Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Prie civilinės bylos pridėtų vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolė R. A. vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0037/22/01675 dėl 6,51 skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, ir Nr. 0037/22/01790 dėl 2 511,51 Eur skolos ir 690,02 Eur palūkanų išieškojimo išieškotojos UAB „Finansų bitė“ naudai.

18. Antstolė 2023 m. sausio 9 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei S. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo turto arešto aktu areštavo tris transporto priemones: Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. byla Nr. 0037/22/01790, b. l. 82–84).

19. 2023 m. sausio 6 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės S. B. išieškota ir išieškotojui pervesta 33,10 Eur suma (vykd. byla Nr. 0037/22/01790, b. l. 28–27). 2023 m. vasario 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei grąžinta 1 408,01 Eur suma (skolininkė pateikė banko sąskaitos išrašą ir pageidavo, kad piniginės lėšos būtų grąžintos) (vykd. byla Nr. 0037/22/01790, b. l. 29–30). 2023 m. kovo 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei grąžinta 381,18 Eur suma (skolininkė pateikė banko sąskaitos išrašą ir pageidavo, kad piniginės lėšos būtų grąžintos) (vykd. byla Nr. 0037/22/01790, b. l. 31–32). 2023 m. balandžio 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei grąžinta 319,08 Eur suma (skolininkė pateikė banko sąskaitos išrašą ir pageidavo, kad piniginės lėšos būtų grąžintos) (vykd. byla Nr. 0037/22/01790, b. l. 33–34). 2023 m. birželio 14 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei grąžinta 1651,43 Eur suma (skolininkė pateikė banko sąskaitos išrašą ir pageidavo, kad piniginės lėšos būtų grąžintos) (vykd. byla Nr. 0037/22/01790, b. l. 35–36).

20. 2023 m. rugsėjo 13 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuota skolininkei priklausanti transporto priemonė Opec Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įgyta vykdomųjų bylų vykdymo metu, bei patvarkymu dėl informacijos apie areštuotą (-as) transporto priemonę (-es) pateikimo antstoliui Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkė buvo įpareigota pateikti informaciją apie visas skolininkės vardu įregistruotas transporto priemones, tačiau per nustatytą terminą reikalaujama pateikti informacija pateikta nebuvo (vykd. byla Nr. 0037/22/01790, b. l. 37–38, 41–43).

21. 2024 m. vasario 29 d. patvarkymu dėl turto kainos nustatymo, turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo ir informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini)buvo įkainotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas (turtas įkainotas 2 619,00 Eur). Patvarkymas skolininkei įteiktas 2024 m. kovo 5 d. Patvarkyme nurodyta, kad prieštaravimą dėl turto įkainojimo skolininkė gali pareikšti per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos. Per nustatytą terminą (iki 2024 m. kovo 11 d.) prieštaravimas dėl įkainojimo nebuvo pareikštas, skolininkės skundas nebuvo gautas (vykd. byla Nr. 0037/22/01790, b. l. 54–58, 59–60). 2024 m. kovo 29 d. antstolė R. A. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie numatomas skelbti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skolininkei įteiktas 2024 m. balandžio 4 d. (vykd. byla Nr. 0037/22/01790, b. l. 61–66).

Dėl išieškojimo iš paskutinio būsto

22. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. CPK 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotiną suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas (CPK 663 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų tvarką.

24. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, kad gauna pajamas, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą ir, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 18 mėnesių. Pati apeliantė skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad jokių kitų lėšų, išskyrus socialines išmokas, negauna, darbo susirasti negali. Byloje nustatyta, kad apeliantės sutuoktinis taip pat nedirba. Apeliantė į sąskaitą gauna per mėnesį 1 893,43 Eur, tačiau išieškoti iš sumų, kurios priklauso apeliantei kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai, negalima.

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju antstolė neturi galimybės nukreipti išieškojimą į gaunamas socialines išmokas, skolininkė kitų pajamų negauna, nedirba, todėl CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išskaitymų šiuo atveju negali būti taikomos. Atsižvelgiat į tai, nėra galimybės išieškomas pinigų sumas per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, antstolė pagrįstai ėmėsi veiksmų dėl išieškojimo iš skolininkei priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena.

26. Apeliantė skunde teigia, kad pirminės skolos susidarė už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o ne dėl kitų prievolių nevykdymo, todėl turi būti taikomas CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytas priverstinio išieškojimo ribojimas.

27. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas, skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Ši teisės norma yra dispozityvi – teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti nurodytą teisės normą.

28. Nurodyta teisės norma (CPK 663 straipsnio 4 dalis) vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021; ir kt.).

30. Tai gi, CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytas ribojimas nukreipti išieškojimą į skolininko būstą gali būti taikomas tik tada, kai yra visos šiame straipsnyje įtvirtintos ir kasacinio teismo atskleistos sąlygos.

31. Nors apeliantė teigia, kad pradinė skola susidarė už sunaudotus energijos išteklius, komunalines, tačiau, kaip matyti iš vykdomųjų bylų, išieškojimai vykdomi pagal vykdomuosius dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir UAB „Finansų bitė“, kurių veikla nėra susijusi su komunalinių paslaugų ar energijos teikimu. Tai, kad apeliantė turėjo skolų už suvartotą energiją ir komunalines paslaugas, nepaneigia vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų apie vykdomosiose bylose išieškomų iš apeliantės skolų kilmę, kurios niekaip nėra susijusios su skolomis už energijos išteklius, komunalines paslaugas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, kad egzistuoja CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pirmoji sąlyga, jog skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Nenustačius, jog egzistuota visos šios nutarties 29 punkte nurodytos būtinos sąlygos, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą ribojimą nukreipti išieškojimą į skolininkės būstą.

32. Pagal teismų praktikoje suformuluotus teisės į apribojimą išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto taikymo kriterijus vienas iš elementų, taikant CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra skolininko nepiktnaudžiavimo šia teise nustatymas. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl aptariamos socialinės garantijos taikymo sąlygų visumos buvimo, vertintina, ar skolininkas atitinka ne tik socialinės padėties (neįgalumo ar kt.), bet ir sąžiningumo (nepiktnaudžiavimo teise) kriterijų. Šis vertintinas pagal skolininko elgesį kreditoriaus teisėto intereso atgauti skolą atžvilgiu, t. y. ar skolininkas geranoriškai, pagal savo išgales siekia atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021, 26 punktas).

33. Iš vykdomosios bylos Nr. 0037/22/01790 duomenų nustatyta, kad per 18 mėnesių laikotarpį, nuo vykdomosios bylos užvedimo, skolininkė yra padengusi tik 33,10 Eur, nors iš skolininkės areštuotų sąskaitų nurašyta 3 792,80 Eur, iš kurių 3 759,70 Eur antstolė grąžino skolininkei jos prašymu (vykd. byla Nr. 0037/22/01790, b. l. 28–27, 29–30, 31–32, 33–34, 35–36). Taip pat 2023 metais, vykdomųjų bylų vykdymo metu, skolininkė įsigijo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantė turėdama lėšų įsigijo transporto priemonę, tačiau vengė sumokėti vykdomosiose bylose išieškomas skolas. Šios aplinkybės įrodo, kad apeliantė žinodama, kad nepadengus skolų, gali būti nukreiptas išieškojimas į būstą, nedėjo pakankamų pastangų geranoriškai pagal išgales mažinti išieškomas skolas ir kaip įmanoma greičiau atsiskaityti su išieškotojais.

34. Aplinkybė, kad apeliantė būste į kurį nukreiptas išieškojimas gyvena kartu su penkiais vaikais, nesudaro pagrindo vertinti, jog tai riboja nukreipti išieškojimą į skolininkės būstą.

35. Nors apeliantė akcentuoja, jog ji augina penkis vaikus, o pardavus paskutinį apeliantės būstą vaikų interesai nukentės labiausiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo apeliantės atleisti nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti prisiimtų prievolių. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

36. Apeliantė skunde teigia, kad antstolio nustatyto nekilnojamojo turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, kaina yra per maža ir neatitinka realios rinkos vertės, o teisingą kainą būtų galima nustatyti paskyrus ekspertizę.

37. CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. To paties straipsnio 3 dalis suteikia teisę tiek išieškotojui, tiek skolininkui būti aktyviam – numato, kad skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo to dienos, kai gavo turto arešto aktą. Antstolis turi diskrecijos teisę ir visišką laisvę pasirinkti, kokiu būdu jis įkainos skolininko turtą: antstolis gali vadovautis Nekilnojamojo turto registro pateikiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis (masinis vertinimas), gali skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti arba pasinaudoti kitais būdais. Taigi, įstatyme nėra imperatyviai nustatyta, kad kiekvienu atveju būtinai turi būti skiriama ekspertizė. Tuo atveju, jeigu skolininkas ar išieškotojas nesutinka su antstolio nustatyta turto verte ir pageidauja, kad būtų skirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, prieš skiriant ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 397/2010).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė teigia, kad turto vertė buvo nustatyta netinkamai, turtas parduodamas žymiai mažesne kaina, nei reali rinkos vertė, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad areštuoto turto vertė neatitinka rinkos kainų, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą. Taip pat vykdomosiose bylose nėra pateikta jokių įrodymų, kad antstolės atliktas nekilnojamojo turto įkainojimas yra netinkamas, neatitinkantis esamų nekilnojamojo turto rinkos sąlygų, nepateikta įrodymų apie tai, jog nekilnojamojo turto kaina yra per žema.

39. Pažymėtina, kad 2024 m. vasario 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)dėl turto kainos nustatymo, turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo ir informacijos pateikimo buvo įkainotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas. Patvarkymas skolininkei įteiktas 2024 m. kovo 5 d., tačiau per nustatytą terminą iki 2024 m. kovo 11 d. prieštaravimas dėl įkainojimo pareikštas nebuvo, iki 2024 m. kovo 26 d. skundas nebuvo gautas. Tai, kad apeliantei gavus minėtą patvarkymą buvo neaišku, ką ji turi daryti, neatleidžia jos nuo pareigos domėtis vykdymo procesu, be to, iškilus neaiškumams apeliantė galėjo kreiptis į antstolę arba į teisines paslaugas teikiančius asmenis dėl situacijos išsiaiškinimo.

40. Pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertizės atlikimui. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos.

41. Tai gi, antstoliui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga turto vertės nustatymo ekspertizė, ar pakanka duomenų apie turtą, jo vertę iš viešųjų registrų. Nagrinėjamu atveju skolininkė nepateikė antstolei jokių objektyvių duomenų, kad turto vertė yra didesnė nei nurodyta viešuosiuose registruose. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šiuo atveju perkainuoti turtą, skiriant ekspertizę realiai turto vertei nustatyti, nėra pagrindo.

42. CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skola, palūkanos ir vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose sudarė 3 168,95 Eur, nekilnojamojo turto vertė, kuriame gyvena apeliantė yra 1 900 Eur, viso turto vertė – 2 619 Eur. Esant apeliantės būsto vertei mažesnei negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos, nėra pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą apribojimą.

44. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog apeliantė nedėjo pakankamai pastangų tam, kad gautų pastovias pajamas, o skolos jos kreditoriams būtų išieškotos iš jos uždirbamų pajamų, taip pat tam, kad ji vykdytų savo prisiimtus įsipareigojimus ir nedidintų įsiskolinimų, o būstas, kuriame ji gyvena, būtų apsaugotas nuo išieškojimo. Šiuo atveju įvertinus konkrečias aplinkybes ir pačios apeliantės veiksmus, turėjusius įtakos susiklosčiusiai situacijai, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės interesas išlaikyti jos turimą gyvenamąjį būstą turi būti ginamas labiau nei jos kreditorių interesai.

45. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju apeliantės teisės į būsto neliečiamybę apribojimas yra proporcinga priemonė ir atitinka teisingumo principą, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimą, atsiradusį dėl išieškojimo iš paskutinio jos būsto. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog šiuo atveju išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį apeliantei priklausantį būstą (CPK 663 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

46. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.