Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-10-10 · Civilinė byla Nr. e2-808-910/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-10
Bylos Nr.
e2-808-910/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00352-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“
Kategorijos
  • 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-808-910/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00352-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lensona“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Robinta“.

2. Bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Lensona“ hipotekos kreditorė UAB „Finansista“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. padavė teismui skundą dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

3. Teisėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d. rezoliucija skundas buvo priimtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Finansista“ skundą dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paliko nenagrinėtą.

5. Teismas, remdamasis bylos duomenis, nustatė, kad BUAB „Lensona“ kreditorių susirinkimas, kuriame priimti sprendimai skundžiami, įvyko 2024 m. liepos 31 d. Nemokumo administratorės teiktais duomenimis, pareiškėja apie šio kreditorių susirinkimo datą ir laiką buvo informuota tinkamai (priešingų duomenų į bylą nepateikta), visais darbotvarkės klausimais balsavo, pateikdama bankroto administratorei balsavimo raštu biuletenį, kuriame išdėstė pastabas, bet savo nutarimo projekto nepasiūlė.

6. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja apie skundžiamų kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimą galėjo ir turėjo sužinoti 2024 m. liepos 31 d., t. y. kreditorių susirinkimo posėdžio dieną. Dėl to paskutine diena skundui dėl šios kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo paduoti laikytina 2024 m. rugpjūčio 14 d. Skundas elektroninių ryšių priemonėmis pirmosios instancijos teismui pateiktas 2024 m. rugpjūčio 20 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėja šešiomis dienomis praleido Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinį terminą skundui paduoti.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad, bankroto bylos duomenimis, pareiškėja aktyviai dalyvauja procese, tai, jog pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kad kreipėsi į bankroto administratorę su prašymu gauti kreditorių susirinkimo protokolą (informaciją apie priimtus sprendimus), tačiau administratorė protokolo nepateikė, taip pat tai, jog pareiškėja neprašo praleisto termino atnaujinti, nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paduoti (CPK 78 straipsnis), ir pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, remdamasis JANĮ 55 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantė (pareiškėja) UAB „Finansista“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo paduoti, prašo praleistą terminą atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė praleido JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo paduoti. Šio kreditorių susirinkimo protokolas susirinkimui pirmininkavusios nemokumo administratorės UAB „Robinta“ įgalioto asmens I. J. pasirašytas 2024 m. rugpjūčio 6 d., o skundą dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo pareiškėja pateikė 2024 m. rugpjūčio 20 d.

7.2. Visi kreditoriai, tarp jų – ir apeliantė, susirinkime dalyvavo iš anksto balsuodami raštu, gyvai susirinkime nedalyvavo. Pagal susiklosčiusią praktiką, kai kreditoriai kreditorių susirinkimuose balsuoja raštu, protokolas surašomas ir pasirašomas susirinkimui pirmininkavusio asmens. Šiuo atveju protokolas buvo surašytas ir pasirašytas 2024 m. rugpjūčio 6 d. Tol, kol protokolas nebuvo surašytas ir pasirašytas, apeliantė negalėjo žinoti kreditorių susirinkime priimtų sprendimų turinio. Taigi apie BUAB „Lensona“2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimų turinį kreditoriai negalėjo sužinoti susirinkimo dieną, t. y. 2024 m. liepos 31 d. Dėl to teismas neteisingai nurodė JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto procesinio termino eigos pradžią – 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo datą.

7.3. Teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartyje, kuria buvo išnagrinėtas apeliantės skundas dėl 2024 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, laikėsi visiškai kitokios pozicijos, t. y. analogiškomis aplinkybėmis pripažino, kad apeliantė skundą pateikė nepraleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.

2. Atsakovės BUAB „Lensona“ nemokumo administratorė UAB „Robinta“ atsiliepime atskirąjį skundą prašo skundą atmesti; teismui nusprendus atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą nagrinėti, prašo atmesti pareiškėjos skundą dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantė skundą dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pateikė praleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų procesinį terminą.

8.2. Pranešimas apie BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimą su sprendimo projektu apeliantei buvo išsiųstas 2024 m. liepos 18 d. Apeliantė, gavusi pranešimą ir turėdama visą informaciją apie susirinkime svarstytinus klausimus, turėjo suprasti, kad susirinkime bus priimtas nemokumo administratorės siūlomas sprendimas, nes alternatyvaus sprendimo nepasiūlė net pati apeliantė.

8.3. JANĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018).

8.4. Balsavimas raštu prilyginamas dalyvavimui susirinkime, todėl pagal teismų praktiką apeliantė apie kreditorių susirinkimo nutarimus galėjo ir turėjo sužinoti susirinkimo dieną. Tai reiškia, kad apeliantė, būdama apdairi ir rūpestinga, galėjo ir turėjo sužinoti apie 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus susirinkimo dieną, t. y. 2024 m. liepos 31 d. Dėl to paskutinė diena skundui dėl 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų paduoti buvo 2024 m. rugpjūčio 15 d. Apeliantė skundą teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 20 d., todėl ji penkiomis dienomis praleido JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pateikto naujo įrodymo (ne)priėmimo

3. Apeliantė UAB „Finansista“ su atskiruoju skundu pateikė kaip naują įrodymą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2252-656/2024.

4. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

5. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).

6. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas kaip naujas įrodymas yra BUAB „Lensona“ bankroto byloje Nr. eB2-2252-656/2024 priimta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartis, su kuria teismas gali susipažinti CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šio BUAB „Lensona“ bankroto byloje priimto teismo procesinio dokumento nėra pagrindo vertinti kaip naujo įrodymo – tai horizontalioji teismų praktika. Dėl to apeliantės pateikto teismo procesinio sprendimo teismas nepriima kaip naujo įrodymo.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas apeliantės skundas dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, teismui po skundo priėmimo nustačius, kad jis paduotas praleidus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi atsakovei UAB „Lensona“ iškelta bankroto byla; bankroto administratore paskirta UAB „Robinta“.

11. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Lensona“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis nutartimis. Apeliantės UAB „Finansista“ 39 186,53 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

12. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi BUAB „Lensona“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

13. BUAB „Lensona“ nemokumo administratorė UAB „Robinta“ 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė į bylą BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 8 su priedais (2024 m. rugpjūčio 6 d., reg. Nr. DOK-27121).

14. Apeliantė UAB „Finansista“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. pateikė teismui skundą dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimų. Šis skundas bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d. rezoliucija priimtas, nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į jį pateikti.

15. Byloje 2024 m. rugsėjo 3 d. gautas atsakovės BUAB „Lensona“ nemokumo administratorės atsiliepimas į UAB „Finansista“ skundą dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad skundas paduotas praleidus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, ir pareikštas prašymas taikyti šio termino praleidimo pasekmes.

16. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Finansista“ skundą dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paliko nenagrinėtą, remdamasis tuo, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą bei neprašo praleisto termino atnaujinti.

17. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, argumentuodama tuo, kad: 1) skundas paduotas nepraleidus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, nes 2024 m. liepos 31 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas pasirašytas tik 2024 m. rugpjūčio 6 d., todėl apie susirinkime priimtus sprendimus pareiškėja anksčiausiai galėjo sužinoti tik nemokumo administratorei surašius ir pasirašius protokolą; 2) teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartyje, kuria buvo išnagrinėtas apeliantės skundas dėl 2024 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, laikėsi kitokios pozicijos, t. y. analogiškomis aplinkybėmis pripažino, kad apeliantė skundą pateikė nepraleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.

Dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo paduoti

18. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šios straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.

19. Taigi iš JANĮ 55 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad šioje teisės normoje įtvirtinto procesinio termino eigos pradžia nėra susieta su kreditorių susirinkimo protokolo, į kurį įrašomi kreditorių susirinkimo sprendimai, kopijos gavimu. Šio termino skaičiavimo pradžia yra susieta su objektyviomis ir subjektyviomis aplinkybėmis – kada suinteresuotas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą. Tik nustačius, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą, yra pagrindas įvertinti, praleistas ar ne JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas skundui dėl konkretaus kreditorių susirinkimo sprendimo paduoti.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tie kreditoriai, kurie nedalyvavo susirinkime, apie jame priimtus sprendimus dažnai sužino vėliau, t. y. ne susirinkimo dieną, taigi susirinkime nedalyvavusiems kreditoriams terminas susirinkime priimtiems sprendimams apskųsti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie sprendimą dienos. Neretai sužinojimo diena būna sprendimo gavimo diena, jeigu pagal bylos aplinkybes negalima daryti išvados, kad realiai apie bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimą kreditorius sužinojo anksčiau nei sprendimo gavimo dieną. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreditorių sprendimų apskundimo terminus, įtvirtina kreditorių pareigą elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Dėl to sprendimo apskundimo termino pradžia susieta su momentu, kai kreditorius turėjo sužinoti apie ginčijamo sprendimo priėmimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294/2012; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1305-450/2021).

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad terminas skundui dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimo paduoti kreditoriui, kuris dalyvavo susirinkime, skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2068/2011; 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-948/2013; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696-781/2019; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1305-450/2021).

22. JANĮ 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole (JANĮ 52 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo (JANĮ 52 straipsnio 2 dalis), o jį parengia nemokumo administratorius ir su pridedamais dokumentais ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos turi pateikti kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti (JANĮ 52 straipsnio 4 dalis). Taigi JANĮ nuostatos nereikalauja, kad kreditorių susirinkimo protokolas būtų surašytas kreditorių susirinkimo dieną, o kreditorių susirinkimo sprendimų įsigaliojimas nėra susietas su jų įforminimo, t. y. kreditorių susirinkimo protokolo surašymo ir pasirašymo, momentu.

23. JANĮ 43 straipsnyje yra įtvirtintos kreditorių teisės, tarp jų – ir teisė gauti informaciją iš nemokumo administratoriaus apie juridinio asmens nemokumo procesą (JANĮ 43 straipsnio 4 punktas). Jau nurodyta, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kreditoriai turi pareigą nemokumo procese elgtis apdairiai, domėtis jo eiga, nepiktnaudžiauti jiems suteikiamomis teisėmis. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad kreditoriai nemokumo procese turi ne tik teises, bet ir pareigas. Visų pirma, kreditoriai turi aktyviai dalyvauti nemokumo procese, laiku spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus ir susilaikyti nuo neteisėtų, teisei priešingų veiksmų (Remigijus Jokūbauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Riomerio universitetas, 2021, p. 125). Tokios kreditorių pareigos yra siejamos su nemokumo procese galiojančio efektyvumo principo, reiškiančio, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas), įgyvendinimu.

24. JANĮ nuostatos nenumato nemokumo administratoriaus pareigos pateikti kreditoriams kreditorių susirinkimų protokolų kopijas. Kita vertus, pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punktą paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu, be kita ko, turi pareigą teikti informaciją JANĮ nustatyta tvarka.

25. Nagrinėjamu atveju iš BUAB „Lensona“ bankroto byloje esančio bendrovės 2024 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 8 ir jo priedų matyti, kad BUAB „Lensona“ nemokumo administratorė 2024 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu išsiuntė kreditoriams, tarp jų – ir apeliantei, pranešimus apie 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo vietą, datą ir laiką; pranešime nurodyta susirinkimo darbotvarkė – vienas klausimas ir siūlomas jo sprendimas. Iš BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 8 matyti, kad kreditoriai, tarp jų – ir apeliantė, susirinkime dalyvavo, pateikdami balsavimo biuletenius raštu (balsavo raštu).

26. Aptartos aplinkybės, patvirtina, kad apeliantė BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkime dalyvavo. Taigi jai buvo žinomas tiek susirinkime svarstomas klausimas, tiek svarstomu klausimu siūlomas sprendimas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė, vadovaudamasi JANĮ 43 straipsnio 4 punktu, kreipėsi į nemokumo administratorę informacijos apie bendrovės 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą, o nemokumo administratorė būtų atsisakiusi tokią informaciją suteikti.

27. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir nagrinėjam klausimui aktualią teismų praktiką, apeliantės argumentas, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pradžia sietina su susirinkimo protokolo pasirašymo diena (2024 m. rugpjūčio 6 d.), atmestinas kaip nepagrįstas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apie BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą pareiškėja (apeliantė) galėjo sužinoti 2024 m. liepos 31 d., t. y. kreditorių susirinkimo dieną.

28. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliantei (pareiškėjai), dalyvavusiai BUAB Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkime, JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas šiame susirinkime priimtam sprendimui apskųsti suėjo 2024 m. rugpjūčio 14 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja (apeliantė) skundą dėl nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 20 d., t. y. šešiomis dienomis praleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą.

Dėl skundo palikimo nenagrinėto pagrįstumo ir pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo paduoti

29. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimui apskųsti yra procesinis terminas ir teismas ex officio (savo iniciatyva) turi spręsti, ar terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021, 27 punktas).

30. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

31. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).

32. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai tokios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).

33. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad apeliantė (pareiškėja) skundą dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimo pateikė 2024 m. rugpjūčio 20 d., ir šis skundas bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d. rezoliucija buvo priimtas, nenustačius, jog yra praleistas JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas skundui paduoti. Tačiau, gavęs atsakovės BUAB „Lensona“ nemokumo administratorės 2024 m. rugsėjo 3 d. atsiliepimą į skundą, kuriame, be kita ko, buvo remiamasi praleistu skundo padavimo terminu ir prašoma taikyti šio termino praleidimo pasekmes, teismas kitą dieną po nurodyto atsiliepimo į skundą gavimo skundžiama nutartimi pareiškėjos (apeliantės) skundą paliko nenagrinėtą, konstatavęs, jog skundas paduotas praleidus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, nėra prašoma praleistą terminą atnaujinti.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tas pats teismas, išnagrinėjęs tos pačios kreditorės UAB „Finansista“ skundą dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, 2024 m. liepos 9 d. nutartyje, pasisakydamas dėl analogiškomis aplinkybėmis paduoto skundo, nurodė, jog 2024 m. gegužės 17 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas buvo surašytas 2024 m. gegužės 21 d., todėl pareiškėja apie kreditorių susirinkime priimtą sprendimą anksčiausiai galėjo sužinoti 2024 m. gegužės 21 d., taigi 2024 m. birželio 3 d. padavusi skundą nepraleido JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino. Nurodyta nutartis atskiruoju skundu nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Taigi BUAB „Lensona“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi termino skundui dėl bendrovės 2024 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo paduoti pradžią skaičiavo kitaip, nei skundui dėl 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimo.

35. Apibendrindamas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pirmosios instancijos teismas, iš pradžių skundą dėl 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimo priėmęs kaip paduotą nepraleidus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, vėliau, gavęs atsakovės BUAB „Lensona“ nemokumo administratorės atsiliepimą į skundą, pakeitė poziciją dėl termino skundui paduoti pradžios momento ir, neinformavęs pareiškėjos apie pasikeitusią poziciją bei nesuteikęs galimybės pasisakyti dėl termino praleidimo priežasčių, konstatavo JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimą bei užbaigė bylą nepriėmęs sprendimo dėl skundo esmės. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip siurprizinis, nes, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, pareiškėja neturėjo pagrindo tikėtis, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, priėmęs skundą dėl 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, vėliau nutars jo padavimo terminą skaičiuoti kitaip, nei prieš tai išnagrinėto skundo dėl bendrovės 2024 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, be to, neišklausęs pareiškėjos paaiškinimų dėl priežasčių, kodėl skundas paduotas praėjus daugiau nei 14 dienų nuo ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo.

36. Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios procesinės situacijos aplinkybes, nenustatęs, kad pareiškėja (apeliantė), pateikdama skundą dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekė vilkinti bendrovės bankroto procesą, prieina prie išvados, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą skundui dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo paduoti (CPK 78 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje iš esmės tinkamai aiškino JANĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai pripažino, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 14 dienų terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo paduoti. Tačiau teismas neatsižvelgė į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios procesinės situacijos aplinkybes, taip pat į anksčiau toje pačioje bankroto byloje priimtą procesinį sprendimą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino skaičiavimo ir nepagrįstai, nesuteikęs pareiškėjai galimybės pasisakyti dėl JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo priežasčių, pritaikė nurodyto termino praleidimo pasekmes. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą nutartį, įvertinęs nustatytas termino skundui dėl BUAB „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo paduoti praleidimo priežastis, atnaujina praleistą terminą ir skundą dėl nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai konstatuojama, jog yra praleistas įstatymo nustatytas procesinis terminas skundui paduoti ir nenustatoma svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti, priimamas procesinis sprendimas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, bet ne palikti skundą nenagrinėtą (žr., inter alia (be kita ko, be to), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 42 punktą).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“ praleistą terminą skundui dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ 2024 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo paduoti ir perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Laima Ribokaitė