Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-01-18 · Civilinė byla Nr. e2-18-370/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-18
Bylos Nr.
e2-18-370/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01115-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos priešieškinį ieškovei UAB „Novian Systems“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Novian Systems“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-18-370/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01115-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novian Systems“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novian Systems“ ieškinį atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, sankcijų panaikinimo, sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos priešieškinį ieškovei UAB „Novian Systems“ dėl delspinigių priteisimo, sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uStudio LLC, akcinės bendrovės „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novian Systems“ (toliau – ir ieškovė) 2023 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovė) sprendimą, įformintą 2023 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 4S-1023, dėl 2021 m. gegužės 26 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 11F-18 (toliau ir – Paslaugų teikimo sutartis arba sutartis) nutraukimo neteisėtu ir jį panaikinti.

2. Nurodė, kad ieškovė, kartu su jungtinės veiklos partnere uStudio LLC, ir atsakovė 2021 m. gegužės 26 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu paslaugų teikėjos įsipareigojo teikti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – CVP IS (Saulė IS) (toliau – SAULĖ IS) kūrimo (modernizavimo), diegimo ir garantinės priežiūros paslaugas (toliau ir – kūrimo paslaugos), SAULĖ IS priežiūros / palaikymo paslaugas, bei suteikti atsakovei licencijas, reikalingas SAULĖ IS gamybinei eksploatacijai visos priežiūros / palaikymo laikotarpiu, be to, teikti papildomas paslaugas, susijusias su SAULĖ IS pakeitimais ir (ar) paslaugų teikimo sutarties priedo Nr. 1 „Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – CVP IS (SAULĖ IS) modernizavimo ir diegimo techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) nenumatytų reikalavimų įgyvendinimu.

3. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. gruodžio 29 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 3 prie paslaugų teikimo sutarties Nr. 11F-40 (toliau ir – papildomas susitarimas), kurio pagrindu visas kūrimo paslaugas paslaugų teikėjos turi suteikti iki 2023 m. rugsėjo 1 d.

4. Paslaugų teikimo sutarties vykdymo metu atsirado esminės aplinkybės, kurios iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. tris kartus padidėjo sutarties vykdymo apimtys, darbo laikas bei įvykdymo kaina. Paslaugų teikimo sutarties vykdymo metu taip pat atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą.

5. Atsakovė 2023 m. kovo 2 d. raštu Nr. 4S-230 nurodė, kad, jeigu paslaugų teikėjos iki paslaugų teikimo sutartyje nustatyto 5 Prieaugio pabaigos savo įsipareigojimų neįvykdys, vadovaujantis paslaugų teikimo sutarties 30 punkto nuostatomis, atsakovė, neprarasdama teisės į kitas savo teisių gynimo priemones, nuo 2023 m. kovo 3 d. pradės skaičiuoti 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo paslaugų teikimo sutartyje 7.1 punkte nurodytos paslaugų kainos – 3 617 018,20 Eur su PVM už kiekvieną termino praleidimo dieną. Be to, paslaugų teikėjoms du kartus nepasiekus prieaugiuose / projekto etapuose nustatytų rezultatų, bus laikoma, kad paslaugų teikėjos padarė esminį paslaugų teikimo sutarties pažeidimą ir atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį prieš 30 kalendorinių dienų apie tai informavus paslaugų teikėjas raštu.

6. Paslaugų teikėjos 2023 m. kovo 14 d. raštu paprašė atsakovės atšaukti sprendimą dėl delspinigių skaičiavimo. 2023 m. balandžio 5 d. atsakovė informavo apskaičiavusi 0,02 procentų dydžio delspinigių sumą, sudarančią 22 425,40 Eur už 31 kalendorinę dieną; taip pat 2023 m. balandžio 28 d. paslaugų teikėjos raštu paprašė atšaukti sprendimą dėl delspinigių skaičiavimo; atleisti paslaugų teikėjas nuo netesybų vykdymo; atidėti paslaugų teikėjų įsipareigojimų vykdymą tol, kol tęsiasi force majeure aplinkybės.

7. Atsakovė, netenkinusi pakartotinio paslaugų teikėjų prašymo, 2023 m. gegužės 11 d. nurodė pakartotinai apskaičiavusi nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. 0,02 procentų dydžio delspinigių sumą 21 702 Eur už 30 kalendorinių dienų.

8. Paslaugų teikėjos 2023 m. gegužės 15 d. raštu papildomai be ankstesnių prašymų paprašė atsakovės įvertinti uStudio LCC patvirtinime ir Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2022 m. vasario 28 d. išduotoje pažymoje Nr. 2024/02.0-7.1 nurodytas aplinkybes ir pripažinti, kad paslaugų teikimo sutarties vykdymo metu atsirado force majeure aplinkybės, darančios įtaką sutarties vykdymui, tačiau atsakovė šį prašymą pakartotinai atmetė. 2023 m. gegužės 31 d. paslaugų teikėjos paprašė: 1) atšaukti 2023 m. kovo 2 d. sprendimą dėl delspinigių skaičiavimo; 2) paslaugų teikėjas atleisti nuo sankcijų (netesybų); 3) atidėti paslaugų teikėjų įsipareigojimų vykdymą 9,5 mėnesių dėl 2022 m. kovo – 2023 m. balandžio mėn. vykusių force majeure aplinkybių; 4) patvirtinti, kad paslaugų teikėjų įsipareigojimų vykdymas galės būti atidėtas atitinkamam papildomam laikotarpiui atsižvelgiant į tai, kiek oro antskrydžių Kyjivo regione bus vykdoma nuo 2023 m. gegužės mėnesio; 5) priimti paslaugų teikėjų kvietimą dalyvauti derybose dėl paslaugų teikimo sutarties keitimo; 6) skirti nepriklausomą informacinių technologijų specialistą (ar specialistų grupę), kuris (kurie) nešališkai ir kompetentingai įvertintų faktines aplinkybes, susijusias su paslaugų teikimo sutarties apimties išaugimu, bei padėtų šalims nustatyti pagrįstą kūrimo paslaugų termino pratęsimo laiką bei kūrimo paslaugų kainą; 7) tol, kol nesibaigs šalių derybos, netaikyti paslaugų teikėjoms jokių naujų sankcijų, nepriimti sprendimų dėl paslaugų sutarties pažeidimų ir nesinaudoti sutarties įvykdymo (vykdymo) užtikrinimu. 2023 m. birželio 2 d. paslaugų teikėjos taip pat pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius force majeure aplinkybes.

9. Ieškovė 2023 m. birželio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, prašydama pakeisti paslaugų teikimo sutarties sąlygas tam, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ir pratęstas paslaugų teikimo terminas (civilinės bylos Nr. e2-2326-855/2023 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-833-855/2024)).

10. Atsakovei 2023 m. liepos 12 d. raštu paprašius suteikti informaciją, ar paslaugų teikėjos yra pajėgios vykdyti sutartinius įsipareigojimus, 2023 m. rugpjūčio 9 d. paslaugų teikėjos atsakė, kad gali suteikti visas kūrimo paslaugas ir finansinė padėtis yra pakankama sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, tačiau dėl ankstesniuose prašymuose nurodytų force majeure aplinkybių bei tris kartus padidėjusių kūrimo paslaugų apimčių paslaugų sutarties terminai turėtų būti pakoreguoti. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu pranešė, kad vienašališkai nutraukia paslaugų teikimo sutartį dėl jos esminio pažeidimo, o sutarties paskutine galiojimo diena laiko 2023 m. spalio 15 d.

11. Ieškovės vertinimu, atsakovė, vienašališkai nutraukdama paslaugų teikimo sutartį, nesilaikė sutarties 49 punkte numatytos nutraukimo tvarkos, t. y. nebuvo nustatytas terminas sutarties vykdymo trūkumams pašalinti ir tik tuo atveju, jei per nustatytą terminą esminiai trūkumai nepašalinami, šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Natūralu, kad padidėjus sutarties vykdymo apimtims tampa nebeįmanoma įvykdyti sutarties nustatytais pirminiais terminais, tad vien dėl šios aplinkybės atsakovė turėjo pareigą nustatyti protingą terminą įvykdyti sutartį. Dėl šios priežasties atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį turėtų būti laikomas neteisėtu.

12. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti paslaugų teikimo sutarties vienašališko nutraukimo, įtvirtinto atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 4S-1023 dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, galiojimą.

13. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, pareikštas siekiant pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį. Patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė galėtų toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl netaikius laikinosios apsaugos priemonės sutarties nutraukimas įsigaliotų, o atsakovė toliau tęstų projektą įsigydama paslaugas kito tiekėjo viešojo pirkimo būdu. Tokiu būdu taptų nebeįmanoma atkurti tarp šalių nutrauktų teisinių santykių, todėl egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144, 145 straipsnių pagrindais sustabdė 2021 m. gegužės 26 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 11F-18 vienašališką nutraukimo, įtvirtinto biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 4S-1023 dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, galiojimą.

15. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atkurtų status quo (liet. pradinė padėtis), kuris egzistavo iki atsakovei inicijuojant pagrindinės sutarties nutraukimo procedūrą.

17. Teismo vertinimu, netenkinus ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, teismo sprendimą bus neįmanoma įvykdyti, nes ginčijamas paslaugų teikimo sutarties nutraukimas įsigalios ir sutartis nebegalės būti toliau vykdoma bei tokiu būdu taptų nebeįmanoma atkurti tarp šalių de facto nutrauktų teisinių santykių, t. y. egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar pasunkėjimui.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė 2023 m. birželio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, prašydama pakeisti paslaugų teikimo sutarties sąlygas tam, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ir pratęstas paslaugų teikimo terminas (civilinės bylos Nr. e2-833-855/2024). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovei priimti sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-733-910/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetė. Ieškovė taip pat pakartotinai 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei priimti sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl jos esminio pažeidimo sutarties 31 punkto pagrindu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 13 d. priėmė nutartį, kuria iš dalies tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo įsigaliojimą ir vykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1063-790/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Šiuo konkrečiu atveju, susiklostė tokia situacija, kad teismas skirtingose bylose (iki jų sujungimo) tą pačią dieną (2023 m. spalio 13 d.) pagal ieškovės prašymus taikyti laikinąją apsaugos priemonę priėmė du procesinius sprendimus ir laikinai suspendavo atsakovės sprendimo padarinių taikymą, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-1063-790/2023 panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį, liko galioti skundžiama nutartis (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2952-603/2023).

18.2. Tik dėl to, kad ieškovė pasirinko savo interesus ginti dviejuose teismo procesuose, susiklostė prieštaringų teismų sprendimų situacija, t. y., jei ieškovė nebūtų pateikusi ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2952-603/2023, klausimas dėl atsakovės sprendimo galiojimo sustabdymo jau būtų galutinai išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1063-790/2023.

18.3. Pirmosios instancijos teismas pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę motyvavo ieškinio preliminariu pagrįstumu ir galimu teismo sprendimo įgyvendinimo apsunkinimu, tačiau šie argumentai yra neišsamūs, šabloniški ir grąžinantys ginčo šalis į ieškovės pirmojo ieškinio padavimo stadiją, kai teismas pirmą kartą taikė tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę, kuri du kartus procesiniais sprendimais buvo panaikinta.

19. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo 2023 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas neuždraudė atsakovei nutraukti sutarties, tačiau tik sustabdė vieno ir konkretaus atsakovės rašto (2023 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. 4S-1023) galiojimą. Tokiu būdu teismas leido atsakovei taikyti visus kitus teisių gynimo būdus bei toliau rinktis, kaip atsakovė planuoja vykdyti sutartį.

19.2. Nesustabdžius atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl sutarties nutraukimo vykdymo ir galiojimo, iškyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tokiu atveju, jeigu nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškinio patenkinimo atveju nebebūtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimo, kadangi sutartis jau būtų pasibaigusi (nutraukta atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl sutarties nutraukimo pagrindu). Tokioje situacijoje teismas tik teoriškai galėtų svarstyti, ar atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas dėl sutarties nutraukimo buvo teisėtas, ar neteisėtas, tačiau toks teismo sprendimas nesukeltų ieškovės siekiamų pasekmių – jog sutartis nebūtų nutraukta būtent atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo pagrindu.

19.3. Atsakovė viešojo intereso pažeidimą kildina iš to, kad atsakovė bus įpareigota grąžinti projektui panaudotas lėšas, tačiau atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti, jog atsakovė yra įpareigota grąžinti projektui panaudotas lėšas. Taip pat nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su atsakovės tariama pareiga grąžinti projektui panaudotas lėšas.

19.4. Ieškinys yra pareikštas siekiant pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl sutarties nutraukimą neteisėtu ir jį panaikinti. Patenkinus ieškinį perkančiosios organizacijos sprendimas dėl sutarties nutraukimo būtų panaikintas ir šalys toliau turėtų vykdyti sutartį. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sutarties nutraukimas įsigaliotų, o perkančioji organizacija toliau tęstų projektą įsigydama analogiškas paslaugas kito viešojo pirkimo būdu. Tokiu būdu taptų nebeįmanoma atkurti tarp šalių nutrauktų teisinių santykių, tai pagrindžia, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar pasunkėjimui.

20. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gruodžio 12 d. gautas atsakovės prašymas priimti naujus įrodymus: 1) Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) raštą dėl projekto „Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimas“; 2) ESFA raštą dėl projekto sutarties nutraukimo su priedais; 3) ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 2-23/497 dėl sutarties nutraukimo. Nurodo, kad nauji įrodymai patvirtina atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus – 1) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2326-855/2023; 2) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1063-790/2023.

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo papildyti bylos medžiagos atsakovės pateiktomis teismų nutartimis (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2326-855/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1063-790/2023. Atsižvelgiant į tai, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priimti atsisakoma.

26. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gruodžio 12 d. gautas atsakovės prašymas priimti naujus įrodymus: 1) Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) raštą dėl projekto „Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimas“; 2) ESFA raštą dėl projekto sutarties nutraukimo su priedais; 3) ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 2-23/497 dėl sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus naujus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai, susiję su prašymu panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę, yra papildantys atsakovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog šių įrodymų pateikimo būtinumas atsakovei iškilo vertinant skundžiamos teismo nutarties motyvus, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nusprendžia juos priimti ir vertinti su kitais bylos duomenimis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

27. Ieškovė, kartu su jungtinės veiklos partnere uStudio LLC, ir atsakovė 2021 m. gegužės 26 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (sutartis), kurios pagrindu paslaugų teikėjos įsipareigojo teikti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – CVP IS (Saulė IS) kūrimo (modernizavimo), diegimo ir garantinės priežiūros paslaugas, Saulė IS priežiūros / palaikymo paslaugas, bei suteikti atsakovei licencijas, reikalingas SAULĖ IS gamybinei eksploatacijai visos priežiūros / palaikymo laikotarpiu, be to, teikti papildomas paslaugas, susijusias su SAULĖ IS pakeitimais ir (ar) paslaugų teikimo sutarties priedo Nr. 1 „Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – CVP IS (Saulė IS) modernizavimo ir diegimo techninė specifikacija“ nenumatytų reikalavimų įgyvendinimu.

28. Ieškovė UAB „Novian Systems“ 2023 m. birželio 2 d. padavė teismui ieškinį (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-833-855/2024), kurį patikslino, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. kovo 2 d. rašte Nr. 4S-230 nurodytą sprendimą skaičiuoti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo 2021 m. gegužės 26 d. tarp ieškovės UAB „Novian Systems“ ir trečiojo asmens Ukrainos bendrovės uStudio LLC, kaip jungtinės veiklos partnerių, bei atsakovės sudarytos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 11F-18 (toliau – sutartis) 7.1 papunktyje nurodytos paslaugų kainos – 3 617 018,20 Eur su PVM už kiekvieną termino praleidimo dieną; 2) panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 4S-379 ir 2023 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 4S-505 pateiktas delspinigių apskaičiavimo pažymas arba sumažinti atsakovės skaičiuojamų netesybų dydį; 3) pakeisti Sutarties sąlygas tam, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra: pakeisti sutarties 7.1 papunktį, numatant, kad kūrimo paslaugų kaina yra 10 851 054 Eur su PVM, kaina be PVM – 8 967 813,22 Eur, PVM sudaro – 1 883 240,78 Eur; pratęsti sutarties 45.1 papunktyje nurodytą kūrimo paslaugų suteikimo terminą iki 2024 m. gruodžio 31 d.; pratęsti paslaugų teikimo reglamento 9.2 papunktyje nurodyto prieaugio Nr. 5 terminą iki 2024 m. sausio 2 d., o prieaugio Nr. 6 terminą – iki 2024 m. rugpjūčio 2 d.; pakeisti paslaugų teikimo reglamento 9.2 papunktyje nurodytą bendrosios eksploatacijos termino pradžią į 2024 m. rugpjūčio 2 d., o termino pabaigą – iki 2024 m. gruodžio 31 d.; 4) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovės 2023 m. birželio 8 d. pranešimą Nr.4S-623 ir jame nurodytą prašymą išmokėti 400 000 Eur sumą.

29. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. padavė teismui priešieškinį (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-833-855/2024), prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Novian Systems“ atsakovei 130 899,86 Eur delspinigius, 8 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 ieškovė UAB „Novian Systems“ 2023 m. spalio 10 d. padavė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei priimti sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo sutarties 31 punkto pagrindu.

31. Ieškovė UAB „Novian Systems“ 2023 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2952-603/2023), prašydama pripažinti atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą, įformintą 2023 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 4S-1023 dėl 2021 m. gegužės 26 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 11F-18 nutraukimo, neteisėtu ir jį panaikinti. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti paslaugų teikimo sutarties vienašališko nutraukimo, įtvirtinto atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 4S-1023 dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, galiojimą.

32. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę patenkino iš dalies – iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdė atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo įsigaliojimą ir vykdymą.

33. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2952-603/2023 ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – sustabdė 2021 m. gegužės 26 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 11F-18 vienašališką nutraukimo, įtvirtinto biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 4S-1023 dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, galiojimą.

34. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1063-790/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-2952-603/2023 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-2326-855/2023 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-833-855/2024).

36. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2952-603/2023 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl sutarties nutraukimo galiojimo sustabdymą. Nutartis yra neįsiteisėjusi, ieškovė 2024 m. sausio 10 d. pateikė atskirąjį skundą prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę –sustabdyti 2021 m. gegužės 26 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 11F-18 vienašališką nutraukimo, įtvirtinto atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 4S-1023 dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, galiojimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose.

37. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

38. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

39. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galbūt pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.

40. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

41. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

42. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas pareikštas dėl ginčo, kilusio dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo / pagrįstumo, kuriam spręsti taikomos viešųjų pirkimų teisės normos (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatęs, kad yra pirmoji ir antroji sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, taip pat teismas nevertino trečiosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

43. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kai Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024, esant apskųstai nutarčiai dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės, savo iniciatyva, panaikino ne nutartį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, o panaikino taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir ši nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka (nutarties 36 punktas). Dėl šios priežasties yra pagrindas spręsti dėl nutarties, kuria buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

44. Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą ieškovė iš esmės grindė tuo, kad patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė galėtų toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sutarties nutraukimas įsigaliotų, o atsakovė toliau tęstų projektą įsigydama paslaugas kito viešojo pirkimo būdu. Tokiu būdu taptų nebeįmanoma atkurti tarp šalių nutrauktų teisinių santykių, todėl egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

45. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu, o šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti paslaugų teikimo sutarties vienašališko nutraukimo, įtvirtinto atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 4S-1023 dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, galiojimą.

46. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, taigi toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, galėtų būti įvykdytas ir netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, toks sprendimas realizuosis savaime ir neatsiras jo priverstinio vykdymo būtinumas. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, bus apsunktinas ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

47. Būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodo ir ieškovės argumentai, kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovė gali atlikti veiksmus, susijusius su sutarties nutraukimu, t. y. bus sudaryta nauja viešojo pirkimo sutartis su kitu tiekėju, ir dėl to ieškovė nebegalės įvykdyti sutarties pati. Jei ginčo nagrinėjimo metu ieškovė patirtų nuostolius dėl neteisėto sutarties nutraukimo, jų atlyginimo ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovės. Taigi, išskyrus deklaratyvius teiginius ir spėjimus, kad, jei atsakovė atliktų tolesnius veiksmus, susijusius su sutarties nutraukimu, ieškinio reikalavimas dėl neteisėto sutarties nutraukimo prarastų prasmę, ieškovė iš esmės neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo ir pagrįstumo bei egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui. Šią aplinkybę taip pat konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1063-790/2023 (nutarties 34 punktas).

48. Pažymėtina, kad tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės ir priėmus sprendimą, jog atsakovė neteisėtai nutraukė šalių sudarytą sutartį, bus laikoma, kad šalis vėl sieja sutartinės prievolės, kurias jos turi vykdyti. Taigi kol sutarties nutraukimas nėra pripažintas neteisėtu, ji laikoma nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis laikoma nutraukta, ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti nustatytas draudimas atsakovei įgyvendinti iš sutarčių nutraukimo atsiradusias teisines pasekmes. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad taikius tokią ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų pažeistos atsakovės teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė, paskirtis ir tikslai, nes teismas, spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą byloje, nepagrįstai a priori (liet. nuo pat pradžių) išspręstų šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius, pažeistų vieną svarbiausių civilinėje teisėje – sutarties laisvės principą, pagal kurį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, ir apribotų atsakovės teisę į savo interesų gynybą, esant nutrauktoms sutartims (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

49. Teismų praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, pagal prioritetą turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar / ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

50. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo privalu įvertinti ne tik tai, ar prašomos laikinosios apsaugos priemonės leis efektyviai užtikrinti būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet ir jų įtaką kitiems interesams, tai, ar tokios priemonės susiklosčiusioje situacijoje nepažeis ekonomiškumo, proporcingumo principų bei viešojo intereso, ar jų neigiamos pasekmės viršys teikiamą naudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikęs prašomą laikinąją apsaugos priemonę, netinkamai įvertino šias aktualias klausimui išspręsti aplinkybes.

51. Nors ieškovės ieškinio reikalavimai nukreipti į galimo teisės pažeidimo pašalinimą, kuris reikštų ieškovės, laimėjusios viešąjį pirkimą, galimybę toliau vykdyti ir įvykdyti sutartį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, kad prioritetas turėtų teikiamas ne ieškovės siekiui toliau vykdyti sutartį, tačiau viešajam interesui – užtikrinti perkamų paslaugų įgyvendinimą, išsaugant ir racionaliai panaudojant projektui skirtą finansavimą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad kuo skubesnis pirkimo objekto įgyvendinimas turi didelę valstybinę reikšmę, o šių viešųjų interesų svarba nusveria kitą viešąjį interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Ieškovės galbūt pažeistų privačių interesų apsauga tuo atveju, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, galėtų būti užtikrinama galimybe reikalauti žalos atlyginimo, kuri viešųjų pirkimų srityje pripažįstama efektyvia tiekėjų galbūt pažeistų teisių gynimo priemone. Esant aptartų aplinkybių visumai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų didesnę žalą visuomenei ir atsakovei, nei jų netaikymas, o tuo pačiu taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo principai, todėl šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei neįrodžius antrosios ir trečiosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, nėra pagrindo taikyti jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

53. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, nepagrįstai konstatavo grėsmę ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir neatsižvelgė į siekį užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei viešojo intereso svarbą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2326-855/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1063-790/2023).

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novian Systems“ prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti.

Teisėja Danguolė Martinavičienė