- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-2363-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00691-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- I. Š.
- Išvadą teikia
- Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-805/2013 pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei I. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. Š., dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadas byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2009-12-02 nutartį dėl išlaikymo sūnui N. Š., gim. 2004-12-24, priteisiant iš ieškovo po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskirti I. Š..
Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1194-805/2012, 2009-12-02 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią iš E. Š. priteisė po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-12-02 jo sūnaus N. Š. išlaikymui iki jo pilnametystės. Nuo teismo nutarties priėmimo praėjo nemažai laiko, per kurį pasikeitė ieškovo materialinė ir šeimyninė padėtis, 2011 m sausio 26 d. gimė sūnus O., jo pajamos yra 645 Lt, žmonos pajamų vidurkis sudaro apie 600 Lt, dėl ko atsirado sunkumų teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Todėl sūnaus N. išlaikymui jis galėtų teikti po 200 Lt per mėnesį, mano, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį pakanka 400 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. Š., gimęs 2004-12-24, yra ieškovo sūnus. 2009-12-02 Prienų rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino tarp šalių taikos sutartį, pagal kurią E. Š. įsipareigojo sūnui N. teikti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis. Ieškovas taip pat yra O. Š., gimusio 2011-01-26, ir E. Š., gimusios 2012-12-21, tėvas. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, kuris įgytas lengvatinėmis sąlygomis pagal privatizavimo programą iš Prienų rajono savivaldybės, kurį šiuo metu pardavinėja, jo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės. Teismas nustatė, kad ieškovas laikotarpiais nuo 2011-01-14 iki 2012-12-31 ir nuo 2012-02-01 iki 2013-02-01 dirbo skirtingose įmonėse, o darbo biržoje užsiregistravo tik 2013-02-26. Ieškovo išlaikymo sūnui N. skola išieškotojai I. Š. iki 2013-02-01 yra 5 314,50 Lt. Ieškovo sutuoktinei L. Š. jos darbovietėje suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki 2013-01-26, jai buvo paskirta ir mokama motinystės pašalpa. Laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-09-01 atsakovei I. Š. buvo mokama socialinė pašalpa, skirta parama mokinio reikmėms įsigyti, ji nuo 2012-01-31 iki 2012-10-01 buvo registruota darbo biržoje, įsidarbino UAB „Mega expedition“, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius yra 678 Lt, turi nuosavybės teise įregistruotą vieną transporto priemonę, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė su sūnumi N. gyvena išsinuomotame būste, sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 2a klasėje, mokykloje gauna nemokamą maitinimą, jam nuo 2011-09-01 teikiama švietimo pagalba, N. du kartus per savaitę lanko logopedines pratybas, jam diagnozuota silpna foneminė klausa, netaisyklinga laikysena, plokščiapėdystė, jam reikalingi akiniai, speciali avalynė, reabilitacijos procedūros, masažai, jis serga alergine sloga, skirtas medikamentinis gydymas.
Teismas vertino, kad po Prienų rajono apylinkės teismo taikos sutarties patvirtinimo šalių turtinė padėtis nepasikeitė, kadangi nustatė, jog ieškovas šalims pasirašant taikos sutartį ir teikiant teismui ją tvirtinti jau buvo sudaręs santuoką su L. Š., su kuria susilaukė dviejų vaikų. Ieškovo teiginius, jog būsimi darbdaviai nepriima jo dirbti pagal turimą specialybę vairuotoju dėl antstolio išieškomų skolinių įsipareigojimų, teismas vertino kaip niekuo nepagrįstus ir neturinčius jokios reikšmės darbo santykiams. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas pakeitė kelias darbovietes, motyvuodamas darbdavių nemokumu, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovas buvo atleistas dėl jo paties kaltės, todėl padarė išvadą, kad ieškovas, būdamas trijų nepilnamečių vaikų tėvu ir turėdamas absoliučią pareigą išlaikyti vaikus iki šie sulauks pilnametystės, siekia išvengti išlaikymo pareigos ar ją sumažinti, motyvuodamas nedarbo faktu. Teismas laikė, kad ieškovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, turi pareigą susirasti tokį darbą, kuris leistų užtikrinti ne tik savo paties pragyvenimą, bet ir visų nepilnamečių vaikų išlaikymą. Tačiau ieškovo turtinė padėtis iš esmės nekinta jau eilę metų dėl jo paties pasirinkto jam patogaus gyvenimo būdo, darbo biržoje jis užsiregistravo tik bylos nagrinėjimo pabaigoje – 2013-02-26, jis nedėjo pastangų įgyti kokią nors specialybę ar persikvalifikuoti, nesiėmė jokių priemonių, kad gautų jo amžių, sveikatos būklę, profesinį pasirengimą ir pan. atitinkančias pajamas. Teismas ieškovo nurodytą aplinkybę, jog naujoje šeimoje susilaukė dviejų vaikų, nelaikė esmine, sudarančia pagrindą sumažinti priteisto išlaikymo dydį ir tokiu būdu perkelti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštą didesne apimtimi atsakovei, nes ieškovas, planuodamas šeimą, prisiėmė ir pareigą teikti išlaikymą visiems savo vaikams. Teismas atsižvelgė į tai, kad sūnus N. turi sveikatos problemų, jam diagnozuotos ligos, jis lanko popamokinius užsiėmimus, kuriems reikalingos papildomos lėšos, o priteistas išlaikymo dydis –300 Lt, kurį ieškovas dar prašo sumažinti iki 200 Lt dydžio, nesiekia netgi pusės minimalios algos dydžio, į kurį orientuojamasi sprendžiant išlaikymo klausimą. Kadangi tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi, teismas sprendė, kad ieškovas negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti išlaikymo pareigos nepilnamečiui vaikui vykdymo, ir dėl to reikalauti, kad teismas jo pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo sumažintų. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, gyvena kartu su nauja šeima, jo kitų dviejų vaikų motina turi pastovią darbo vietą, augindama vaikus naudojasi gaunamomis išmokomis. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad butas Prienuose, kuriame jis negyvena, yra avarinės būklės, teismas atmetė kaip neįrodytą, nes tokių duomenų nebuvo pateikta, o tai, kad butas įsigytas išsimokėtinai už 8 200 Lt, iš kurių 4 100 Lt turi būti išmokėti per pakankamai ilgą dešimties metų laikotarpį, vertino kaip aplinkybę, neleidžiančią ieškovui teigti turint nepakeliamų kreditorinių įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis lyginant su buvusia teismo nutarties priėmimo metu, ženkliai nepagerėjo, ji nėra pajėgi teikti didesnio dydžio išlaikymą vaikui, kompensuodama ieškovo prašomą sumažinti išlaikymo dydį, be to, sūnui gyvenant kartu su ja jai ir taip neišvengiamai tenka ir didesnė išlaikymo išlaidų dalis. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį minimalios mėnesinės algos, kuri iki 2012-12-31 buvo 800 Lt, o nuo 2013-01-01 – 1 000 Lt, dydžio išlaikymo kriterijų, sprendė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2009-12-02 nutartimi priteistas 300 Lt išlaikymo dydis yra proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodo, jog sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl šių argumentų:
1) Teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad apeliantas augina du mažamečius vaikus, o jo sutuoktinės gaunamos motinystės išmokos yra vienintelės šeimos pajamos, todėl sūnaus N. išlaikymo našta nepagrįstai perkeliama jo sutuoktinei ir mažamečių vaikų sąskaita. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovės teiginius, jog dviems mažamečiams vaikams reikia skirti mažiau lėšų, nei vienam mokyklinio amžiaus vaikui, be to, paskiriant didesnį išlaikymą sūnui N. bei mažesnį vaikams O. bei E., vaikai bus diskriminuojami.
2) Teismas neteisingai vertino apelianto pastangas susirasti geresnį darbą. Teismas vengimą ieškotis darbo motyvavo tuo, jog darbo biržoje apeliantas užsiregistravo praėjus 25 dienoms po atleidimo iš darbo, tačiau tai nėra pakankamai ilgas laiko tarpas, be to, jis siekė darbą susirasti pats. Nesutinka su teismo išvadomis, kad jis nesiėmė jokių priemonių, kad gautų jo amžių, sveikatos būklę ir kitas galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, kadangi dėl sunkios ekonominės padėties ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, darbą susirasti yra sudėtinga, o aplinkybė, kad apeliantas pakeitė kelis darbus neįrodo, jog jis yra nerūpestingas, ar vengia dirbti.
3) Teismas neteisingai įvertino apelianto turtinę padėtį. Jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog butas įsigytas iš savivaldybės išsimokėtinai už 8 200 Lt, iš kurių 4 100 Lt ieškovas dar turės sumokėti savivaldybei per 10 metų, jis yra avarinės būklės mediniame name, atokioje Prienų miesto vietoje, bute niekas negyvena.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdama su skundo argumentais nurodo, kad teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai netenkino ieškinio. Ieškovas turi visas sąlygas mokėti priteistą išlaikymą, kadangi nuo 2013 m. gegužės mėnesio dirba UAB „BAM VERMEER“ ir turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Aplinkybė, kad apeliantas turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, neleidžia teigti, kad jis negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą sūnui Nojui, kadangi priteista išlaikymo 300 Lt suma yra labai maža, jos vos pakanka net minimaliems sūnaus poreikiams patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ieškovas apeliaciniu skundu kelia išlaikymo dydžio proporcingumo jo pasikeitusiai turtinei padėčiai klausimą, teigdamas, kad išlaikymo dydis turi būti sumažintas dėl iš esmės pasikeitusios jo turtinės padėties.
Dėl ieškovo turtinę padėtį pakeitusių aplinkybių vertinimo
Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesumažinęs sūnui N. priteisto išlaikymo dydžio nuo 300 Lt iki 200 Lt, neatsižvelgė į iš esmės pasikeitusią jo turtinę padėtį – jo turimas turtas yra menkos vertės, o susirasti darbą dėl sunkios ekonominės situacijos sudėtinga, taip pat jis turi pareigą išlaikyti dar du mažamečius vaikus.
LR CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, šių reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai nustatė, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Kadangi šalių sūnus gyvena su atsakove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010) ir akivaizdu, kad atsakovės gaunamų 678 Lt lėšų nepakanka nepilnamečio sūnaus išlaikymui.
Ieškovas teigia, kad dėl sunkios ekonominės situacijos jam yra sudėtinga susirasti darbą, tačiau teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis ieškojosi darbo, taip pat nenurodė bei neįrodė aplinkybių, nulėmusių tai, kad ieškovas neturi darbo ir negauna darbinių pajamų, t. y., kad objektyvios ir neišvengiamos kliūtys sutrukdė jam įsidarbinti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas darbo biržoje, kaip asmuo ieškantis darbo, užsiregistravo tik nuo 2013-02-26 (t. I, b. l. 100). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012-02-01 – 2013-02-01 dirbo įvairiose įmonėse, bet tik po kelias (keliolika) dienas (ų), iš darbo atleistas dėl jo paties kaltės ar paties prašymu (t. I, b. l. 69, 96–97). Todėl negalima teigti, kad ieškovui susirasti darbą ir gauti darbines pajamas trukdė objektyvios, ne nuo jo valios priklausančios aplinkybės. Atvirkščiai, galima daryti priešingą išvadą, kad ieškovas, net ir turėdamas galimybę gauti darbines pajamas, darbines funkcijas vykdė netinkamai, dėl ko buvo atleistas iš darbo, ir taip pats savo netinkamais veiksmais apribojo sau galimybę gauti pajamas, iš kurių galėtų vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, būdamas trijų nepilnamečių vaikų tėvu ir turėdamas absoliučią pareigą išlaikyti vaikus iki šie sulauks pilnametystės, motyvuodamas nedarbo faktu tik siekia išvengti išlaikymo pareigos ar sumažinti ir taip priteisto minimalaus išlaikymo dydį. Tėvų pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą yra imperatyvi, ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vien gaunamomis minimaliomis pajamomis (arba visai negaunamomis), todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas gauti didesnes pajamas. Visos abejonės priteisiant ir nustatant išlaikymo dydį vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvo (motinos) turtinės padėties, jo(s) gaunamų pajamų, galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vadovaudamasis vaiko interesais, t. y. laikyti, kad tokiu atveju yra pagrindas priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, turi pareigą susirasti tokį darbą, kuris leistų užtikrinti ne tik savo paties pragyvenimą, bet ir visų nepilnamečių vaikų išlaikymą. Tačiau ieškovo turtinė padėtis iš esmės nekinta jau eilę metų, o darbo biržoje jis užsiregistravo tik bylos nagrinėjimo pabaigoje – 2013-02-26, jis nedėjo pastangų įgyti kokią nors kitą specialybę ar persikvalifikuoti, nesiėmė jokių priemonių, kad gautų jo amžių, sveikatos būklę, profesinį pasirengimą ir pan. atitinkančias pajamas.
Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad jis augina dar du mažamečius vaikus, o jo sutuoktinės gaunamos motinystės išmokos yra vienintelės šeimos pajamos, todėl sūnaus N. išlaikymo našta nepagrįstai perkeliama jo sutuoktinei, ir tai daroma kitų mažamečių vaikų sąskaita. Tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino ir pagrįstai jos nelaikė esmine ieškovo turtinę padėtį įtakojančia aplinkybe, kuri leistų sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. V. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė esminio savo turtinės padėties pasikeitimo – pablogėjimo. Ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą sieja su dviejų vaikų gimimu 2011-01-26 ir 2012-12-21, kuriuos jis taip pat privalo išlaikyti. Šios aplinkybės savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dėl to turi būti sumažintas išlaikymo dydis ieškovo ir atsakovės sūnui. Kitoje šeimoje gimę du vaikai nepanaikina ieškovo pareigos išlaikyti ir anksčiau gimusį sūnų, o ieškovui nededant pastangų susirasti visų vaikų išlaikymą užtikrinantį pajamų šaltinį tai negali būti vertinama, kaip pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydis, kurio dydis – 300 Lt ir šiaip tik labai minimaliai užtikrina vaiko poreikius. Ieškovui nesiimant jokių priemonių pykdyti imperatyvią išlaikymo pareigą, mažinti priteistą ir taip minimalų išlaikymo dydį vien todėl, kad padidėjo jo išlaikytinių skaičius, būtų neteisinga ir nesąžininga, ir toks sumažinimas neabejotinai pažeistų esminius sūnaus N. interesus. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kad antroje santuokoje gimęs sūnus ar dukra turėtų specialiųjų poreikių, kuriems tenkinti ieškovas turi skirti dideles lėšas, nepaneigė sūnui N. nustatytų sveikatos sutrikimų ar specialių poreikių būtinumo (spec. avalynė, reabilitacinės procedūros, masažai) (t. I, b. l. 108). Ieškovas, teigdamas, kad neišgali teikti sūnui N. 300 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį, nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kad jis stengėsi pagerinti savo turtinę padėtį ir gauti daugiau pajamų, kad galėtų teikti gera valia nustatyto dydžio išlaikymą vaikui. Rūpestingi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku (vaikais). Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S, bylos Nr. 3K-3-469/2006).
Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ginčo santykiui tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.