Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. (M. Š.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, civilinėje byloje pagal M. Š. skundą, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis 2020 m. gegužės 11 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą. Teigia, jog pagal teismo išaiškinimą, tam, kad vykdymo senaties eiga sustotų, nereikia imtis veiksmų, kad trukdyti skolos išieškojimui, o pakanka nesiimti aktyvių veiksmų, kad padėti išieškoti skolą. Teigia, jog nuo 2012 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, o pareiškėjo finansinė ir turtinė padėtis yra tokia, kad iš pataisos namų, kas mėnesį gauna 3 Eur pašalpą ir kitų lėšų daugiau negauna.

6.2. Nurodė, kad norėtų dirbti, tačiau neranda darbo, kadangi laisvės atėmimo vietose darbo vietų skaičius ribotas, o pataisos namai perpildyti. Teigia, jog neturi specialybės bei daug laiko praleidžia etapuose, kadangi vyksta į teismus dėl kitų bylų, todėl mano, jog pataisos namai, turėdami iš ko rinktis, pareiškėjo nepasirinko.

6.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pasisakė, kad išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio reglamentuoja CPK 736 straipsnis (30 procentų iš sumos iki MMA ir 50 procentų virš MMA). Teigia, jog teismui reikėjo pasižiūrėti į 2018 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. S1c-11662, pagal kurį išskaičiuojama 50 procentų iš sumos iki MMA ir 70 procentų iš sumos virš MMA, kad suprasti, kad patvarkymas neatitinka CPK 736 straipsnio.

8.1. Nurodė, kad ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogija gali būti vadovaujamasi LR BK numatytomis taisyklėmis. LR BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Šio kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Mano, jog analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

8.2. Nurodė, kad visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį skolininkas nesiėmė jokių veiksmų skolai sumokėti, jo sąskaitos areštuotos nuo 2005 m., į jas nebuvo įmokėtas nei vienas litas ir/ar euras. Skolininkas nei karto nebuvo atvykęs į antstolio kontorą, nesidomėjo vykdymo eiga, nevykdė kitų savo, kaip skolininko, pareigų. Teigia, jog tai, kad Tai, kad skolininkas nuo 2012 m. atlieka bausme įkalinimo įstaigoje niekaip nepaneigia jo pareigos sumokėti skolas.

8.3. Pažymėjo, kad skolininkas 2018 m. reiškė antstoliui skundą dėl to, kad antstolis skolininko manymu vykdė neteisingas išskaitas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio įkalinimo įstaigoje. 2018 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. 2YT-4165-1067/2018 skolininko skundas buvo atmestas. Nurodo, kad atmetus skolininko skundą jokių įmokų iš skolininko darbo užmokesčio nebuvo gauta. Darė išvadą, kad skolininkas įkalinimo įstaigoje nustojo dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

12. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

13. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 010/05/01607, 0010/05/02450, 0010/05/04620, 0010/05/05658, 0010/06/01394, 0010/06/05540, 0010/07/02134, pradėtos atitinkamai pagal 2005-01-19 nutarimą Nr. 3-1-3901 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2005-03-29 nutarimą Nr. 3-1-4294 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2005-08-17 nutarimą Nr. 3-1-5104 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2005-11-02 nutarimą Nr. 3-1-5505 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2005-12-18 nutarimą Nr. 18944 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2006-08-02 nutarimą Nr. 24916 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2007-02-19 nutarimą Nr. 3-1-6675 dėl 5,79 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai. Pareiškėjas nesutinka su antstolio veiksmais ir nurodo, jog vykdomosios bylos vykdomos neteisėtai, nes yra pasibaigęs vykdymo senaties terminas bei iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitomos per didelės sumos.

14. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą, kadangi nurodė, jog tam, kad vykdymo senaties eiga sustotų, nereikia imtis veiksmų, kad trukdyti skolos išieškojimui, o pakanka nesiimti aktyvių veiksmų, kad padėti išieškoti skolą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymas numato, kad vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų domėjęsis vykdymo procesu ir būtų siekęs kuo greičiau ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Tai reiškia, kad pareiškėjas nevykdė jam įstatymu nustatytos pareigos, todėl yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas neprisidėjo prie greitesnio skolos išieškojimo.

15. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad pareiškėjas nuo 2012 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, o pareiškėjo finansinė ir turtinė padėtis yra tokia, kad iš pataisos namų, kas mėnesį gauna 3 Eur pašalpą ir kitų lėšų daugiau negauna, tačiau kaip nustatyta šios nutarties 13 punkte, visos vykdomosios bylos buvo užvestos 2005-2007 metų laikotarpiu. Tai reiškia, jog dar iki patekdamas į įkalinimo įstaigą, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko, kad padengti įsiskolinimus, juolab atsižvelgiant į tai, kad išieškojimą sudaro sumos nuo 2,9 Eur iki 5,79 Eur.

16. Taip pat nepagrįstais laikyti ir atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjas norėtų dirbti, tačiau neranda darbo, kadangi laisvės atėmimo vietose darbo vietų skaičius ribotas, o pataisos namai perpildyti. Teigia, jog neturi specialybės bei daug laiko praleidžia etapuose, kadangi vyksta į teismus dėl kitų bylų, todėl mano, jog pataisos namai, turėdami iš ko rinktis, pareiškėjo nepasirinko. Pažymėtina, jog pareiškėjas teikdamas, jog negauna darbo pataisos namuose nei su skundu dėl antstolio veiksmų nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, jog kada nors būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl darbo vietos suteikimo, ar tuo labiau, kad toks jo prašymas būtų netenkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 584 straipsnio 3 dalį teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas nenustatytas, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami administracinių nuobaudų išieškojimo klausimai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, o iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo ATPK nenumatė vykdymo išieškojimo terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

18. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje, vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnyje nustatyto 3 mėnesių termino. Šią aplinkybę patvirtina vykdomosios bylos užvedimo ir vykdomojo dokumento duomenys. Be to, vykdomojoje byloje, nepraleidžiant 2 metų senaties termino, buvo reguliariai atliekami vykdymo veiksmai. Šios aplinkybės rodo, jog antstolio vykdomų vykdomųjų bylų senaties terminai nėra suėję, todėl pareiškėjo argumentai dėl senaties termino atmestini kaip nepagrįsti.

19. Atskiruoju skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pasisakė, kad išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio reglamentuoja CPK 736 straipsnis (30 procentų iš sumos iki MMA ir 50 procentų virš MMA). Teigia, jog teismui reikėjo pasižiūrėti į 2018 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. S1c-11662, pagal kurį išskaičiuojama 50 procentų iš sumos iki MMA ir 70 procentų iš sumos virš MMA, kad suprasti, kad patvarkymas neatitinka CPK 736 straipsnio. Pažymėtina, jog CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos 1 MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu, yra vykdomos 7 vykdomosios bylos, todėl darytina išvada, jog antstolio 2018 m. vasario 8 d. patvarkymas Nr. S1c-11662, pagal kurį išskaičiuojama 50 procentų iš sumos iki MMA ir 70 procentų iš sumos virš MMA, atitinka CPK 736 straipsnio nuostatas.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.