įrengta automatizuota apskaita. 2018 m. balandžio 25 d. atsakovui atsiuntė pranešimą, jog dėl įrengtos automatizuotos apskaitos elektros skaitiklio duomenų deklaruoti nereikia, kas dar kartą suklaidino atsakovą ir leido pagrįstai manyti, jog visi jo pagal ieškovo teikiamas sąskaitas vykdomi įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai. 2018 m. spalio 31 d. sutikrinęs skaitiklių rodmenis, ieškovas vėl konstatavo atsakovo permoką, o 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui išrašė sąskaitą, kurioje nurodė neva per 2018 m. gruodžio mėnesį atsakovas suvartojo elektros energijos už 13 449,80 Eur. Pradėjus aiškintis kaip atsakovas per gruodžio mėn. galėjo suvartoti elektros energijos keliasdešimt kartų daugiau nei įprasta, jam buvo atsakyta, kad nepriemoka susidarė dėl skaitiklio rodmenų nedeklaravimo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 25 d. Ieškovas į sąskaitą įtraukė ne tik elektros energijos persiuntimo paslaugos kainą, tačiau ir elektros energijos gamybos kainą, nors iki 2018 m. gegužės 31 d. elektros energiją atsakovas pirko ne iš ieškovo, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ieškovas iškart pagrasino atjungti elektrą, didžiąją dalį sąskaitoje nurodytos sumos atsakovas sumokėjo, nors tokios savo prievolės ir nepripažino. Tokiu būdu atsakovas tik siekė išvengti nuostolių, kuriuos jis būtų patyręs atjungus elektrą.

Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo vykdoma atsakovo grūdų saugykloje suvartojamos elektros energijos apskaita, nors ieškovo darbuotojai net tris kartus per šį laikotarpį vykdė kituose atsakovo objektuose suvartojamos elektros energijos patikrinimą. Jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs pareigą, faktiškai suvartotas elektros energijos kiekis būtų užfiksuotas mažiausiai tris kartus. Minėtu laikotarpiu suvartota elektros energija apskaityta kaip persiųsta ir suvartota 2018 m. gruodžio mėnesį, ieškovas sau priskaičiavo ne tik elektros energijos persiuntimo, tačiau ir pagaminimo kainą, nors iki 2018 m. gegužės 31 d. faktiškai suvartota elektros energija buvo įsigyta iš nepriklausomo tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas siekia gauti atlyginimą už elektros energijos, kurios faktiškai jis atsakovui nepardavė, gamybą. Energijos tiekėjas turi įrodyti, kad realiai patiekė vartotojui atitinkamą energijos kiekį. Ieškovo nurodytas, jog atsakovas suvartojo 53 909 kWh elektros energijos dieniniu tarifu ir 45 167 kWh naktiniu tarifu per vieną mėnesį yra neįmanomas. Paskutinį kartą ginčo objekto apskaitos prietaisą ieškovo darbuotojai tikrino 2017 m. liepos 25 d., todėl ieškovas perskaičiuoti elektros energijos suvartojimą galėjo daugiausiai už laikotarpį iki 2018 m. liepos 25 d. ir jis tikrai neturėjo teisės suvartojimo perskaičiuoti 2018 m. gruodžio mėnesio, be to iki 2018 m. gegužės 31 d. elektros energiją atsakovas pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne iš ieškovo. Persiųstos ir parduotos energijos kiekį ieškovas galėjo skaičiuoti pagal vidutinį suvartojimą, iš viso ieškovas atsakovui galėjo priskaičiuoti 4 161,63 Eur, kas reiškia, kad atsakovo permoka ieškovui pagal yra 8 268,23 Eur (931,72 + 4161,63 – 11 498,14), kurią ir prašo atsakovas grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Ieškovas akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ prašo iš atsakovo V. B. priteisti 1 031,78 Eur skolos už elektros energijos persiuntimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,00 Eur žyminio mokesčio, o atsakovas V. B. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 8 268,23 Eur dydžio permoką, 6 % dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo V. B. ir ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 2013 m. sausio 1 d. buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui teikti kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą (4 p.) sutarties 1 priede, o atsakovas įsipareigojo užpildyti nustatytos formos pažymą, joje užrašydamas elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir pateikti ieškovei (10.1 p.) bei sumokėti už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir sunaudotą ir/ar perduotą energiją (10.2 p.) (el. b. 1 t. b. l. 34-41). Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede nurodytas objektų sąrašas, pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. b. l. 42), 2019 m. balandžio 1 d. pateiktas objektų sąrašas: Objektas 1, Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlis, Objektas 2, Nr. (duomenys neskelbtini), ferma (el. b. 1 t. b. l. 64). Byloje kilo ginčas dėl Objektas 1, Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. grūdų sandėlyje, kuriame 2017 m. liepos 25 d. įrengtas skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Skaitiklis 2), suvartotos elektros energijos apmokėjimo, todėl teismas dėl Objekte 2, Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. fermoje, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Skaitiklis 1), suvartotos elektros energijos, sąskaitų pateikimo ir jų apskaičiavimo bei pateikimo atsakovui apmokėti, naujo elektros skaitiklio įrengimo nepasisako.

Ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo 1 031,78 Eur skolos už elektros energijos persiuntimą nurodė, kad grūdų sandėlyje 2017 liepos 25 d. buvo įrengti nauji persiunčiamą elektros energiją apskaitantys pritaisai, Skaitiklio 2 pradinis rodmuo įrengimo metu buvo 0 kWh, iki 2018 m. gruodžio 31 d. Skaitiklio 2 rodmenys deklaruojami nebuvo. 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui deklaravus Skaitiklio 2 rodmenis, dieninėje skalėje fiksuoti rodmenys – 53 910 kWh, naktinėje skalėje – 45 167 kWh. Atsižvelgiant į Skaitiklio 2 parodymų duomenis, nustatyta 12 518,08 Eur neapmokėta suma, 2018 m. gruodžio 31 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, 2019 m. sausio 16 d. atsakovas atliko 11 498,14 Eur mokėjimą, tačiau, įvertinus naujus priskaitymus ir visus atsakovo mokėjimus iki 2019 m. balandžio 5 d., yra likusi neapmokėta 1 031,78 Eur suma.

Atsakovas V. B. pateikdamas priešieškinį nurodė, kad jis neprivalo ieškovui apmokėti už „prekę“, kurios jis nepardavė, nes jam elektros energiją laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. tiekė nepriklausomas elektros energijos tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina byloje esanti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. B. sudaryta Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. b. l. 55), elektros energijos pardavimo terminas nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., ir tik nuo 2018 m. birželio 1 d. elektros energiją atsakovui pradėjo tiekti ieškovas. Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui dalį pateiktos sąskaitos apmokėjo tik todėl, kad ieškovas pagrasino atjungti elektrą. Jo teigimu, ieškovas galėjo perskaičiuoti elektrą tik už vienerius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 25 d., kadangi atsakovas elektrą iki 2018 m. birželio 1 d. pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai ieškovas galėjo skaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 25 d., atsakovo paskaičiavimu 4 161 Eur, o likusią jo sumokėtą 8 268,23 Eur sumą jis prašo grąžinti kaip permoką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė J. J. nurodė, kad atsakovo nurodytos suvartotos elektros perskaičiavimo taisyklės bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neturi būti taikoma šioje byloje, nes šioje byloje nėra skaičiuojama žala, ieškovas prašo priteisti skolą, susidariusią už suvartotą elektros energiją. Teismas pritaria ieškovo atstovės teismo posėdžio išsakytiems argumentams, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklių) nuostatos dėl suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-584-823/2017, kuriomis rėmėsi atsakovas ir jo atstovė, nėra taikomos nagrinėjamam ginčui, kilusiam tarp atsakovo ir ieškovo, nes suvartotas elektros energijos kiekis gali būti perskaičiuotas įvertinus vienerių metų vartojimo laikotarpį ar kitą maksimalų laikotarpį, tik nustačius neteisėto elektros naudojimo atvejais ar apskaitos prietaiso gedimo atvejais, atsakovo minėtoje byloje buvo nustatytas 10,83 arto mažesnis persiunčiamos elektros energijos kiekis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo žinioje esantis elektros Skaitiklis 2 neparodo tinkamų parodymų, kad apskaitoma suvartota elektros energija per atsakovo žinioje esantį skaitiklį yra neteisinga. Byloje nėra duomenų, kad Skaitiklio 2 rodmenys būtų netinkamai fiksavę suvartotą elektros energiją, ar būtų nustatyti kokie kiti Skaitiklio 2 gedimai. Priešingai, atsakovas 2018 m. gruodžio 31 d. pats ieškovui deklaravo Skaitiklio 2 rodmenis ir bylos nagrinėjimo metu neginčijo skaitiklio rodmenų, neneigė, kad pagal pateiktus Skaitiklio 2 rodmenis jis elektros energiją suvartojo.

Pagal Taisyklių 56.4. punktą vartotojas privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui. Taisyklių 49.3. punkte įtvirtinta operatoriaus pareiga: pats arba per įgaliotus trečiuosius asmenis organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius.

Byloje kilo ginčas, kas neįvykdė pareigos dėl Skaitiklio 2 rodmenų deklaravimo ar duomenų sutikrinimo, ir kam atsakovas turi sumokėti už faktiškai jo suvartotą elektros energiją. Ieškovas pateiktame ieškinyje bei jo atstovė J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal tarp šalių pasirašytą sutartį atsakovas ne tik privalėjo ataskaitiniu laikotarpiu deklaruoti Skaitiklio 2 rodmenis, bet ir privalėjo pateikti ieškovui skaitiklio rodmenis, nutraukus sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas atsikirsdamas nurodė, kad jis pagal sutarties 13 punktą neprivalėjo deklaruoti Skaitiklio 2 rodmenų, o ieškovas turėjo pareigą ne rečiau kaip vieną kartą per metus sutikrinti apmokėjimų duomenis su elektros apskaitos prietaisų rodmenimis, bet šios pareigos nevykdė.

Tarp šalių sudarytos sutarties 13 punkte nurodyta, kad klientas neprivalo pateikti objektų elektros apskaitos prietaisų rodmenų, jei jis susitarė, kad persiuntimo paslaugos kiekius šiuose objektuose nuskaito automatizuotų sistemų pagalba ar kiekis nustatomas pagal vidutinį mėnesio suvartojimą. Šiuo atveju atlieka kliento apmokėjimų sutikrinimą su elektros apskaitos prietaisų rodmenimis ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Nors atsakovas V. B. teismo posėdžio metu teigė, kad tarp šalių buvo pasirašytas sutarties priedas dėl automatizuoto nuskaitymo, tačiau į bylą tokių duomenų nepateikė, ieškovo atstovė nurodė, kad jai nėra žinoma apie tokį sutarties priedą. Atsakovas ieškovo pareigą bent kartą per metus sutikrinti skaitiklio duomenis grindė ir tuo, kad jam sąskaitos buvo išrašomos pagal nusistovėjusią tvarką, t. y. pagal vidutinį mėnesio suvartojimą. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui sąskaitos pagal vidutinį mėnesio suvartojimą buvo išrašomos tik už fermoje, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Skaitiklis 1) suvartotą elektros energiją, nes 2017 m. liepos 25 d. keičiant ginčo objekte Skaitiklį 2, anksčiau buvęs skaitiklis rodė 0, todėl ieškovas neprivalėjo išrašinėti sąskaitų 0 Eur sumai, ką patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu, jog elektros energijos ginčo pastate iki 2017 m. liepos 25 d. nenaudojo. Atsakovas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo darbuotojai fermoje suvartotos elektros energijos patikrinimą vykdė tris kartus: 2017-12-27; 2018-03-28; 2018-10-31, tačiau grūdų sandėlyje elektros energijos apskaitos netikrino. Ieškovo atstovė iš esmės negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių ieškovo darbuotojai sutikrino ne visų atsakovo objektų skaitiklių rodmenis, ji tik paaiškino, kad darbuotojai gauna konkrečią užduotį ir privalo ją vykdyti, savo nuožiūra tikrinimų atlikti negali. Teismas pažymi, kad ieškovo darbuotojams tikrinant atsakovo objekte suvartotos elektros energijos patikrinimą pirmus du kartus (2017-12-27; 2018-03-28), atsakovui elektros energiją dar tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. spalio 31 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d., su mokėtinomis sumomis už suvartotą elektros energiją (el. b. 1 t. b. l. 66-71), iš kurių matyti, kad vidutiniškai atsakovas nuo 2017 m. balandžio 30 d. kas mėnesį už suvartotą elektros energiją mokėdavo apie 300 Eur. Tikėtina, kad šiuo atveju atsakovas, būdamas ūkininkas, turėdamas ir naudodamas savo veikloje pakankamai didelius pajėgumus, kuriems, akivaizdu, reikalingos ir didžiulės energijos sąnaudos, negalėjo nesuprasti, jog galimai kažkurio elektros energijos skaitiklio duomenys nėra deklaruojami, juo labiau, kad jis teismo posėdžio metu nurodė, kad grūdų sandėlyje iki 2017 m. liepos 25 d. elektra nebuvo vartojama, o pradėjus vartoti elektros energiją ginčo objekte, ieškovo teigimu 2017 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 1 089,02 Eur permoka, 2018 m. lapkričio 30 d. jam apskaičiuota 931,72 Eur permoka (el. b. 1 t. b. l. 72), nors kaip atsakovas savo raštuose nurodė, sunaudojamas elektros energijos kiekis jo ūkyje yra panašus kiekvieną mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas galėjo ir turėjo pastebėti tam tikrus neatitikimus tarp faktiško ūkio suvartotos elektros energijos ir ieškovo pateiktų PVM sąskaitose faktūrose pateiktų duomenų, kitaip tariant, turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai ir bendradarbiauti su ieškovu, informuodamas apie galimus neatitikimus.

Teismas pripažįsta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas iš dalies pažeidė savo pareigas: ieškovas – sutikrinti elektros skaitiklių rodmenis, o atsakovas – informuoti ieškovą apie galimus neatitikimus pagal faktiškai suvartotą elektros energiją ir ieškovo pateiktas sąskaitas, bei taip pat atsakovas, kaip ir nurodė ieškovo atstovė, pažeidė pareigą nurodytą sutarties 10.12 p. - pasibaigus sutarčiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti elektros prietaisų rodmenis ir pateikti juos ieškovui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pareigos prižiūrėti energijos suvartojimą fiksuojančius apskaitos prietaisus tiek vartotojui, tiek energijos tiekimo įmonei, todėl ieškovo kaltė šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi atsakovui bet kokiu atveju tenka pareiga atsiskaityti už realiai suvartotą energijos kiekį. Tačiau, visos su realiai suvartotu energijos kiekiu susijusios aplinkybės šioje byloje patenka į ieškovo įrodinėjimo pareigos apimtį, o bet kokie su tuo susiję neaiškumai vertintini atsakovo naudai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 str. 1 d. nurodyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Elektros energijos vartotojų santykius su elektros energijos tiekėjais, tinklų operatoriais reglamentuoja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau - EE įstatymas). Tiek pagal CK 6.388 straipsnį, tiek pagal Taisyklių 56.5 punktą bei EE įstatymą vartotojas turi atsiskaityti už visą faktiškai suvartotą elektros energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis.

Byloje nustačius, kiek atsakovas faktiškai suvartojo elektros energijos, už šį kiekį jis privalo sumokėti. Energijos tiekėjas, siekdamas apmokėjimo už patiektą energiją, turi įrodyti, kad realiai patiekė vartotojui atitinkamą energijos kiekį. Apskaitos prietaisams veikiant be sutrikimų, ši aplinkybė nustatoma pagal apskaitos prietaisų parodymus. Atsiskaitant pagal tinkamai veikiančių apskaitos prietaisų parodymus užtikrinama, kad vartotojas mokės tik už tokį energijos kiekį, kokį realiai gavo ir sunaudojo. Toks mokėjimo būdas taip pat yra tinkamas mokėjimo prievolės pagal energijos tiekimo sutartį vykdymas. Reikalavimas atsiskaityti už patiektą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų parodymus yra reikalavimas vykdyti sutartį natūra.

Atsakovui V. B. 2018 m. gruodžio 31 d. deklaravus Skaitiklio 2 rodmenis, buvo fiksuoti Skaitiklio 2 rodmenys dieninėje skalėje – 53 910 kWh, naktinėje skalėje – 45 167 kWh, nustatyta 12 518,08 Eur neapmokėta suma, ieškovas 2018 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ERSO Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1 t. 74 b. l.), 2019 m. sausio 16 d. atsakovui atlikus 11 498,14 Eur mokėjimą, tačiau, įvertinus naujus priskaitymus ir visus atsakovo mokėjimus iki 2019 m. balandžio 5 d., liko neapmokėta viso 1 031,78 Eur suma, kurią ieškovas prašo priteisti. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis pagal deklaruoto Skaitiklio 2 parodymus elektros energiją suvartojo, skaitiklio rodmenis 2018 m. gruodžio 31 d. deklaravo ieškovui pats, atsakovas byloje nepateikė duomenų, kad už dalį ginčo objekte suvartotos elektros energijos nuo 2017 m. liepos 25 d. jis būtų sumokėjęs nepriklausomam tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip nurodė ieškovo atstovė J. J. už elektros energiją yra atsiskaitoma tik vartotojui deklaravus skaitiklio rodmenis, vadinasi nedeklaravus Skaitiklio 2 rodmenų, atsakovas už grūdų sandėlyje suvartotą elektros energiją net neturėjo galimybės sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei ieškovui rašytuose raštuose ne kartą nurodė, kad jo ūkis negalėjo per 2018 m. gruodžio mėnesį suvartoti 99 077 kWH, tačiau tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad minėtas elektros energijos kiekis buvo suvartotas ne per 2018 metų gruodžio mėnesį, o laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tik PVM sąskaita faktūra už sunaudotą elektros energiją buvo išrašyta 2018 metų gruodžio 31 d. Byloje nėra ginčo, kad visą laikotarpį nuo 2017 m. liepos 25 d. elektros energiją atsakovui persiuntė ieškovas, pasibaigus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo sudarytai Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčiai, nuo 2018 birželio 1 d. atsakovui kito nepriklausomo energijos tiekėjo nepasirinkus, ieškovas ne tik persiuntė elektros energiją atsakovui, bet ir tiekė elektros energiją. Kadangi atsakovas už suvartotą elektros energiją nėra atsiskaitęs, vadinasi, savo sutartinės pareigos atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją jis neįvykdė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešųjų registrų duomenimis likviduota bankrutavusi, todėl už sunaudotą elektros energiją atsakovas turi atsiskaityti ieškovui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2001 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1112/2001 yra pripažinęs energijos tiekėjo teisę gauti atlyginimą už visą pateiktą ir vartotojo faktiškai suvartotą elektros energiją.

Teismo sprendimas netenkinti ieškinio reikalavimų prieštarauja ne tik teisės aktams, bet ir teisingumo, protingumo principams, nes tokiu atveju atsakovas, faktiškai gavęs elektros energiją nemokamai, pasipelnytų ieškovo sąskaita. Ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti už atsakovui priklausančiame objekte, t.y. grūdų sandėlyje suvartotą elektros energiją, todėl atsižvelgus į byloje išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo V. B. ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ naudai priteisti 1 031,78 Eur skolos už elektros energijos persiuntimą, o atsakovo V. B. priešieškinį atmesti.

CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis) iš atsakovo V. B. priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 23 Eur žyminio mokesčio.

Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas 304151376, buveinė Vilnius, Aguonų g. 24, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 7044, naudai iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 031,78 Eur (vieną tūstantį trisdešimt vieną eurą 78 ct) skolos už elektros energijos persiuntimą bei 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 031,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. balandžio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Danutė Kregždienė