Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-9222-797/2013, pagal pareiškėjo E. Ž. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Pareiškėjo E. Ž. atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai, atsisakant grąžinti iš skolininko sąskaitos nurašytą socialinę pašalpą, pripažinti neteisėtais, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą vykdymo procese, elgėsi neteisėtai ir nepagrįstai negrąžino skolininkui iš jo sąskaitos nurašytos socialinės pašalpos. Apeliantas antstolis A. B. su teismo priimta nutartimi nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai vertino vykdomojoje byloje esančius duomenis, nepagrįstai pareigą dėl informacijos pateikimo perkėlė tik antstoliui, netinkamai vadovavosi LR CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą įpareigoti antstolį grąžinti į pareiškėjo sąskaitą išieškotą 348,00 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apelianto argumentus, turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Iš civilinės bylos ir antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 41-3770/2010 duomenų matyti, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 1079,33 Lt skolos išieškojimo iš E. Ž. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai pagal 2010-11-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1383-776. 2012-11-30 ir 2012-12-03 patvarkymais areštuoti lėšas antstolis areštavo skolininko AB Šiaulių banko sąskaitose esančias pinigines lėšas (21-22 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010). 2013-06-18 antstolio kontoroje gautas UAB „Grindingas“ pranešimas, kad E. Ž. darbo užmokestis sumoje 585,09 Lt, 2013-06-04 buvo pervestas į jam priklausančią sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) (23 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010). 2013-06-21 skolininkas antstolio kontorai pateikė prašymą grąžinti nurašytą darbo užmokestį į jo nurodytą sąskaitą bei sąskaitos išrašą, patvirtinantį kokios kilmės lėšos buvo nurašytos iš skolininko sąskaitos (24-25 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010). 2013-06-18 patvarkymu dėl arešto panaikinimo Nr. BLO204337 antstolis atsižvelgdamas į tai, kad skolininkui darbo užmokestis yra pervedamas į banko sąskaitą, panaikino areštą ir visus taikytus apribojimus AB Šiaulių banke esančioje sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms (27 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010). Skolos išieškojimas 2013-06-19 patvarkymu Nr. BLO204427 nukreiptas į skolininko darbo užmokestį (28 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010). Skolininko darbovietei informavus antstolį, kad skolininkas iš darbo yra atleistas (30 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010), antstolis 2013-07-08 patvarkymu areštuoti lėšas Nr. BLO208347 vėl areštavo skolininko AB Šiaulių banko sąskaitose esančias pinigines lėšas (34 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010). Iš 2013-08-28 skolininko antstolio kontorai pateiktos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013-08-12 pažymos Nr. 4507, matyti, kad skolininkui E. Ž. socialinė pašalpa buvo paskirta nuo 2013-07-01 iki 2013-10-01 po 350,00 Lt kas mėnesį, išmokas pervedant į AB Šiaulių banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (36 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010). Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą dėl arešto panaikinimo Nr. BLO218755 ir patvarkymą areštuoti lėšas Nr. BLO218765, kuriuo leido skolininkui iš areštuotų lėšų, iki 2013-11-30, pasiimti lėšas, pervedamas iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus bei antstolio A. B. (37, 39 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010). 2013-09-11 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis iš skolininko išieškotą 348,00 Lt sumą paskirstė taip – išieškotojui AB „Lietuvos draudimas“ – 13,83 Lt skolos ir 27,51 Lt vykdymo išlaidų, išieškotojui valstybei – 1,66 Lt skolos, antstolio vykdymo išlaidoms – 305,00 Lt (41 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010). 2013-10-02 antstolio kontoroje gautas skolininko prašymas grąžinti 2013-08-21 nurašytą socialinę pašalpą (43 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010). Skolininkas kartu su prašymu pateikė banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2013-08-21 antstolis nurašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pervestas lėšas (44 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010). 2013-10-03 patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą, kadangi skolininkas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė įrodymų, kad iš nurašytų lėšų skolos išieškojimas nėra galimas (45 b.l. v.b. Nr. 41-3770/2010).

Skolininkas teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad 2013-07-08 patvarkymo areštuoti lėšas Nr. BLO208347 nebuvo gavęs, apie tai, kad reikia rašyti prašymą dėl nurašytų lėšų grąžinimo nežinojo, termino pateikti pažymą apie gaunamą socialinę išmoką nepraleido (1, 32 b.l.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis neišaiškino skolininkui pareigos pateikti prašymą dėl lėšų grąžinimo bei sąskaitos išrašą, nepateikė įrodymų, kad skolininkas apie tai buvo informuotas. Teismas 15 dienų terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius piniginių lėšų kilmę, skaičiavo nuo 2013-08-21, skolininko pateiktą pažymą pripažino tinkamu įrodymu, kuriuo remiantis antstolis privalėjo grąžinti nurašytas lėšas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkui nebuvo išaiškinta kokia tvarka turi būti pateikiamas prašymas grąžinti lėšas bei kokie konkretūs dokumentai turėtų būti pateikti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis skolininkui 2013-08-28 pristačius pažymą apie gaunamą socialinę pašalpą, informavo skolininką apie iš jo sąskaitos nurašytas ir antstolio depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas. Įvertinus tai, kad skolininko pateiktoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymoje buvo nurodyta, jog skolininkui E. Ž. socialinė pašalpa buvo paskirta nuo 2013-07-01 iki 2013-10-01 po 350,00 Lt kas mėnesį, pažyma antstolio kontorai buvo pateikta 2013-08-28, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis turėjo objektyvias priežastis manyti, kad nurašytos piniginės lėšos yra skolininkui pervesta socialinė pašalpa, ir atsižvelgiant į tai, turėjo pareigą skolininką informuoti apie nurašytų lėšų faktą bei išaiškinti kokie papildomi dokumentai turi būti pateikti siekiant šias lėšas susigrąžinti.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos LR CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Išieškojimuose iki 200,00 litų išieškotos piniginės lėšos išieškotojui pervedamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visos išieškotinos sumos išieškojimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 85 punktas). Jeigu iš skolininko išieškota piniginė suma vienam išieškotojui, o esant keliems tos pačios eilės išieškotojams – kiekvienam šių išieškotojų tenkanti suma viršija 200,00 litų, antstolis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą išmoka išieškotas pinigines lėšas išieškotojams (Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punktas). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad 2013-07-08 patvarkymo areštuoti lėšas Nr. BLO208347 skolininkas gavo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl objektyvių priežasčių 15 dienų terminas skolininkui pateikti nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 2013-08-21, o ne nuo 2013-07-08 patvarkymo areštuoti lėšas Nr. BLO208347 skolininkui išsiuntimo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad skolininkas pasinaudoti jam suteikta teise pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad yra nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, turėjo iki 2013-09-05. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas šia teise pasinaudojo 2013-08-28 pateikdamas pažymą apie gaunamą socialinę pašalpą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad dokumentą apie jo gaunamų lėšų kilmę pateikė ne laiku, praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai padarė išvadą, kad skolininko pateikta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma pripažintina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu nurašytų lėšų kilmę. Pažymėtina, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013-08-12 pažymą apie jam paskirtą socialinę pašalpą antstolio kontorai pateikė 2013-08-28, kai piniginės lėšos iš jam priklausančios sąskaitos jau buvo nurašytos. Duomenų, kad skolininkas pateikdamas pažymą žinojo apie antstolio depozitinėje sąskaitoje saugomas iš jo sąskaitos nurašytas lėšas ir sąmoningai neprašė jų grąžinti, nėra. Įrodymų, kad skolininkui pristačius pažymą, jis apie galimai nurašytą socialinę pašalpą, buvo informuotas, antstolis taip pat nepateikė. Vadovaujantis LR CPK 739 straipsnio 6 punktu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.

Pažymėtina, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismo vertinimu, antstolis, 2013-08-28 skolininkui nepateikus banko sąskaitos išrašo bei prašymo grąžinti nurašytas lėšas, nors formaliai ir neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus bei aiškintis nurašytų lėšų kilmę, tačiau esant pagrįstai abejonei, kad iš 2013-08-21 nurašytų lėšų išieškojimas yra negalimas, turėjo atsižvelgti ne tik į išieškotojo, bet ir skolininko interesus bei imtis priemonių siekiant užtikrinti tinkamą, įstatymų nuostatas atitinkantį vykdymo procesą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio argumentais, kad vykdymo procese skolininkas turi ne tik teises, bet ir pareigas. LR CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis LR CPK 643 straipsnyje ir kitose LR CPK teisės normose nustatytomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad skolininkas šią pareigą vykdė ne visai tinkamai, tačiau antstolio veiksmai, skirstant išieškotas lėšas, esant pagrindui manyti, kad tai yra lėšos iš kurių išieškojimas nėra galimas, nagrinėjamu atveju nelaikytini pagrįstais ir teisėtais.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, civilinio proceso įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos normomis, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl skolos iš skolininko E. Ž. išieškojimo, formaliai vadovavosi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis nurašytų piniginių lėšų grąžinimą bei išieškotų lėšų paskirstymą, tinkamai neužtikrino vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-13 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, suinteresuotam asmeniui.