Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. atstovo Teisinių paslaugų asociacijos prezidento E. G. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė pateikė atsiliepimą dėl skundo, kuriuo prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, įvertinus pateiktą informaciją, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. UAB „Finansų bitė“ atstovas pateikė atsiliepimą dėl skundo, kuriuo nurodė, kad UAB „Finansų bitė“ nėra gavusi pareiškėjos kreipimosi dėl įsiskolinimo dengimo dalimis ar įskaičiusi tiesioginių mokėjimų po vykdomojo dokumento pateikimo, palaiko antstolės R. A. poziciją, prašo teismo sprendimą byloje priimti savo nuožiūra, įvertinus pateiktą informaciją, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

5. Teismas nustatė, kad antstolė R. A. vykdo vykdomąsias bylas skolininkės S. B. atžvilgiu: Nr. 0037/22/01675 dėl 6,51 skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, bei Nr. 0037/22/01790 dėl 2511,51 Eur skolos ir 690,02 Eur palūkanų išieškojimo išieškotojos UAB „Finansų bitė“ naudai. Iš nurodytų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, jog antstolė 2023 m. sausio 9 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei S. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo turto arešto aktu areštavo tris transporto priemones: Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 6 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės S. B. išieškota ir išieškotojui pervesta 33,10 Eur suma. 2023 m. vasario 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei grąžinta 1408,01 Eur suma (skolininkė pateikė banko sąskaitos išrašą ir pageidavo, kad piniginės lėšos būtų grąžintos). 2023 m. kovo 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei grąžinta 381,18 Eur suma (skolininkė pateikė banko sąskaitos išrašą ir pageidavo, kad piniginės lėšos būtų grąžintos). 2023 m. balandžio 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei grąžinta 319,08 Eur suma (skolininkė pateikė banko sąskaitos išrašą ir pageidavo, kad piniginės lėšos būtų grąžintos). 2023 m. birželio 14 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei grąžinta 1651,43 Eur suma (skolininkė pateikė banko sąskaitos išrašą ir pageidavo, kad piniginės lėšos būtų grąžintos). 2023 m. rugsėjo 13 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuota skolininkei priklausanti transporto priemonė Opec Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įgyta vykdomųjų bylų vykdymo metu, bei patvarkymu dėl informacijos apie areštuotą (-as) transporto priemonę (-es) pateikimo antstoliui Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkė buvo įpareigota pateikti informaciją apie visas skolininkės vardu įregistruotas transporto priemones, tačiau per nustatytą terminą reikalaujama pateikti informacija pateikta nebuvo. 2024 m. vasario 29 d. patvarkymu dėl turto kainos nustatymo, turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo ir informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkainotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas (turtas įkainotas 2619,00 Eur), kuris skolininkei įteiktas 2024 m. kovo 5 d., bei kuriame nurodyta, kad prieštaravimą dėl turto įkainojimo skolininkė gali pareikšti per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos. Per nustatytą terminą (iki 2024 m. kovo 11 d.) prieštaravimas dėl įkainojimo nebuvo pareikštas, skolininkės skundas nebuvo gautas. Pasibaigus prieštaravimo dėl įkainojimo pareiškimo terminui ir skundo pateikimo terminui 2024 m. kovo 29 d. antstolė R. A. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie numatomas skelbti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skolininkei įteiktas 2024 m. balandžio 4 d.

6. Pareiškėja S. B. skundu nesutinka su antstolės 2024 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo apie numatomas skelbti varžytynes ir nustatyta turto rinkos verte, prašo jį panaikinti; atšaukti paskelbtas varžytines arba jas atidėti; leisti sumokėti 3168,95 Eur skolą per 18 mėnesių, išieškant ją CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir neišieškoti iš skolininkės paskutinio būsto; netenkinus 3 punkte nurodyto prašymo, perkainuoti turtą, skiriant ekspertizę realiai turto vertei nustatyti, visiškai atleidžiant skolininkę nuo mokėjimo už ekspertizę bei šias sumas apmokant iš antstolio lėšų.

7. Antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama CPK 586 straipsnio 1 dalis. Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis.

9. CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis (Šiaulių apygardos teismo 2014-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-260-440/2014). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

10. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotiną suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas (CPK 663 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų tvarką.

11. Nagrinėjamu atveju nei skolininkė, nei jos atstovas jokių įrodymų, kad skolininkė gauna darbo užmokestį, pensijas, stipendijas ar kitas pajamas, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, bei kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 18 mėnesių nepateikė. Pati skolininkė nurodė, kad jokių kitų lėšų, išskyrus socialines išmokas, negauna, darbo susirasti galimybės nėra. Antstolė atkreipė dėmesį į tai, kad per 18 mėnesių laikotarpį, nuo pirmos vykdomosios bylos užvedimo, skolininkė yra padengusi tik 33,10 Eur, nors iš skolininkės areštuotų sąskaitų nurašyta 3792,80 Eur, iš kurių 3759,70 Eur buvo grąžinta skolininkei jos prašymu. Be to, pati skolininkė nereiškė prašymo dengti įsiskolinimo dalimis, 2023 metais, vykdomųjų bylų vykdymo metu, skolininkė įsigijo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. lėšų transporto priemonės įsigijimui turėjo, o įsiskolinimo dengimui – ne. Vykdant vykdomąsias bylas antstolė nustatė, kad nei skolininkė, nei jos sutuoktinis nedirba, į skolininkės sąskaitą gaunamų išmokų suma yra 1893,43 Eur, tačiau išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkei kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai, negalima. Esant visoms šioms aplinkybėms sutiktina su antstolės teiginiu, kad antstolė neturi galimybės nukreipti išieškojimą į gaunamas socialines išmokas, skolininkė kitų pajamų negauna, nedirba, todėl CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išskaitymų šiuo atveju negali būti taikomos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skolos mokėjimas dalimis įmanomas tik išieškotojui sutikus, nes antstolis neturi sprendimo teisės sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 627 straipsnis), jam suteikta teisė atidėti vykdymo veiksmus tik išieškotojui prašant. Kaip jau minėta aukščiau, antstolė iš skolininkės nėra gavusi prašymų dėl mokėjimo dalimis, kurie būtų pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba pateikti per Antstolių informacinę sistemą.

12. CPK 663 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju, iš vykdomųjų bylų matyti, kad skolos susidariusios ne už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o dėl kitų prievolių nevykdymo (vykdomosiose bylose išieškotojai yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Finansų bitė“), todėl CPK 663 straipsnio 4 dalis dėl priverstinio išieškojimo ribojimo netaikytina.

13. Nepilnamečių vaikų teisių į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugai vykdymo procese yra skirtos CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertinama kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų procesinė garantija - pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). Remiantis minėto straipsnio formuluote ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009, turi egzistuoti visos straipsnyje nustatytos sąlygos, skolininkui kreiptis į teismą dėl neišieškojimo iš skolininko būsto. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos didžioji dalis skolų susidarė ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o dėl kitų prievolių. Taigi, nesant bent vienos iš straipsnyje nurodytų sąlygų, skolininkei negali būti taikomas CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytas priverstinio išieškojimo ribojimas. Aplinkybė, kad skolininkė turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, taip pat būtų pažeidžiami kreditorių turtiniai interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes pasirūpinti tiek savo, tiek ir nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, pvz., užtikrindama savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą, todėl faktas, kad areštuotame būste kartu su pareiškėja gyvena nepilnamečiai vaikai, o pareiškėjos būstas laikytinas šeimos turtu, nėra pakankamas pagrindas neleisti išieškoti iš skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto.

14. CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. To paties straipsnio 3 dalis suteikia teisę tiek išieškotojui, tiek skolininkui būti aktyviam - numato, kad skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo to dienos, kai gavo turto arešto aktą. Antstolis turi diskrecijos teisę ir visišką laisvę pasirinkti, kokiu būdu jis įkainos skolininko turtą: antstolis gali vadovautis Nekilnojamojo turto registro pateikiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis (masinis vertinimas), gali skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti arba pasinaudoti kitais būdais. Taigi, įstatyme nėra imperatyviai nustatyta, kad kiekvienu atveju būtinai turi būti skiriama ekspertizė. Tuo atveju, jeigu skolininkas ar išieškotojas nesutinka su antstolio nustatyta turto verte ir pageidauja, kad būtų skirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, prieš skiriant ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 397/2010). Skolininkės atstovas nors ir teigė, kad turto vertė buvo nustatyta netinkamai, turtas parduodamas žymiai mažesne kaina, nei reali rinkos vertė, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad areštuoto turto vertė neatitinka rinkos kainų, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą. Vykdomosiose bylose taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad antstolės atliktas nekilnojamojo turto įkainojimas yra netinkamas, neatitinkantis esamų nekilnojamojo turto rinkos sąlygų, nepateikta įrodymų apie tai, jog nekilnojamojo turto kaina yra per žema. 2024 m. vasario 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto kainos nustatymo, tarto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo ir informacijos pateikimo buvo įkainotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis tartas, kuris skolininkei įteiktas 2024 m. kovo 5 d., tačiau per nustatytą terminą iki 2024 m. kovo 11 d. prieštaravimas dėl įkainojimo pareikštas nebuvo, iki 2024 m. kovo 26 d. skundas nebuvo gautas. Pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertizės atlikimui. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Kaip jau minėta, skolininkė, bei jos atstovas dėl turto vertės objektyvių įrodymų (t. y. turto vertintojo išvada, dokumentai, patvirtinantys, kad turto vertė yra didesnė/mažesnės ir kt.), kad turto vertė yra kitokia, nei nurodyta viešuosiuose registruose nepateikė, todėl perkainuoti turtą, skiriant ekspertizę realiai turto vertei nustatyti, nėra pagrindo.

15. Skolininkės atstovas prašo teismo atšaukti varžytines arba jas atidėti. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad varžytynių paskelbimo data 2024 m. balandžio 30 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolė R. A. vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl varžytinių atšaukimo arba jų atidėjimo atmetamas.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė vykdymo proceso reglamentuojančias teisės normas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad panaikinti antstolės R. A. 2024 m. kovo 29 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymą su nustatyta rinkos verte, bei atlikti kitus skolininkės atstovo prašomus veiksmus nėra pagrindo, todėl skolininkės atstovo skundas netenkintinas.

17. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti antstolės R. A. priverstinio vykdymo veiksmus dėl areštuoto pareiškėjos S. B. būsto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), realizavimo nutarčiai įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos S. B. atstovo Teisinių paslaugų asociacijos prezidento E. G. skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdymą antstolės R. A. priverstinio vykdymo veiksmų dėl areštuoto pareiškėjos S. B. būsto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), realizavimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.