Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1777-603/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-27
Bylos Nr.: e2-1777-603/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00271-2027-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Ieškovas: biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Novian Systems“
Advokatai: Dainius Kenstavičius, Ąžuolas Čekanavičius

Kategorijos

2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.11.4.1Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1777-603/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00271-2027-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.4.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,dalyvaujant ieškovės atstovams advokatams Ąžuolui Čekanavičiui ir Karoliui Šimanskiui,atsakovės atstovams advokatui Dainiui Kenstavičiui ir pagal įgaliojimą Z. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Novian Systems“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme priimtas biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau ir - VPT) ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „Novian Systems“, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės UAB ,,Novian Systems“ ieškovės naudai 1085105,46 Eur baudą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 26 d. ieškovė (kaip paslaugų gavėja) ir atsakovė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su Ukrainos bendrove ,,uStudio LLC“ (kaip paslaugų teikėja), sudarė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 11F-18 (toliau ir - Sutartis). Sutartimi atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei šias paslaugas: Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – CVP IS (SAULĖ IS) kūrimo (modernizavimo), diegimo ir garantinės priežiūros paslaugas (toliau ir - Kūrimo paslaugos), SAULĖ IS priežiūros / palaikymo paslaugas, suteikti ieškovei licencijas, reikalingas SAULĖ IS gamybinei eksploatacijai visu priežiūros / palaikymo laikotarpiu, be to, teikti papildomas paslaugas, kurios yra susijusios su SAULĖ IS pakeitimais ir (ar) Techninėje specifikacijoje nenustatytų reikalavimų įgyvendinimu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip paslaugų gavėja, 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nuo 2023 m. spalio 10 d. vienašališkai nutraukė Sutartį dėl atsakovės padaryto esminio pažeidimo.

4. Tarp Sutarties šalių kilusių ginčų pagrindu teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-833-855/2024 pagal atsakovės ieškinius dėl Sutarties pakeitimo, atleidimo nuo delspinigių atlyginimo priteisimo ar šių sumažinimo, garantijos lėšų išmokėjimo sustabdymo ir VPT Sprendimo pripažinimo neteisėtu bei panaikinimo ir pagal VPT priešieškinį dėl delspinigių atlyginimo priteisimo bei atsakovės 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo nutraukti Sutartį pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo (toliau ir - Byla1).

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas Byloje1 priėmė 2024 m. vasario 15 d. sprendimą (toliau ir - Sprendimas Byloje1), kuriuo atsakovės ieškiniai visiškai atmesti, o VPT priešieškinis didžiąja dalimi patenkintas. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu dėl atsakovės padaryto Sutarties esminio pažeidimo ir atitinkamai Sutartis laikytina nutraukta (Sprendimo Byloje1 80 p., 83 p. ir 85 p.).

6. 2024 m. sausio 9 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją (toliau ir - Pretenzija), kuria, be kita ko, pareikalavo per 14 d. nuo registruoto laiško gavimo dienos sumokėti Sutartimi sulygtą iš esminio Sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo kildinamą 1085105,46 Eur baudą, ją pervedant į Sutartyje nurodytą ieškovės banko sąskaitą.

7. 2024 m. sausio 22 d. atsakovė pateikė atsakymą į Pretenziją (toliau ir - Atsakymas), kuriame nurodė, kad VPT reikalavimas sumokėti baudą yra neva nepagrįstas.

8. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą, ieškovė yra priversta su ieškiniu dėl baudos priteisimo kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

9. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais.

11. Šiuo atveju, ieškovės reiškiamas 1085105,46 Eur baudos reikalavimas kyla iš ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties. Konkrečiai, Sutarties 39 p. šalys susitarė, jog tuo atveju, „jei iki Galutinio priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos Paslaugų teikėjas padaro esminį Sutarties pažeidimą ir Paslaugų gavėjas vienašališkai nutraukia Sutartį, Paslaugų gavėjas reikalauja sumokėti, o Paslaugų teikėjas, gavęs Paslaugų gavėjo reikalavimą raštu, privalo sumokėti 30 (trisdešimt) procentų nuo Sutarties 7.1. punkte numatytos Kūrimo paslaugų kainos dydžio baudą, kuri Šalių susitarimu yra laikoma minimaliais, teisingais, sąžiningais ir nekvestionuojamais (neginčijamais) Paslaugų gavėjo nuostoliais. Paslaugų gavėjas reikalavimą sumokėti baudą pateikia Paslaugų teikėjui raštu registruotu paštu Paslaugų teikėjo Sutartyje nurodytu adresu. Paslaugų gavėjo reikalavimas laikomas pateiktu Paslaugų teikėjui po 3 (trijų) darbo dienų nuo jo išsiuntimo registruotu paštu dienos. Paslaugų teikėjas privalo baudą pagal šią Sutarties nuostatą sumokėti į Sutartyje ar Paslaugų gavėjo reikalavime mokėti nurodytą Paslaugų gavėjo sąskaitą ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo Paslaugų gavėjo reikalavimo mokėti pateikimo dienos“.

12. Taigi, Sutarties šalys – ieškovė ir atsakovė – susitarė dėl sąlygų, kurioms esant ieškovė įgyja teisę į Sutarties 39 p. nustatyto dydžio baudą: pirma, atsakovė padaro esminį Sutarties pažeidimą ir, antra, VPT vienašališkai nutraukia Sutartį bei, trečia, ieškovė atsakovei pateikia reikalavimą tokią baudą sumokėti.

13. Šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos atsakovės sutartinei atsakomybei kilti. Pirma, atsakovė atliko esminį Sutarties pažeidimą. Konkrečiai atsakovė neįgyvendino 5 Prieaugio (iki 2023 m. kovo 2 d.), 6 Prieaugio (iki 2023 m. birželio 2 d.) ir 7 Prieaugio paslaugų bei nesuteikė visų Kūrimo paslaugų nei iki galutinio sulygto termino – 2023 m. rugsėjo 1 d., nei iki VPT Sprendimo priėmimo. Taigi, atsakovė net daugiau nei du kartus nepasiekė prieaugiuose / projekto etapuose nustatytų rezultatų per Paslaugų teikimo reglamente nustatytus darbų atlikimo grafiko terminus ir Sutarties nutraukimo metu (2023 m. rugsėjo 15 d.) daugiau kaip 3 mėn. vėlavo suteikti 5 ir 6 Prieaugių paslaugas (5 Prieaugio įgyvendinti buvo vėluojama daugiau nei 6 mėn.; 6 Prieaugį net nepradėta įgyvendinti ir buvo atitinkamai vėluojama daugiau nei 3 mėn., 7 Prieaugį net nepradėta įgyvendinti ir buvo pavėluota jį, o tuo pačiu ir pilnos apimties Kūrimo paslaugas suteikti), tokiu būdu atlikdama esminį Sutarties pažeidimą. Dar daugiau, teismas dvejomis 2023 m. spalio 13 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-2326- 855/2023 ir civilinėje byloje Nr. e2-2952-603/2023, kurios vėliau buvo sujungtos į Bylą1, sustabdė VPT Sprendimo galiojimą ir vykdymą; šios teismo nutartys buvo panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo atitinkamai 2023 m. lapkričio 14 d. (c. b. Nr. e2-1063-790/2023) ir 2024-01-18 (c. b. Nr. e2-18-370/2024) nutartimis. Taigi, ginčo šalys Sutartį vykdė ir po VPT Sprendimo priėmimo iki kol atsakovė 2023 m. gruodžio 7 d. pati neteisėtai nutraukė Sutartį. Per šį laikotarpį (2023 m. rugsėjo 15 d. – 2023 m. gruodžio 7 d.) atsakovė nepagerino Sutarties vykdymo kokybės, nepristatė net 5 Prieaugio rezultatų. Taigi, visą šį laiką atsakovė buvo nuolatinėje Sutarties esminio(-ų) pažeidimo(-ų) atlikimo situacijoje.

14. Sutarties 31 p. nustatyta, kad „Jeigu Paslaugų teikėjas du kartus nepasiekia prieaugiuose/projekto etapuose nustatytų rezultatų pagal Paslaugų teikimo reglamente nustatytus darbų atlikimo grafiko terminus arba daugiau kaip 3 mėnesius vėluoja teikti Paslaugas pagal Paslaugų teikimo reglamente nustatytus darbų atlikimo grafiko terminus, laikoma, kad jis padarė esminį Sutarties pažeidimą“. Papildomai, Sutarties 32 p. nustatyta, kad „Jeigu Paslaugų teikėjas vėluoja suteikti visas Kūrimo paslaugas ir Licencijas iki Sutarties 45.1 punkte nurodyto termino, tai laikoma esminiu Sutarties pažeidimu“. Šios aplinkybės, be kita ko, yra nustatytos teismo Sprendime Byloje1, o atsakovė Bylos1 nagrinėjimo metu jų neneigė ir pati.

Žemesnės instancijos teismas

15. Antra, ieškovė dėl atsakovės atlikto esminio Sutarties pažeidimo priėmė VPT Sprendimą, t. y., 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu vienašališkai nutraukė Sutartį.

16. Sutarties 48 p. nustato, kad Sutartis gali būti nutraukiama, be kita ko, „vienašališkai Sutarties 49 punkte nustatyta tvarka ir terminais“. Sutarties 49 p. įtvirtinta, kad „Jeigu Šalis per nustatytą terminą nepašalina Sutarties nutraukimo pagrindą sudarančių esminio Sutarties pažeidimo aplinkybių (priežasčių), Sutarties nutraukimą inicijuojanti Šalis turi teisę nedelsdama ir nesikreipdama į teismą ar kitą ginčus nagrinėjančią instituciją, vienašališkai nutraukti Sutartį apie tai informuodama prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų kitą Šalį raštu (registruotu paštu Sutartyje nurodytu Sutartį pažeidusios Šalies adresu)“.

Žemesnės instancijos teismas

17. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu informavo atsakovę nuo 2023 m. spalio 15 d. dėl atsakovės atlikto esminio Sutarties pažeidimo vienašališkai nutraukianti Sutartį. Teismas Sprendimu Byloje1 VPT Sprendimą, t. y., Sutarties nutraukimą ieškovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, laikė adekvačia, proporcinga, tinkama ir teisėta savigynos priemone bei ieškovės, kurios teisėti lūkesčiai iš esmės nebuvo patenkinti, reakcija į atsakovės ir jos partnerio padarytą Sutarties pažeidimą; teismas konstatavo, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu.

18. Trečia, ieškovė 2024 m. sausio 9 d. pateikė Pretenziją atsakovei dėl 1085105,46 Eur baudos sumokėjimo per 14 d. nuo registruoto laiško gavimo dienos. Kaip nurodyta pirmiau, 1085105,46 Eur bauda apskaičiuota vadovaujantis Sutarties 39 p., kaip 30 proc. nuo Sutarties 7.1 p. nustatytos Kūrimo paslaugų kainos (3617018,20 Eur). Tačiau, nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, atsakovė ieškovės Pretenzijoje išdėstyto reikalavimo sumokėti 1085105,46 Eur baudą nei per nurodytą 14 d. terminą, nei vėliau (pvz., po Sprendimo Byloje1 priėmimo dienos (2024 m. vasario 15 d.) neįvykdė.

19. Kaip nurodyta, ieškovės teisė iš atsakovės reikalauti priteisti baudos atlyginimą išplaukia iš Sutarties nuostatų, Byloje1 nustatytų faktinių aplinkybių ir teismo Sprendime Byloje1 padaryto teisinio jų vertinimo. Ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti ieškinyje aptariamą netesybų (baudos) dydį nėra vien kreditoriaus teisių įgyvendinimas, t. y., subjektinių teisių vykdymas, tačiau ieškovės, kaip viešojo juridinio asmens, pareigos atlikimas, išplaukiantis iš specialiųjų teisės aktų imperatyviųjų nuostatų. Atsižvelgdama į tai, kad Byloje1 tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog ieškovei – Viešųjų pirkimų tarnybai – pripažįstamas perkančiosios organizacijos statusas, dėl ko Sutarčiai taikomos imperatyviosios viešųjų pirkimų teisės normos. Toks Sutarties pobūdis ir ieškovės statusas šiai sukelia specifinių pareigų, todėl ieškovė šioje byloje preziumuos šalių sutarimą dėl šių esminių aplinkybių.

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį; kita vertus, taip pat laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodyta perkančiųjų organizacijų pareiga įgyvendinama atsižvelgiant į bendruosius sutarčių vykdymo ir nutraukimo principus bei taisykles, individualias viešojo pirkimo sutarties sąlygas dėl jos nutraukimo pagrindų ir tvarkos, šalių elgesį sutarties vykdymo metu ir kitas svarbias aplinkybes; atsižvelgiant į tai, kai perkančioji organizacija ilgą laiką toleruoja esminį viešojo pirkimo sutarties pažeidimą, per protingą terminą neinicijuoja jos nutraukimo, ji vėliau ribojama remtis pareigos nutraukti pažeistą viešojo pirkimo sutartį įgyvendinimu.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė, priimdama VPT Sprendimą, laiku ir tinkamai pasinaudojo savo teisių gynybos priemonėmis, tai aiškiai konstatuota Byloje1. Dėl to ieškovei kaip perkančiajai organizacijai išliko pareiga, išplaukianti iš viešojo intereso apsaugos, sąžiningos konkurencijos ir viešųjų pirkimų principų įgyvendinimo, nutraukti Sutartį.

22. Iš pirmiau nurodytos pareigos nutraukti esmingai pažeistą viešojo pirkimo sutartį, be kita ko, išplaukia ir kita perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams taikyti (apskaičiuoti ir reikalauti) netesybas, jei nėra jų atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų.

23. Kasacinio teismo šioje srityje konstatuota, kad jei perkančioji organizacija nemotyvuotai atleistų (nereikalautų) tiekėją nuo netesybų mokėjimo, nors ir nebūtų šio sutartinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, tokia situacija prilygtų esminiam viešojo pirkimo sutarties pakeitimui. Juolab viešojo pirkimo sutarties esminiu pakeitimu kvalifikuotinos ne tik klasikinės abiejų kontrahentų sutarimo keisti sutartis situacijos, bet ir atvejai, kai šalys atskirai savo veiksmais nesiekia pakeisti viešojo pirkimo sutarties, bet de facto pasiekia tokį rezultatą, įskaitant vienašalius vieno kontrahento veiksmus.

24. Byloje1 teismas konstatavo esminį Sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga atsakovė. Be to, teismas nenustatė teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo delspinigių mokėjimo, kadangi nekonstatavo, kad karo veiksmai Ukrainoje tiesiogiai prisidėjo prie vėlavimo įvykdyti Sutartį. Galiausiai teismas vertino, kad netesybų dydis tiek nominaliai, tiek bendra jų (delspinigių) apskaičiuota suma nemažintinas, nes tai, be kita ko, būtų nesuderinama su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu.

25. Dėl ieškovės prašomo priteisti baudos atlyginimo dydžio pabrėžtina, kad ši priemonė atskirai ir aiškiai buvo išviešinta viešojo pirkimo sąlygose – viešojo pirkimo sutarties projekte. Taigi, visi potencialūs tiekėjai įvertino savo galimybes prisiimti Sutarties neįvykdymo riziką, o tie ūkio subjektai, kurie pateikė pasiūlymus, t. y. pirkimo dalyviai, – šią riziką, be kita ko, įskaičiavo (turėjo įskaičiuoti) į pasiūlymų kainą.

26. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo nereikalauti iš atsakovės priteisti Sutartyje įtvirtintos baudos atlyginimo, nes, priešingu atveju, būtų iškraipyta sąžininga tiekėjų konkurencija, pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

27. Tokios pozicijos laikosi ne tik teismai, bet ir viešuosius pirkimus ir jiems atlikti panaudotų ES fondų lėšas kontroliuojančios institucijos, kurių vertinimu, netesybų neskaičiavimas ar atleidimas nuo civilinės atsakomybės laikytinas neteisėtu viešojo pirkimo sutarties vykdymu ne pagal jos nuostatas, tokiu būdu pažeidžiant imperatyviąsias viešųjų pirkimų teisės normas (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 p., Direktyvos 2014/2412 72 str.).

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės atžvilgiu tokias palūkanas ir jų dydį nustato Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau ir - Įstatymas; CK 6.210 straipsnis, 1.3 straipsnio 3 dalis ir Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis šio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, pavėlavęs įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti palūkanas, kurios yra lygios procentiniais punktais padidintai vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomai fiksuotojai palūkanų normai, galiojusiai tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Atsakovės pareiga mokėti ieškovei procesines palūkanas atsirado ieškovės kreipimosi į teismą dieną, t. y., 2024 m. pirmąjį pusmetį. Remiantis Europos centrinio banko tinklalapyje skelbiamais oficialiais duomenimis, nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki šios dienos galioja fiksuotoji 4,5 proc. palūkanų norma; atitinkamai atsakovės mokėtinų procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina 12,5 proc. palūkanų norma.

29. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog perkančioji organizacija neįrodė, kad tiekėjas padarė esminį sutarties pažeidimą. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės esminis Sutarties pažeidimas buvo tai, jog „Paslaugų teikėja neįgyvendino 5 Prieaugio (iki 2023 m. kovo 2 d.), 6 Prieaugio (iki 2023 m. birželio 2 d.) ir 7 Prieaugio paslaugų bei nesuteikė visų Kūrimo paslaugų nei iki galutinio sulygto termino – 2023 m. rugsėjo 1 d., nei iki VPT Sprendimo priėmimo“. Minėti perkančiosios organizacijos teiginiai yra nepagrįsti, kadangi atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, jog buvo neįgyvendintos 5 Prieaugio (iki 2023 m. kovo 2 d.), 6 Prieaugio (iki 2023 m. birželio 2 d.) ir 7 Prieaugio paslaugos bei nesuteiktos visos Kūrimo paslaugos iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Atsakovei už minėtų aplinkybių atsiradimą negali būti taikoma civilinė atsakomybė, arba atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

30. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų: perkančioji organizacija negalėjo reikalauti iš atsakovės įgyvendinti 5 Prieaugio (iki 2023 m. kovo 2 d.), 6 Prieaugio (iki 2023 m. birželio 2 d.) ir 7 Prieaugio paslaugas bei suteikti visas Kūrimo paslaugas iki 2023 m. rugsėjo 1 d., kadangi ieškovė Sutarties vykdymo metu reikalavo net tris kartus išaugusios apimties paslaugas teikti tais pačiais Sutartyje nustatytais terminais. Pažymi, kad paslaugų teikimo terminai (5 Prieaugio iki 2023 m. kovo 2 d., 6 Prieaugio iki 2023 m. birželio 2 d., visos Kūrimo paslaugos iki 2023 m. rugsėjo 1 d.) buvo nurodytas tik pradinei apimčiai. Šalys nesusitarė dėl termino padidėjusiai paslaugų apimčiai.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog perkančiųjų organizacijų pareiga yra formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. (…) Jeigu būtų priešingai, galėtų susiklostyti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų (nagrinėjamu atveju dėl nepagrįstai apskaičiuotų netesybų dydžio), o tai suponuotų perkančiosios organizacijos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-943/2021).

32. Taip pat labai svarbu yra tai, kad jeigu būtų atsakovės valia, ji galėjo viena be perkančiosios organizacijos sukurti produktą už Sutartyje numatytą kainą pagal Techninės specifikacijos reikalavimus ir Sutartyje numatytais terminais. Tačiau atsakovė to nebuvo pajėgi padaryti, kadangi ieškovė reikalavo paslaugas teikti ne pagal Techninės specifikacijos reikalavimus (pradines paslaugų apimtis), tačiau pagal detalios analizės rezultatus (tris kartus išaugusias paslaugų apimtis). Atsakovei atlikus didžiąją dalį detalios analizės paaiškėjo, jog Kūrimo paslaugų apimtys yra gerokai išaugusios; ne dėl atsakovės kaltės realios teikiamų paslaugų apimtys tapo apie tris kartus didesnės nei buvo vertinama pasiūlymo pateikimo metu, o perkančioji organizacija nesutiko koreguoti detalios analizės rezultatų. Tokiu atveju Sutartis de facto buvo pakeista detalios analizės metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „neatmestinos situacijos, kai sutarties šalys de facto nesusitaria dėl teisių ir pareigų pakeitimo, t. y. formaliai nesudaro sandorio, bet tai per se nereiškia, kad jų bendri veiksmai de jure nereikš viešųjų pirkimų principų pažeidimo ir negalės būti prilyginti viešojo pirkimo sutarties pakeitimui. Tokia situacija gali susiklostyti net ir esant vienašaliams kontrahento veiksmams“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2021).

Žemesnės instancijos teismas

33. Susiklostė situacija, kai Sutarties vykdymo apimtys išaugo tris kartus, tačiau ieškovė nesutiko pakeisti nei paslaugų apimties (kas buvo galima vadovaujantis Sutarties nuostatomis), nei Sutarties vykdymo terminų. Atkreipia dėmesį, kad fiksuotos kainos atveju sutarties vykdymo (paslaugų teikimo) apimtys turi būti itin tikslios. Nei Pirkimo sąlygose, nei Sutartyje nebuvo eksplicitiškai nurodyta, kad tiekėjas prisiima riziką, jeigu Sutarties vykdymo metu analizės metu detalizuojant Techninės specifikacijos reikalavimus paaiškėja gerokai didesnė paslaugų teikimo apimtis. Jeigu perkančioji organizacija taikė fiksuotą kainą ir negali nustatyti valandų skaičiaus, tai techninė specifikacija (t. y. ir teikiamų paslaugų apimtys) turi būti visiškai aiškios. Jeigu perkančioji organizacija nusprendė paslaugas įsigyti pagal fiksuotos kainos metodiką, perkančioji organizacija turėjo suprasti ir prisiimti atsakomybę, kad paslaugų pagal Sutartį apimtis negali kisti palyginti su Techninėje specifikacijoje nurodyta apimtimi. Kaip minėta, po didžiąja dalimi atliktos analizės paaiškėjo, jog Sutarties (paslaugų teikimo) apimtys yra gerokai išaugusios ir tai patvirtina pridedami įrodymai. Be to, atsakovė nuosekliai informuodavo ieškovę apie išaugusias paslaugų apimtis.

34. Teikiami įrodymai patvirtina aplinkybes, kad: 1) paslaugų teikimo apimtys Sutarties vykdymo eigoje išaugo net apie 3 (tris) kartus; 2) ieškovė detalios analizės metu reguliariai kėlė reikalavimus, nenumatytus Techninėje specifikacijoje; 3) atsakovė nuosekliai informuodavo ieškovę apie išaugusias paslaugų teikimo apimtis; 4) ieškovė nesutikdavo koreguoti nei išaugusių paslaugų apimties, nei terminų. Konstatuoja, kad ieškovė negalėjo reikalauti, jog atsakovė teiktų Detalios analizės dokumentuose nustatytas tris kartus didesnės apimties paslaugas Sutartyje nustatytais terminais.

35. Taip pat pažymi, kad atsakovė neturėjo pareigos teikti padidėjusios apimties paslaugas Sutartyje nustatytais terminais, kadangi: 1) Sutartis nustatė paslaugų teikimo terminus Sutarties Techninėje specifikacijoje numatytų paslaugų apimčiai; 2) Techninėje specifikacijoje buvo numatytos apie tris kartus mažesnės apimties paslaugų teikimo apimtys; 3) atsakovė nuolat kėlė klausimus ir prašymus dėl kainos, terminų ir teikiamų paslaugų apimčių koregavimo (valdymo). Sutarties pažeidimas galėjo būti konstatuotas vieninteliu atveju: jeigu atsakovė būtų neįvykdžiusi pradinės sutarties paslaugų apimties pradinės sutarties nuostatose nustatytais terminais.

36. Sutartyje nebuvo nustatyta, kad atsakovė privalo teikti tris kartus didesnės apimties paslaugas nei numatyta Techninėje specifikacijoje Sutartyje nustatytais terminais; dėl to atsakovė nelaikytina praleidusi didesnės apimties paslaugų suteikimo terminą, nes toks terminas Sutartyje nebuvo nustatytas. Analogiškai atsakovė negalėjo būti laikoma atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidusi Sutartį, kadangi Sutartis nustatė paslaugų teikimo terminus tik Sutartyje numatytai paslaugų apimčiai (bet ne tris kartus didesnei paslaugų teikimo apimčiai). Daro išvadą, kad atsakovė neatliko esminio Sutarties pažeidimo (tariamo neįgyvendinimo 5 Prieaugio (iki 2023 m. kovo 2 d.), 6 Prieaugio (iki 2023 m. birželio 2 d.) ir 7 Prieaugio paslaugų bei nesuteikimo visų Kūrimo paslaugų nei iki galutinio sulygto termino – 2023 m. rugsėjo 1 d.), kadangi ieškovė Sutarties vykdymo metu reikalavo net tris kartus išaugusios apimties paslaugas teikti tais pačiais Sutartyje nustatytais terminais.

37. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Be to, pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

38. Nagrinėjamuoju atveju dėl išaugusių Sutartyje nustatytų paslaugų apimčių atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės už paslaugų nesuteikimą Sutartyje numatytais terminais.

39. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Vadinasi, tuo atveju, jeigu žalą patyręs asmuo savo sąmoningais veiksmai prisideda prie to, kad žala atsirastų ar padidėtų, tai gali sudaryti pagrindą neginti jo teisės gauti patirtos žalos atlyginimą ir atleisti skolininkus nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-52- 790/2023).

40. Nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbu tai, jog pati ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie to, kad detalios analizės dokumentuose būtų užfiksuota tris kartus didesnė paslaugų teikimo apimtis nei Sutartyje (Techninėje specifikacijoje): 1) paslaugų teikimo apimtys Sutarties vykdymo eigoje gerokai išaugo; 2) ieškovė detalios analizės metu reguliariai kėlė reikalavimus, nenumatytus Techninėje specifikacijoje; 3) atsakovė nuosekliai informuodavo ieškovę apie išaugusias paslaugų teikimo apimtis; 4) ieškovė nesutikdavo koreguoti nei išaugusių paslaugų apimties, nei terminų, nei kainos. Tokioje situacijoje atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Papildomai atkreipia dėmesį, kad Sutartis laikytina paslaugų sutartimi, kadangi vykdant Sutartį atsakovė negalėjo pati savarankiškai nustatyti užduočių bei jų įvykdymo būdų. Bylos medžiaga patvirtina, kad reikalavimus detaliai analizei kėlė būtent ieškovė, ir atsakovė privalėjo vykdyti absoliučiai visus ieškovės pageidavimus. Šiuo atveju kad atsakovė nepasirinko būdo ir kelio, kuriuo turėjo būti pasiekti rezultatai, o būtent pati ieškovė, nustatydama reikalavimus detalios analizės kūrimo metu, pati nubrėžė atsakovei kelią, kaip konkrečiai turėtų būti sukurtas produktas.

41. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717-6.718 straipsnių taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).

42. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad būtent dėl ieškovės veiksmų Sutartyje nustatytų paslaugų apimtys išaugo apie tris kartus bei jog ieškovė nesutiko su atsakovės prašymais koreguoti (valdyti) paslaugų apimtis, daro išvadą, jog dėl ieškovės kaltės paslaugos negalėjo būti suteiktos laiku, todėl CK 6.253 straipsnio 1 dalies bei CK 6.259 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovė turėtų būti visiškai atleista nuo civilinės atsakomybės (baudos sumokėjimo) arba atitinkamai tuo pačiu pagrindu (jeigu atsakovė nebūtų atleista nuo civilinės atsakomybės) turėtų būti gerokai sumažinta priteistina bauda.

43. Dėl force majeure aplinkybių nurodo, kad dar 2024 m. sausio 22 d. atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymą mokėti baudą, nurodė, jog ieškovė neįvertino force majeure aplinkybių. Minėtame rašte atsakovė nurodė, kad buvo pateikusi ieškovei duomenis, jog Sutartyje nurodytoms funkcijoms atlikti laikotarpiu nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. balandžio mėn. negalėjo būti skirta apie 67 % darbo laiko; 285 dienos sudaro apie 9,5 mėnesio, kas reiškia, kad per minėtą laikotarpį dėl objektyvių priežasčių net 9,5 mėnesio nebuvo įmanoma atlikti funkcijų, kurioms būtinas abiejų partnerių darbas. Taip pat atsakovė paaiškino, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad force majeure atveju draudžiama kitai pusei taikyti sankcijas: „nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015); paaiškinta, kad ieškovė privalėjo laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir negalėjo taikyti sankcijų dėl atsiradusių force majeure aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

44. Vienas iš jungtinės veiklos partnerių yra uStudio, t. y. Ukrainos bendrovė, įsikūrusi ir veikianti Kijeve. Siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį yra būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp jungtinės veiklos partnerių, kad būtų sukurta tinkama integracija tarp reikalingų funkcionalumų. Tuo tikslu būtina, kad kiekvieną dieną būtų sudarytos sąlygos sklandžiam, nepertraukiamam darbui. Tačiau 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą; karo metu atsirado force majeure aplinkybės, kurių nei viena iš šalių negalėjo ir negali kontroliuoti, t. y.: nuolat dingdavo elektra ir interneto ryšys; uStudio LLC darbuotojai nuolat privalėjo slėptis nuo perspėjimų apie oro atakas; galiausiai, uStudio LLC darbuotojai nuolat būdavo iškviečiami atlikti pareigų, susijusių su karo padėtimi.

45. Vieši duomenys patvirtina, kad 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinei invazijai į Ukrainą, itin dažnai yra skelbiamas oro pavojus dėl vykdomų atakų; oro antskrydžių metu apskritai nėra įmanoma atlikti jokių funkcijų, kadangi gyventojai privalo slėptis nuo oro pavojaus tam skirtose slėptuvėse; be to, tokiomis dienomis darbuotojų emocinė būsena yra ypatingai bloga ir darbas negali normaliai vykti net kitomis dienomis, kai nėra paskelbta oro pavojaus, dėl nuolatinės grėsmės ir žinių apie kiekvieną dieną žuvusius draugus bei artimuosius. Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. balandžio mėn. iš viso buvo 285 dienos, kai buvo paskelbti oro antskrydžių Kyjivo regione pavojai. Tai reiškia, kad Sutartyje nurodytoms funkcijoms atlikti laikotarpiu nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. balandžio mėn. negalėjo būti skirta apie 67 % darbo laiko; 285 dienos sudaro apie 9,5 mėnesio, kas reiškia, kad per minėtą laikotarpį dėl objektyvių priežasčių net 9,5 mėnesio nebuvo įmanoma atlikti funkcijų, kurioms būtinas abiejų partnerių darbas. Be to, Ukrainoje dėl Rusijos vykdomų reguliarių elektros energetikos infrastruktūros apšaudymų nuolat dingsta elektros energijos tiekimas. Rusijos kariuomenė bepiločiais orlaiviais, raketomis ir kitomis karinėmis priemonėmis aktyviai atakuoja kritinę Ukrainos elektros infrastruktūrą; net ir atkūrus elektros tiekimą Ukrainoje, elektros suvartojimas yra itin ribotas. Ukrainoje yra nustatyti galimo elektros energijos vartojimo normos (maksimalus valandų skaičius per dieną ir naktį), todėl yra atliekami ir planiniai elektros tiekimo nutraukimai. Aplinkybės dėl elektros tiekimo nutraukimo tęsiasi iki šiol ir dar nesibaigė. Nesant elektros, partneriai neturi objektyvių galimybių vykdyti Sutarties toje dalyje, kurioje yra reikalingas abiejų partnerių bendras darbas. Nors oficialios statistikos apie konkrečius elektros energijos atjungimo laikus nėra, kadangi tokia statistika nėra skelbiama viešai, prie šio pranešimo yra pridedami įrodymai, patvirtinantys, jog Ukrainoje reguliariai bei nuolat dingsta elektros energijos tiekimas.

46. Pagrindinė force majeure aplinkybių pasekmė yra integravimo darbų tarp Procuriosity ir NS sukurto portalo tęsimo neįmanomumas apšaudymo ir elektros energijos tiekimo nutraukimo metu, ypatingai nuo 2022 m. spalio mėn. Be to, dėl force-majeure aplinkybių nepavyko numatytais terminais atlikti „Procuriosity“ patobulinimų Saulės poreikiams, buvo ne laiku atliekama analizė ir tekdavo atšaukti vidinius partnerių susitikimus pagrindinėmis temomis apie projektų ir funkcijų plėtrą.

47. Be to, force majeure aplinkybes patvirtina oficialūs dokumentai. Tiekėjas buvo pateikęs Perkančiajai organizacijai Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2022 m. vasario 28 d. išduotą oficialų patvirtinimą, kuriame nurodyta, kad remiantis 2022 m. vasario 28 d. Ukrainos įstatymo „Dėl Ukrainos prekybos rūmų“ 1997-12-02 Nr. 671/97-VR 14, 14¹ straipsniais, Ukrainos prekybos ir pramonės rūmai patvirtina šias nenugalimos jėgos aplinkybes: Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą, dėl kurios Ukrainoje nuo 2022 m. vasario 24 d. buvo įvesta karinė padėtis. Ukrainos prekybos ir pramonės rūmai oficialiai raštu patvirtino, kad nurodytos aplinkybės nuo 2022 m. vasario 24 d. iki oficialios pabaigos yra neeilinės, neišvengiamos ir objektyvios, dėl kurių ekonominės veiklos subjektų ir (ar) privačių verslininkų sudarytų sutarčių įvykdymas per nustatytą terminą tapo neįmanomas dėl tokių nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo.

48. Pažymi, kad Ukrainos prekybos ir pramonės rūmai yra oficiali institucija, kuriai priskirta kompetencija konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad vykdant Sutartį atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Be to, force majeure aplinkybės, kurios trukdė laiku vykdyti Sutartį, tęsėsi ilgiau nei šalių Papildomų susitarimu Nr. 3 pratęstas paslaugų teikimo terminas. Tai reiškia, kad Papildomas susitarimas Nr. 3 geriausiu atveju tik iš mažos dalies (ir toli gražu nepakankamos) kompensavo atsakovei prarastą laiką teikti paslaugas, kai paslaugas teikti trukdė force majeure aplinkybės. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad šalys Papildomu susitarimu Nr. 3 susitarusios dėl ilgesnio paslaugų teikimo termino, inter alia pripažino force majeure aplinkybių egzistavimą bei pagrindą minėtų aplinkybių pagrindu pratęsti paslaugų teikimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

49. Nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad Sutarties vykdymo metu atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, kas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pagal Sutarties 40 p. nė viena iš šalių neatsako už visišką ar dalinį įsipareigojimų neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar pasekmėms atsirasti. Vadovaujantis Sutarties 42 p. nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės nustatomos, vadovaujantis CK ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad po Sutarties sudarymo atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, atsakovė turėtų būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės dėl baudos sumokėjimo. Būtent iš dalies ir dėl force-majeure aplinkybių nepavyko suteikti paslaugų Sutartyje numatytais terminais.

50. Apibendrinant šioje dalyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus daro išvadą, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, jog buvo neįgyvendintos 5 Prieaugio (iki 2023 m. kovo 2 d.), 6 Prieaugio (iki 2023 m. birželio 2 d.) ir 7 Prieaugio paslaugos bei nesuteiktos visos Kūrimo paslaugos iki 2023 m. rugsėjo 1 d.. Konstatuoja, kad atsakovei už minėtų aplinkybių atsiradimą negali būti taikoma civilinė atsakomybė, arba atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės, arba atsakovės civilinė atsakomybė (baudos dydis) turėtų būti iš esmės sumažintas.

51. Tuo atveju, jeigu atsakovei būtų taikoma civilinė atsakomybė, ji nebūtų atleista nuo civilinės atsakomybės, ir atsakomybė nebūtų sumažinta – bet kuriuo atveju ieškovės prašoma sumokėti bauda yra neproporcingai didelė bei privalo būti iš esmės sumažinta. Pažymi ir tai, kad klausimas dėl netesybų mažinimo gali būti sprendžiamas neatsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra viešojo pirkimo sutartis. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra nustatyta, kad netesybos gali būti mažinamos ir tais atvejais, kai netesybos įtvirtintos viešojo pirkimo sutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas iš principo yra galimas, o netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimas, išskyrus išimtines situacijas, neturėtų būti vertinamas kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas ir (ar) nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022). Be to, sprendžiant dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo taikytinos bendrosios netesybas reglamentuojančios CK normos bei jas aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022).

Žemesnės instancijos teismas

52. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kaip matyti, vienas iš netesybų mažinimo pagrindų yra aplinkybė, jog netesybos yra aiškiai per didelės. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė apskritai net neįrodinėja savo patirtų nuostolių dydžio. Nesant duomenų apie tai, kokius nuostolius patyrė ieškovė, laikytina, kad ieškovės prašoma priteisti bauda, sudaranti daugiau kaip milijoną eurų, yra akivaizdžiai per didelė. Tokio dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, todėl jos turi būti iš esmės sumažintos.

53. Tais atvejais, kai skolininkas iš dalies įvykdo prievolę, netesybos taip pat turi būti mažinamos. Nagrinėjamuoju atveju atsakovė suteikė paslaugas už pirmuosius keturis prieaugius.: 1) 2021 m. lapkričio 3 d. šalys sudarė paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį buvo perduoti prieaugio Nr. 1 rezultatai už 723403,64 Eur su PVM vertę; 2) 2022 m. kovo 2 d. šalys sudarė paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį buvo perduoti prieaugio Nr. 2 rezultatai už 361701,82 Eur su PVM vertę; 3) 2022 m. birželio 2 d. šalys sudarė paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį buvo perduoti prieaugio Nr. 3 rezultatai už 542552,73 Eur su PVM vertę; 4) 2022 m. rugsėjo 2 d. šalys sudarė paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį buvo perduoti prieaugio Nr. 4 rezultatai už 361701,82 Eur su PVM vertę. Kaip matyti, iš viso šalys susitarė dėl paslaugų už 1989360,01 Eur su PVM vertę perdavimo; šias paslaugas ieškovė priėmė ir už jas atsiskaitė.

Žemesnės instancijos teismas

54. Pagal Sutarties 7.1 p. kūrimo paslaugų kaina sudaro 3617018,20 Eur su PVM sumą. Tai reiškia, kad ieškovė jau priėmė didžiąją dalį paslaugų, numatytų Sutartyje, t. y. priėmė daugiau nei pusę, t. y. 55% paslaugų, vadinasi, ieškovė jau yra gavusi didžiąją dalį Sutartyje numatytų paslaugų. Esant tokioje situacijoje tampa akivaizdu, kad reikalauti visos numatytos baudos, sudarančios daugiau nei milijoną eurų, kai didžioji dalis paslaugų buvo suteikta, paslaugos buvo priimtos ir už jas atsiskaityta, yra neprotinga ir neproporcinga. Be to, prašoma priteisti bauda sudaro daugiau nei pusę faktiškai suteiktų paslaugų. Tai dar kartą pagrindžia, jog prašoma priteisti bauda yra neprotingai didelė bei privalo būti mažinama.

55. Apibendrinant konstatuotina, kad prašomos priteisti netesybos (bauda) turi būti iš esmės sumažinta, kadangi atsakovė didžiąja dalimi (55 %) yra įvykdžiusi prievolę, o prašoma bauda sudaro daugiau nei pusę įvykdytos prievolės dalies.

56. Sprendžiant, ar neturėtų būti sumažintos netesybos, galėtų ir turėtų būti įvertinami ir kiti reikšmingi kriterijai dėl netesybų mažinimo. Kaip matyti, siekiant nuspręsti dėl netesybų mažinimo, būtina įvertinti ir tokius kriterijus kaip kreditoriaus kaltė; skolininko elgesys; skolininko turtinė padėtis; teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai; sutarties šalių interesų pusiausvyra.

57. Pirma, šiuo atveju egzistuoja kreditoriaus (ieškovės) kaltė dėl susiklosčiusios situacijos. Nagrinėjamuoju atveju ieškovės kaltė pasireiškė tuo, jog ji nesutiko koreguoti detalios analizės rezultatų, t. y. nesutiko pakeisti paslaugų apimties (kas buvo galima vadovaujantis Sutarties nuostatomis). Be to, ieškovė nuolat kėlė naujus reikalavimus kuriamai sistemai, kurie nebuvo nustatyti Techninėje specifikacijoje. Bet kuris atidus ir rūpestingas kreditorius turi suprasti, kad, keliant papildomus reikalavimus paslaugų teikimui bei nesutinkant valdyti paslaugų apimties, o vietoje to padidinant paslaugų apimtis apie tris kartus, nėra protinga ir objektyvu reikalauti, kad skolininkas prievolę įvykdytų (paslaugas suteiktų) sutartyje numatytais terminais. Akivaizdu, kad dėl gerokai išaugusių paslaugų teikimo apimčių būtina koreguoti (atitinkamai pratęsti) paslaugų teikimo terminus, arba vietoje to valdyti paslaugų apimtis (reikalauti suteikti tik tiek paslaugų, kiek numatyta sutartyje). Kaip minėta, jeigu būtų atsakovės valia, ji galėjo viena be ieškovės sukurti produktą už Sutartyje numatytą kainą pagal Techninės specifikacijos reikalavimus ir Sutartyje numatytais terminais. Tačiau atsakovė to nebuvo pajėgi padaryti, kadangi ieškovė reikalavo paslaugas teikti ne pagal Techninės specifikacijos reikalavimus (pradines paslaugų apimtis), tačiau pagal detalios analizės rezultatus (tris kartus išaugusias paslaugų apimtis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl susiklosčiusios situacijos (tris kartus didesnės apimties paslaugų nesuteikimo Sutartyje numatytais terminais) yra atsakinga ieškovė (arba bent jau iš dalies atsakinga), todėl ieškovės prašomos priteisti netesybos turėtų būti iš esmės sumažintos.

58. Antra, sprendžiant dėl netesybų dydžio bei netesybų mažinimo būtina įvertinti ir skolininko elgesį. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad atsakovė nuo pat pradžių su ieškove bendravo itin atvirai ir nuolat teikė duomenis apie teikiamas paslaugas, grėsmes bei kitas rizikas. Kaip minėta, atsakovė nuosekliai informuodavo ieškovę apie išaugusias paslaugų apimtis:

59. Trečia, sprendžiant dėl netesybų dydžio bei netesybų mažinimo būtina įvertinti ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu svarbu yra tai, kad Sutartis yra sudaryta viešojo pirkimo būdu, t. y. prisijungimo būdu. Atsakovė neturėjo absoliučiai jokios įtakos pirkimo sutarties sąlygoms. Tokiu būdu atsakovė Sutartį sudarė prisijungimo būdu ir taip šalių tarpusavio santykiuose pasireiškė derybinės padėties nelygiavertiškumas. Kitaip tariant, atsakovė neturėjo absoliučiai jokių galimybių derėtis dėl Sutarties sąlygų, įskaitant ir sąlygą dėl baudos dydžio. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad pasirašant Sutartį buvo iškreipta sutarties šalių interesų pusiausvyra. Be to, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai suponuoja, jog baudų (netesybų) dydis turi būti protingas ir proporcingas. Tai dar kartą patvirtina būtinybę mažinti prašomas priteisti netesybas.

60. Siekiant subalansuoti šalių teises ir pareigas, prašomos priteisti netesybos turėtų būti iš esmės sumažintos (pvz., iki 100000 Eur dydžio).

Ieškinys tenkinamas iš dalies

61. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad 2021 m. sausio 23 d. ieškovė paskelbė viešąjį pirkimą „Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – CVP IS (Saulė IS) modernizavimas ir diegimas“, pirkimo Nr. 529029, kuriame dalyvavo ir pasiūlymą pateikė atsakovė kartu su jungtinės veiklos partnere Ukrainos bendrove uStudio LLC (toliau ir – uStudio LLC); 2021 m. gegužės 26 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Novian Systems“, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su uStudio LLC, sudarė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 11F-18, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti šias paslaugas: Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – CVP IS (Saulė IS) (toliau – SAULĖ IS) kūrimo (modernizavimo), diegimo ir garantinės priežiūros paslaugas (toliau – Kūrimo paslaugos), SAULĖ IS priežiūros / palaikymo paslaugas bei suteikti Paslaugų gavėjui licencijas, reikalingas SAULĖ IS gamybinei eksploatacijai visos priežiūros / palaikymo laikotarpiu, be to, teikti papildomas paslaugas, kurios susijusios su SAULĖ IS pakeitimais ir (ar) Techninėje specifikacijoje nenumatytų reikalavimų įgyvendinimu. 2022-12-29 buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 3 prie Sutarties Nr. 11F-40 (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 3), pagal kurį visas Kūrimo paslaugas paslaugų teikėjas turi suteikti iki 2023 m. rugsėjo 1 d.

62. 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovė nuo 2023 m. spalio 15 d. vienašališkai nutraukė Sutartį dėl atsakovės padaryto esminio pažeidimo.

Žemesnės instancijos teismas

63. Dėl tarp šalių kilusių ginčų Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-833-855/2024 pagal UAB ,,Novian Systems“ reikalavimus VPT dėl Sutarties pakeitimo, atleidimo nuo delspinigių atlyginimo priteisimo ar jų sumažinimo, garantijos lėšų išmokėjimo sustabdymo ir VPT Sprendimo pripažinimo neteisėtu bei panaikinimo, bei pagal VPT priešieškinį dėl delspinigių atlyginimo priteisimo ir UAB ,,Novian Systems“ 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo nutraukti Sutartį pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo; ir šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Novian Systems“ ieškinys atsakovei VPT buvo atmestas, o atsakovės VPT priešieškinis didžiąja dalimi patenkintas, tame tarpe konstatuojant, kad VPT teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu dėl UAB ,,Novian Systems“ padaryto Sutarties esminio pažeidimo ir atitinkamai Sutartis laikyta nutraukta (80, 83 ir 85 p.).

64. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 minėtą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

65. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovei reikalaujant priteisti 1085105,46 Eur baudą pagal Sutarties nuostatas, atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovė padarė esminį Sutarties pažeidimą; taip pat teigia, jog atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės, nes Sutartimi sulygtos paslaugos negalėjo būti suteiktos laiku dėl pačios ieškovės kaltės bei po sutarties sudarymo atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės; mano, kad ieškovės reikalaujama sumokėti bauda yra neproporcingai didelė ir privalo būti iš esmės sumažinta. Tačiau, teismo vertinimu, visiškai sutikti su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo.

66. Visų pirma, kaip teisingai nurodo ieškovė, tiek Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimas, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl analogiškos minėtose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės šiuo atveju negali būti ginčijamos; antra, minėtais procesiniais teismų sprendimais nagrinėtas ginčas buvo tarp tų pačių šalių (VPT ir UAB ,,Novian Systems“) bei dėl to paties susiklosčiusio teisinio santykio ir faktinių aplinkybių, būtent dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, konstatuojant, jog Sutarties netinkamas vykdymas buvo nulemtas atsakovės elgesio, dėl ko ieškovė negali būti laikoma atsakinga už atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

67. Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų, yra ginčijamas Sutarties nutraukimo teisėtumas, nurodant atsakovei neatlikus esminio šios sutarties pažeidimo, ir teigiant, kad tris kartus išaugo paslaugų apimtys, dėl ko atsakovė ir nespėjo jų suteikti Sutartyje numatytais terminais, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Gi kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo, konstatuota, jog atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu dėl ieškovės padarytos jos esminio pažeidimo, ir atitinkamai Sutartis laikytina nutraukta bei šalių sutartiniai santykiai pasibaigę nuo 2023 m. spalio 15 d. (85 punktas), ir būtent šias išvadas grindžiant atsakovės atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų dėl Kūrimo paslaugų apimčių esminio padidėjimo analize; šiame sprendime pasisakyta dėl UAB ,,Novian Systems“ teiginių - kad tik vykdant Sutartį paaiškėjo, jog paslaugų suteikimui ir perkančiosios organizacijos užsibrėžto rezultato pasiekimui jai reikės atlikti daugiau, didesnės apimties darbų, negu ji planavo teikdama pasiūlymą ir sudarydama Sutartį, atitinkamai Sutarties įvykdymas iš jos pareikalavo daugiau laiko ir finansinių sąnaudų – ir vertinta, kad jie negali būti teismo traktuojami kaip naujai paaiškėjusios, netikėtos, negalėjusios būti numatytos, nuo paties tiekėjo ir perkančiosios organizacijos nepriklausančios aplinkybės, kurių nei vienas protingas ir apdairus tiekėjas, dalyvaudamas pirkime, pateikdamas pasiūlymą ir sudarydamas Sutartį, negalėjo numatyti ir prognozuoti (54 punktas); taip pat teismas sprendime dėl tų pačių priežasčių plačiau nepasisakė ir nevertino UAB ,,Novian Systems“ ieškinyje bei jos atstovų teismo posėdyje pateiktų argumentų, susijusių su „Agile“ metodo, kuris pasižymi lankstumu ir gebėjimu prisitaikyti, bei „Waterfall“ („krioklio“) metodo, kuris reiškia nuosekliai vienas po kito einančias stadijas nuo pirmosios iki paskutinės, vykdant Sutartį taikymu ir pan., nes perkančiajai organizacijai Techninėje specifikacijoje pateikus reikalavimus perkamoms paslaugoms, nurodžius maksimalias jai priimtinas atskirų Sutarties kainą sudarančių sudėtinių dalių kainas, maksimalų galimą įsigyti paslaugų valandų skaičių, UAB „Novian systems“ ir jos partneris uStudioLLC, apsispręsdami dalyvauti pirkime, pateikę pasiūlymą ir sudarę viešojo pirkimo sutartį, laisva valia sutiko ir įsipareigojo suteikti perkančiajai organizacijai jos norimą rezultatą už Sutartyje numatytą kainą, per Sutartyje nurodytus (o vėliau ir Papildomu susitarimu Nr. 3 pratęstus) terminus (55 p.). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartyje vertino, kad sprendžiant iškeltą Kūrimo paslaugų apimties padidėjimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atskiros Techninės specifikacijos nuostatos, įtvirtinusios nurodytos metodologijos taikymą, tuo labiau kad byloje nebuvo įrodytas apeliantės teiginys dėl tris kartus išaugusios Kūrimo paslaugų apimties, taip pat konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šios atskiros Techninės specifikacijos nuostatos ir ,,Agile“ metodologija nėra materialioji norma, kurios pažeidimas sukeltų teisinius padarinius atitinkamai Sutarties šaliai, todėl teismas neprivalėjo šios Techninės specifikacijos sąlygos pagrindu įvertinti nurodyto VPT sprendimo teisėtumą (107 – 110 punktai).

68. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendime, įvertinęs Pakeitimų registrą, padarė išvadą, kad visos Sutarties įgyvendinimo metu atsakovė nematė esminių sutarties apimties pakeitimų ir tik pradėjus vėluoti teikti paslaugas, pradėjo apeliuoti į padidėjusias apimtis, bei nustatyta, kad atsakovės prašymu šalys jau ir taip buvo sudariusios Papildomą susitarimą Nr. 3 bei pratęsusios Kūrimo paslaugų suteikimo terminus (52, 59 p.).

69. Pažymėtina, kad atsakovės prie atsiliepimo pateikti įrodymai – detalios analizės dokumentai, parengti 1-4 prieaugių metu, išrašai iš ,,Confluence“ sistemos, teikiamų apimčių skaičiavimai, šalių susirašinėjimas 2023 m. vasario – balandžio mėn., kt. - kurie būtent taip pat buvo teikiami ir apeliacinės instancijos teismui išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl atsakovės nurodomų padidėjusių Kūrimo paslaugų apimčių, tačiau gi, kaip nustatyta, faktinės aplinkybės dėl Kūrimo paslaugų teikimo apimčių jau yra įvertintos minėtais teismų priimtais procesiniais sprendimais ir, kaip teisingai nurodo ieškovė, pakartotinai ginčas dėl šių aplinkybių nėra nagrinėjamas. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendime nustatyta, kad UAB ,,Novian Systems“ žinojo, kad reikės atlikti detalią analizę ir projektavimą nuo pat Sutarties vykdymo pradžios, ir tai, kad diegėjas po didžiosios dalies detalios analizės atlikimo suprato pilną darbų apimtį, galėjo būti susiję ir su viešųjų pirkimų procedūrų žinių trūkumu, kas galėjo daryti įtaką neteisingai vertinant darbų apimtį (60 p.).

70. Taigi, esant minėtoje išnagrinėtoje byloje konstatuotoms aplinkybėms, jog atsakovė UAB ,,Novian Systems“ yra laikoma padariusi Sutarties pažeidimą pagal 31 punkto nuostatas, laikytina, kad toks tapačių faktinių aplinkybių vertinimas turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje, dėl ko atsakovė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų dėl esminio Sutarties pažeidimo iš naujo negali ginčyti.

71. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendime konstatuota, kad Sutarties netinkamas vykdymas buvo nulemtas atsakovės elgesio, dėl ko ieškovė negali būti laikoma atsakinga už atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl ir šiuo nagrinėjamu atveju atsakovei teigiant, kad jos nurodomų išaugusių Sutartyje nustatytų paslaugų apimčių yra kalta arba iš dalies kalta ieškovė, taip pat yra jau įvertinta minėtais teismų procesiniais sprendimais, kas šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl atsakovės visiško / dalinio atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties 94 p. konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Papildomu susitarimu Nr. 3 šalys susitarė dėl 5-7 Prieaugių įgyvendinimo terminų pratęsimo, galutinio Kūrimo paslaugų suteikimo bei kitų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų; apeliantė teigia, kad sudarius nurodytą susitarimą dar nebuvo baigta detali analizė, dėl to ji nežinojo, jog paslaugų apimtys išaugs tris kartus, tačiau, pirma, jos argumentas dėl deklaruoto Kūrimo paslaugų apimčių padidėjimo byloje nebuvo įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), antra, byloje nustatyta, kad klausimą dėl padidėjusių Sutarties vykdymo apimčių ji iškėlė tik po to, kai jau buvo pasibaigęs šalių Papildomu susitarimu Nr. 3 pratęstas 5 Prieaugio įgyvendinimo terminas (2023 m. kovo 2 d.); spręsta, kad apeliantės argumentas, jog Papildomo susitarimo Nr. 3 sudarymo metu ji nežinojo apie padidėsiančias Kūrimo paslaugų apimtis, atsižvelgiant į tai, jog Sutartis buvo vykdoma daugiau nei pusantrų metų, kad Papildomu susitarimu Nr. 3 apeliantė įsipareigojo suteikti visas Kūrimo paslaugas iki 2023 m. rugsėjo 1 d., o abstrakčius argumentus dėl išaugusių paslaugų apimčių nurodė tik gavusi perkančiosios organizacijos pranešimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo, vertintinas kritiškai ir aptariamos pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Taip pat nutarties 125 punkte pasisakyta, kad pakeitus Sutartį pagal apeliantės reikalavimus, t. y. pratęsus galutinio Kūrimo paslaugų įgyvendinimo terminą net 16 mėnesių daugiau nei sulygta Sutartimi, patrigubinus Sutarties kainą, tokios sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės Sutarties sudarymo procedūros metu, neabejotinai būtų suteikusios galimybę Pirkime dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams arba jo nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą, būtų labai išplėsta Pirkimo apimtis ir pan. Nurodyta teismo argumentacija patvirtina, kad apeliantės reikalaujami Sutarties pakeitimai yra ne tik negalimi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, bet ir pažeistų VPĮ 17 straipsnyje nustatytus lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus.

72. Svarbu ir tai, kad atsakovė išnagrinėtoje civilinėje byloje taip pat rėmėsi force majeure instituto normomis, įrodinėjant, jog dėl karo veiksmų Ukrainoje ieškovė neturėtų skaičiuoti delspinigių už Sutarties vykdymo vėlavimą, be kita ko, ieškovė nurodytomis aplinkybėmis rėmėsi ir ginčydama ieškovės veiksmus reikalauti garantijos sumos išmokėjimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti ir apie tai, jog UAB ,,Novian Systems“ nurodomos su karu ir jo pasekmėmis Ukrainoje susijusios aplinkybės vėlesniu laikotarpiu, t. y. po 2022 m. gruodžio 29 d. Papildomo susitarimo Nr. 3 sudarymo iki VPT nurodomo 2023 m. balandžio mėn. turėjo kokią nors realią neigiamą įtaką Ukrainoje veikiančio partnerio uStudio LLC ir / ar juo labiau pačios Lietuvoje veikiančios UAB ,,Novian Systems“ sutartinių įsipareigojimų vykdymui bei objektyviai suvaržė, sutrukdė paslaugų teikėjui teikti paslaugas (34 p.); sprendimo 39 p. konstatuota, kad uStudio LLC dalyvavimas vykdant Sutartį ir aktyvus paslaugų teikimas buvo įgyvendinant 1-4 Prieaugius / etapus, kurie, kaip nurodė ir pabrėžė pati atsakovė, buvo įgyvendinti tinkamai ir laiku (pvz., pagal Paslaugų teikimo reglamentą 4 Prieaugio veiklos turėjo prasidėti 2022 m. kovo 29 d. ir baigtis 2022 m. rugsėjo 2 d., kas ir buvo padaryta), tuo tarpu likusių 5-7 Prieaugių įgyvendinimas, tuo pačiu ir terminų pradelsimas yra iš esmės susijęs su pačios UAB „Novian systems“ paslaugų teikimu pagal Sutartį ir jos, kaip jungtinės veiklos partnerio, darbų bei atsakomybės sritimis, kas atitinkamai reiškia, jog su Ukrainoje veikiančio uStudio LLC veikla susijusios ir ją galinčios įtakoti aplinkybės, negali daryti ir nedaro jokios įtakos pačios UAB „Novian systems“, kaip pagrindinio partnerio, sutartinių įsipareigojimų vykdymui, atitinkamai UAB „Novian systems“ negali remtis jį / jos veiklą neliečiančiomis aplinkybėmis, pristatydama jas kaip nenugalimos jėgos aplinkybes; galiausiai nustatytos aplinkybės, jog tai, kad karo veiksmai Ukrainoje esmingai nedarė neigiamos įtakos Ukrainos bendrovės uStudio LLC galimybėms teikti paslaugas pagal Sutartį, rodo šios aplinkybės – UAB ,,Novian Systems“ patirtis dirbant su šia bendrove ir šios bendrovės patvirtinimas UAB ,,Novian Systems“, kad visi šiai bendrovei tekę įsipareigojimai pagal jungtinės veiklos sutartį su atsakove yra įvykdyti. Atsižvelgiant ir į šias atsakovės nurodomas dėl force majeure aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovės atleidimo visiškai / ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės mokėti baudą.

Dėl baudos dydžio

73. Pagal Sutarties 39 punkto nuostatas, tuo atveju, jei iki galutinio priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos paslaugų teikėjas padaro esminį Sutarties pažeidimą ir paslaugų gavėjas vienašališkai nutraukia Sutartį, paslaugų gavėjas reikalauja sumokėti, o paslaugų teikėjas, gavęs paslaugų gavėjo reikalavimą raštu, privalo sumokėti 30 proc. nuo Sutarties 7.1 punkte numatytos Kūrimo paslaugos kainos, t. y. 3617018,20 Eur, dydžio baudą, kuri šalių susitarimu yra laikoma minimaliais, teisingais, sąžiningais ir nekvestionuojamais (neginčijamais) paslaugų gavėjo nuostoliais.

74. Atsakovės teigimu, tuo atveju, jei jai būtų taikoma civilinė atsakomybė ir nebūtų atleista nuo civilinės atsakomybės / sumažinta atsakomybė, bet kuriuo atveju perkančiosios organizacijos prašoma sumokėti bauda yra neproporcingai didelė bei privalo būti sumažinta; ir šiuos teiginius atsakovė iš esmės grindžia tuo, kad: 1) prašoma priteisti bauda yra aiškiai (neprotingai) per didelė; 2) atsakovė iš dalies įvykdė prievolę; 3) būtina atsižvelgti į kitus netesybų mažinimo pagrindus, nes egzistuoja kreditoriaus (ieškovės) kaltė dėl susiklosčiusios situacijos, be to, sprendžiant dėl netesybų dydžio bei netesybų mažinimo būtina įvertinti ir skolininko elgesį bei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir sutarties šalių interesų pusiausvyrą.

75. Kaip jau nustatyta, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, ir kuriuose būtent konstatuota, jog atsakovė atliko esminį Sutarties pažeidimą, o ieškovė teisėtai tuo pagrindu nutraukė Sutartį, taip pat ieškovei buvo priteista iš atsakovės 164211,80 Eur delspinigių atlyginimas.

76. Pagal kasacinio teismo praktiką, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais; CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius; tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiais šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-95-313/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-240-916/2021; 2023 m. kovo 31 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-84-969/2023).

77. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad netesybų (ne)proporcingo dydžio įrodinėjimo našta tenka atsakovei, ir, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė / nepagrindė, kodėl prašomos priteisti netesybos mažintinos iki nurodomos 100000 Eur sumos.

78. Visų pirma, byloje nustatyta, kad Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos kūrimo (modernizavimo) projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurios turėjo būti įsisavintos iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų pažeidimo nebuvo įgyvendinta, ko pasekoje VšĮ Europos socialinio fondo agentūra priėmė 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl projektui išmokėtų lėšų grąžinimo, nurodant projekto vykdytojui VPT grąžinti atitinkamai 2250263,35 Eur ir 280000 Eur sumas, tačiau ieškovei neturint tokio lėšų dydžio savo biudžete, pagal jos prašymą nurodytų lėšų grąžinimas buvo atidėtas iki 2024 m. gruodžio 5 d. Antra, nepaneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovės dėl atsakovės atlikto esminio Sutarties pažeidimo patirti nuostoliai yra didesni nei 2,5 mln. Eur, kuriuos konkrečiai sudaro: 1) išlaidos už viešojo pirkimo sąlygų (Techninės specifikacijos) parengimą, pasiūlymų vertinimą viešojo pirkimo metu bei sutarties vykdymo techninę priežiūrą (tiekėjas UAB ,,ForIT“) – 267552 Eur; 2) išlaidos už SAULĖ IS polapio sukūrimą (tiekėjas MB ,,Code cat“) – 8470 Eur; 3) išlaidos už renginio pagal viešinimo planą organizavimą (tiekėjai UAB ,,Technopolis Ozas“ ir UAB ,,A Management“) – 1196,9 Eur; 4) ieškovės darbuotojų darbo užmokestis už papildomų funkcijų, susijusių su viešuoju pirkimu ir Sutartimi, atlikimą – mažiausiai 231469,45 Eur; 5) išlaidos esamai viešųjų pirkimų sistemai (CVP IS) palaikyti – mažiausiai 384750,60 Eur, viso šių išvardintų papildomų išlaidų suma – 893438,95 Eur; ir galiausiai nustatyta, kad pagal Sutartį atsakovei už atliktas paslaugas sumokėta 1989360,01 Eur, kas taip pat sudaro ieškovės išlaidas dėl atsakovės kaltės nesant pabaigtai vykdyti Sutarčiai, pagal kurią nebuvo perduotas galutinis rezultatas – nauja SAULĖ IS sistema.

79. Pažymėtina, kad šiuo atveju ypatingai svarbi nustatyta aplinkybė dėl Sutarties specifikos ir objekto, kurie būtent lemia, jog tinkamam Sutarties įvykdymui esminę reikšmę turi galutinis paslaugų (darbų) atlikimo rezultatas - modernizuota ir įdiegta SAULĖ IS sistema, be kurios Sutartimi siekiama nauda yra absoliučiai ir faktiškai neįmanoma; ir dėl to akivaizdu, kad be kitų visų likusių neatliktų esminių darbų, kurių neįvykdė atsakovė, nėra galimybės naudoti SAULĖ IS nesant užbaigto viso Sutarties objekto. Nepaneigtos ir nurodytos ieškovės aplinkybės, jog Sutarties objektas yra integralus, ir nagrinėjamu atveju atsakovei nesukūrus (nemodernizavus) ir neįdiegus naujos viešųjų pirkimų sistemos SAULĖ IS, ieškovė bus priversta skelbti naują viešąjį pirkimą, ir, kaip patvirtino ieškovės atstovai teismo posėdžio metu, šiuo metu VPT yra įsigijusi naują reikalingą IT sistemą. Gi, kaip nurodo ieškovė, kiekviena informacinių technologijų įmonė pasirenka ir taiko savo projektavimo sprendimus, ,,architektūrą“ konkrečiam rezultatui pasiekti; pati sistema remiasi tam tikrais projektavimo sprendimų argumentais, kuriuos žino bei supranta tik ją kūrę asmenys; be to, net ir perpratus tokius sprendimus, juos dar reikia ir pritaikyti bei panaudoti, kad jų pagrindu sukurta sistema funkcionuotų taip, kaip siekiama; aktualu ir tai, kad kiti asmenys net nėra susipažinę ir nedirba su konkrečiais įrankiais, karkasais, kuriuos pasirinko ir naudojo pradinė komanda, ir būtent kiekviena komanda pasirenka technologija, sprendimus, su kuriomis moka dirbti ir turi patirties jų specialistai, be to, kaip nurodoma, pagal konkrečios bendrovės pasirinktą strategiją atsiranda priklausomybės nuo trečiųjų šalių paslaugų ar bibliotekų.

80. Kaip matyti iš bylos duomenų, ir šiuo atveju Sutartis buvo sudaryta kaip vienas nedalomas sandoris, ir nėra pagrindo nesutikti su ieškovės teiginiais, jog Sutarties tikslas turėjo būti pasiektas atsakovei, kaip paslaugų teikėjai atlikus visus informacinės sistemos kūrimo darbus ir suteikus visas šios sistemos priežiūros paslaugas pagal Sutartį, dėl ko būtent tarpinis rezultatas ieškovei, kaip paslaugų gavėjai ir užsakovei, nėra esminis ir aktualus, o netesybų taikymas, atitinkamai buvo nukreiptas ne į tarpinio, o į galutinio rezultato pasiekimą.

81. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip pat pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

82. Apibendrinant, sutiktina su ieškovės teiginiais, jog netesybų dydis atitinka minimalius nuostolius; o prievolės nedalomas pobūdis – Sutarties integralus objektas lemia, jog galutinis rezultatas šiuo atveju ieškovei turėjo esminę reikšmę; atsakovės padarytas Sutarties pažeidimas buvo esminis ir nulėmė Sutarties nutraukimą; atsakovės atlikto esminio Sutarties pažeidimo padariniai yra realūs ir itin ženklūs, nes ieškovė privalės grąžinti daugiau nei 2,5 mln. Eur dydžio paramą; minėtais teismų procesiniais sprendimais įvertintas atsakovės elgesys ir pripažinta jos kaltė, konstatuojant esminį Sutarties pažeidimą bei nenustatant priežasčių atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės; kita vertus, iš atsakovės nepriteisus netesybų arba jas iš esmės sumažinus, būtų iškraipyta sąžininga tiekėjų konkurencija, pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o tokia situacija nebūtų suderinama su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu ir prilygtų esminiam viešojo pirkimo sutarties pakeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).

83. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju aktualios nustatytos aplinkybes - VPT pervesta 400000 Eur suma, nurodyta Sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje, bei priteista minėtais teismų procesiniais sprendimais 164211,80 Eur delspinigių suma, kt., dėl ko ir teisinis pagrindas sumažinti prašomą priteisti baudą 196145,36 Eur pinigine suma. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 888960,10 Eur dydžio bauda.

84. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktą bei 3 straipsnio 2 punktą, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, galiojusi tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Tenkinus ieškinio dalį ir esant ieškovės prašymui priteisti procesines palūkanas, ieškovei iš atsakovės priteistinos prašomos 12,5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2024 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Tenkinus ieškinio dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.

86. Ieškovė pateikė teismui 27896,44 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus; bylinėjimosi išlaidos susidarė atitinkamai už ieškinio, dubliko ir kt. procesinių dokumentų parengimą, atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose – 8 h. Atsakovė pateikė teismui duomenis dėl turėtų 6050 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą.

87. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies – 81,92 proc., pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos), ieškovės laikytina pagrįsta patirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba suma yra 11 000 Eur, todėl atsižvelgiant į parengtus procesinius dokumentus ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, iš atsakovės ieškovei priteistina 9011,20 Eur dydžio išlaidos už atstovavimą; taip pat iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1093,84 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 7917,36 Eur atstovavimo išlaidų.

88. Iš atsakovės valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis – 7643 Eur.

89. Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Tenkinti ieškinio dalį ir priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Viešųjų pirkimų tarnyba iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Novian Systems“ 888960,10 Eur baudą, 12,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7917,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Novian Systems“ 7643 Eur žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Loreta Bujokaitė