Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. C. (A. C.) ir V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams A. C. ir V. P. dėl įpareigojimo įsileisti (leidimo patekti) rangovui atlikti darbus, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus, dalyvaujant ieškovės pasirinktam antstoliui, įsileisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba kito rangovo pasirinkto subrangovo įgaliotus asmenis į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir leisti bute atlikti veiksmus, kurie būtini namo, esančio „(duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui): pagal techninį projektą Nr. „(duomenys neskelbtini), patvirtintą pagal renovacijos programą, bute Nr. (duomenys neskelbtini) nutiesti šildymo sistemos vamzdyną ir sumontuoti šildymo prietaisus (radiatorius), vonioje nutiesti kanalizacijos, karšto ir šalto vandens cirkuliacinės linijos vamzdynus? virtuvėje nutiesti kanalizacijos, karšto, šalto vandens vamzdynus. Sprendimo dalį, susijusią su įpareigojimu atsakovams, dalyvaujant ieškovės pasirinktam antstoliui, įsileisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba kito rangovo pasirinkto subrangovo įgaliotus asmenis į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir leisti bute (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmus, kurie būtini namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui) pagal techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą pagal renovacijos programą, bute Nr. (duomenys neskelbtini) nutiesti šildymo sistemos vamzdyną ir sumontuoti šildymo prietaisus (radiatorius), vonioje nutiesti kanalizacijos, karšto ir šalto vandens cirkuliacinės linijos vamzdynus? virtuvėje nutiesti kanalizacijos, karšto, šalto vandens vamzdynus, sprendimą leisti vykdyti skubiai. Priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė V. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko.

5. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo vykdo renovacijos darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurių metu būtina pakeisti vamzdynus, einančius per butus. Pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 30 d. butų ir kitų patalpų savininkai (duomenys neskelbtini), pritarė namo dalyvavimui (modernizacijos) programoje pagal JESSICA, taip pat 2017 m. gruodžio 18 d. nusprendė patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, nurodant pasirinktą II paketą. Atsakovai būdami bendrojo naudojimo objektų, kurie yra įrengti jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose, savininkais, nesudarydami galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, tvarkyti šiuos bendrojo naudojimo objektus, nevykdo bendraturčių daugumos priimtų sprendimų, taip pat nevykdo CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos ir pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis, nepažeidžiant bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Atsakovų atsisakymas leisti ieškovės ir trečiojo asmens atstovams patekti į butą darbams, nustatytiems sutartyje, atlikti, prieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimams, trukdo įgyvendinti ir užbaigti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir pažeidžia kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisę reikalauti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Taip pat mano, kad byloje egzistuoja ir viešasis interesas, nes ieškinys yra susijęs su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), tinkamo eksploatavimo ir išsaugojimo (renovacijos, modernizavimo) įgyvendinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas A. C. rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei subrangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ trukdo vykdyti namo modernizacijos (renovacijos) darbus ir neleidžia jiems jam nuosavybės teise priklausančiame bute nutiesti šildymo sistemos vamzdyną ir sumontuoti šildymo sistemos prietaisus (radiatorius), karšto ir šalto vandens cirkuliacinės linijos vamzdynus vonioje bei kanalizacijos, karšto ir šalto vandens vamzdynus virtuvėje. Buto nuosavybės teisė po ½ dalį priklauso atsakovams. Procesiniai dokumentai atsakovei V. P. įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį, prašymų atsakovė teismui nepateikė. Dėl tokio atsakovų elgesio gali būti patirti nuostoliai ir laiku neužbaigti daugiabučio namo modernizavimo (atnaujinimo) darbai, visi daugiabučio namo gyventojai negali iki galo naudotis kokybiškai teikiamomis patalpų šildymo bei karšto vandens tiekimo paslaugomis, sumontuotos laikinosios jungtys, kurios negali būti eksploatuojamos ilgesnį laiką, kadangi nepakeisti vamzdžiai yra paveikti korozijos ir išlieka didelė avarijos tikimybė.

9. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu tiek ieškovo atstovas, tiek trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, jog namo, adresu (duomenys neskelbtini), renovacija yra beveik atlikta, išskyrus darbus, kuriuos reikia atlikti atsakovų bute, pasirašytas statybos rangos priėmimo ir perdavimo aktas, tačiau renovacijos procesas negali būti užbaigtas ir perduotas valstybinėms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka.

10. Teismas konstatavo, jog atsakovai, būdami bendrojo naudojimo objektų – šildymo sistemos vamzdyno, šildymo prietaisų bei kitų vamzdynų, išvardytų ieškinyje, kurie yra įrengti jiems nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais, nesudarydamas ieškovės ir trečiųjų asmenų įgaliotiems asmenims galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą tvarkyti nurodytus bendrojo naudojimo objektus, nevykdo jiems įstatymo nustatytos pareigos vykdyti bendraturčių daugumos priimtus sprendimus (CK 4.85 straipsnis) ir pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis, nepažeidžiant bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų, šiuo atveju, nepažeidžiant kitų butų savininkų teisėtą interesą naudotis renovuotu namu, valstybės teikiama parama šiai modernizacijai (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovų veiksmai yra neteisėti.

11. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovų atsisakymas leisti atlikti būtinus pastato modernizavimo darbus jiems nuosavybės teise priklausančiame bute pažeidžia tiek kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus, kadangi jiems nėra užtikrinamas tinkamas šildymo ir karšto vandens tiekimas, tiek ieškovės, kuri yra namo administratorė, interesus, nes laiku nepabaigus vykdomos renovacijos darbų visi daugiabučio namo gyventojai gali patirti nuostolius dėl valstybės teikiamos paramos už energetines priemones sumažinimo, o ieškovė ir tretieji asmenys – neįvykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad tokie atsakovų veiksmai pažeidžia tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų bei kitų daugiabučio namo buto savininkų teises, nes pagal parengtą ir patvirtintą techninį darbo projektą ieškovė ir trečiasis asmuo privalo be jokių išimčių įgyvendinti visus jame numatytus sprendinius.

12. 2017 m. gruodžio 18 d. dauguma daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui ir jo įgyvendinimui. Atsakovai yra šio daugiabučio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, taigi atsakovai, nors ir neišreiškė rašytinio sutikimo dėl namo renovacijos balsavimo metu, išskyrus sutikimą dėl balkonų renovacijos, tačiau namą renovuoti nusprendė šio daugiabučio namo butų savininkų dauguma, jų sprendimas yra galiojantis, nėra nuginčytas, ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kurie patvirtina namo atnaujinimo (modernizacijos) teisėtumą, todėl atsakovai privalo leisti atlikti atnaujinimo (modernizacijos) darbus jiems nuosavybės teise priklausančiame bute.

13. Teismas nurodė, kad neužbaigus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų per įstatyme nustatytą terminą, visiems namo gyventojams gali kilti neigiamų pasekmių, nes, neįvykdžius projekte nustatytų sąlygų, valstybės parama butų ir kitų patalpų savininkams gali būti nesuteikta. Teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. C. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-728-1032/2021 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

14.1. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su namo renovacija ir jo žiniomis, su renovacija nesutinka dauguma namo gyventojų.

14.2. Apeliantas nurodo, kad seni namo vamzdynai buvo išvežti ir tokiu būdu namo gyventojams buvo padaryta žala.

14.3. Pažymi, kad jis siekia apginti namo gyventojų, nesutinkančių su namo renovacija, interesus. Nurodo, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas detaliai nurodė visas aplinkybes, tačiau teismas į jo argumentus nekreipė jokio dėmesio.

14.4. Nurodo, jog dalyvavo tik viename parengiamajame teismo posėdyje, teismas pranešimų nesiuntė ir į posėdžius nekvietė. Prisijungti prie EPP sistemos jam nepavyko. Jo turtinė padėtis prasta, todėl negalėjo gauti advokato teisinės pagalbos.

15. Apeliantas pateikė papildomus paaiškinimus. Atsakovas nurodė, kad tam, jog būtų įrodyta, jog už namo renovaciją balsavo dauguma namo gyventojų, ieškovė turėjo pateikti balsavimo protokolus, biuletenius, tačiau buvo pateikta tik balsų suvestinė. Teismas netenkino atsakovo prašymo išreikalauti įrodymus, todėl byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

16.1. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas apeliaciniu skundu kelia klausimą ne dėl ieškinio ir su juo susijusių reikalavimų teisinio ar faktinio vertinimo, galbūt netinkamų materialinių ar procesinių teisės normų taikymo, bet dėl tariamų su renovacija susijusių procedūrinių pažeidimų. Pabrėžiama, kad daugiabučio namo gyventojų priimti sprendimai nebuvo ginčijami įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, todėl šie klausimai nėra aktualūs minimame teisiniame ginče. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dauguma butų savininkų (42 iš 72 butų) pritarė dalyvavimui daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) programoje pagal JESSICA ir pavedė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus.

16.2. Priešingai nei teigia atsakovas, jam buvo žinoma apie vyksiančius teismo posėdžius, tačiau atsakovas nei 2021 m. balandžio 20 d. paskirtame teismo posėdyje, nei kituose teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsakovas pats nevykdė įstatymo nustatytų procesinių pareigų.

16.3. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad negalėjo pasisamdyti advokato, kadangi jo turtinė padėtis prasta, tačiau jis nepasinaudojo siūloma valstybės garantuojama teisine pagalba. Be to, į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų apie sunkią atsakovo materialinę padėtį.

17. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

17.1. Pažymima, kad atsakovas dėsto nesutikimą su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, kvestionuodamas tariamai neteisėtas renovacijos organizavimo ir vykdymo procedūras. Šie atsakovo kvestionuojami tariami pažeidimai net nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas, pakartotinai teikdamas apeliacinės instancijos teismui tuos pačius procesinius dokumentus ir rašytinius įrodymus, siekia, kad teismo jau ištirtos ir konstatuotos aplinkybės dėl renovacijos organizavimo teisėtumo būtų pakartotinai išnagrinėtos ir įvertintos apeliacinės instancijos teismo.

17.2. Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą, todėl vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu.

17.3. Dėl neadekvačių atsakovo veiksmų ir nesugebėjimo objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją iki šiol nėra užbaigti daugiabučio namo modernizavimo (atnaujinimo) darbai, visi daugiabučio namo gyventojai negali naudotis kokybiškai teikiamomis patalpų šildymo bei karšto vandens tiekimo paslaugomis. Dar daugiau, šiuo metu įrengtos laikinos jungtys negali būti eksploatuojamos ilgesnį laiką, kadangi nepakeisti vamzdžiai yra paveikti korozijos ir išlieka didelė avarijos tikimybė.

17.4. Pažymima, kad 2017 m. gruodžio 18 d. dauguma daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui ir jo įgyvendinimui. Apeliantas yra šio daugiabučio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis. Nors atsakovas neišreiškė rašytinio sutikimo dėl namo renovacijos balsavimo metu, tačiau namą renovuoti nusprendė šio daugiabučio namo butų savininkų dauguma, jų sprendimas yra galiojantis, nėra nuginčytas, todėl atsakovas privalo vykdyti daugumos bendraturčių valią ir leisti atlikti atnaujinimo (modernizacijos) darbus bute.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

20. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo 2021 m. spalio 12 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovės V. P. elektroninis laiškas, prie kurio buvo pridėti įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė V. P. jai priklausiančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo G. C.. Nuosavybės teisė G. C. vardu įregistruota Registrų centre 2021 m. rugsėjo 13 d. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu, įrašas apie tai galioja nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra pasikeitęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal tuo metu pirmosios instancijos teismo turėtus oficialius duomenis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu, remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkais buvo abu atsakovai V. P. ir G. C., t. y. jiems nurodytas nekilnojamasis turtas priklausė lygiomis dalimis po ½ dalį. Taigi teismas pagrįstai nutarė, kad ieškinys yra pareikštas tinkamiems atsakovams V. P. ir G. C..

Dėl ginčo esmės

21. Byloje iš esmės kyla ginčas dėl to, jog atsakovas A. C. neįsileidžia ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba kito rangovės pasirinkto subrangovo įgaliotų asmenų į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmus, kurie būtini namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui). Ieškovas siekia, kad name būtų pabaigti atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai. Atsakovas tam prieštarauja. Apeliaciniame skunde šiuo aspektu jis pirmiausiai nurodo, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) darbams atlikti jis nepritarė ir nėra įrodymų, kad tam pritarė dauguma namo gyventojų. Be to, nurodo, kad atliekant namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus buvo pavogti seni vamzdynai ir padaryta žala visiems namo gyventojams, o teismo sprendimas priimtas, jo neinformavus apie bylos nagrinėjimą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį, namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl, remiantis minėta nuostata, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) esantis šildymo sistemos vamzdynas, šildymo prietaisai (radiatoriai), vonioje esantys kanalizacijos, karšto ir šalto vandens cirkuliacinės linijos vamzdynai? virtuvėje esantys kanalizacijos, karšto, šalto vandens vamzdynai yra priskiriami prie bendrojo naudojimo objektų ir yra valdomi bendrosios dalinės namo bendraturčių nuosavybės teise.

23. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.85 straipsnio 6 dalį, butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai <...> galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.

24. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė, vykdydama savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus funkcijas, 2017 m. gruodžio 18 d. organizavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje pagal JESSICA, kuriam buvo pritarta balsų dauguma. 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo patvirtintas techninis namo modernizacijos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kitų namo modernizacijos darbų, numatyta modernizuoti ir name esančią šildymo sistemą bei vamzdyną. 2019 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios kaip daugiabučių namų administratorės, ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis už sutarties kainą pagal patvirtintą projektą atlikti darbus bei įvykdyti visas kitas rangovo prievoles pagal sutartį ir juos perduoti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovei), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti rangovo tinkamai (be defektų ar kitokių trūkumų) atliktus darbus ir kitas rangovo prievoles pagal sutartį ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuotekų, vandentiekio ir šildymo sistemų modernizaciją atlieka subrangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad tiek anksčiau nurodytas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), tiek techninis namo modernizacijos projektas, tiek įgyvendinant minėtą sprendimą sudarytos sutartys yra galiojančios, vykdomos, iš esmės įvykdytos (išskyrus veiksmus, šioje byloje susijusius su atsakovais), ir nei atsakovai, nei jokie kiti subjektai neginčijo jų teisėtumo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, neprašė juos pripažinti negaliojančiais, panaikinti ir pan., todėl jie laikytini teisėtais ir privalomais. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde atsakovo argumentai, jog jis nesutinka su daugiabučio namo renovacija, iš esmės niekada jai nepritarė ir iki šiol jai nepritaria, be to, nėra įrodymų, kad sprendimas dėl namo atnaujinimo (modernizacijos) buvo priimtas esant balsų daugumai, yra teisiškai nereikšmingi ir negali sudaryti pagrindą nevykdyti galiojančių, visiems daugiabučio namo gyventojams privalomų sprendimų ir iš jų išplaukančių kitų sandorių, atitinkamai paneigti ir nevykdyti iš šių sprendimų ir sandorių kylančių atsakovų ir kitų bendrijos narių, pareigų, susijusių su namo atnaujinimu (modernizavimu).

25. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai net nėra pagrįsti konkrečiais į bylą pateiktais įrodymais, priešingai, – byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dauguma butų savininkų (42 iš 72 butų) pritarė dalyvavimui daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) programoje pagal JESSICA ir pavedė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašė pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenius. Šiuo atveju aktualu tai, kad, kaip minėta anksčiau, daugiabučio namo patalpų savininkų sprendimai dėl namo renovacijos buvo priimti esant kvorumui ir galiojantys. Šie sprendimai nebuvo ginčijami, todėl minimas atsakovo reikalavimas visiškai nesusijęs su ginčo dalyku.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atsisakymas įsileisti ieškovę ir rangovę, taip pat subrangovę į nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmus, kurie būtini namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui) pagal techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimui, šiuo sprendimu patvirtintam namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui ir jo pagrindu parengtam techniniam darbo projektui. Šie atsakovo veiksmai trukdo įgyvendinti ir užbaigti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir pažeidžia kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisę reikalauti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus, neleidžia daugiabučio namo gyventojams pasirūpinti tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, išlaikymu ir atnaujinimu, pažeidžia atsakovo pareigą naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

27. Tiek Konstitucijos 23 straipsnis, tiek EŽTK nuostatos, tiek CK 4.39, 4.93–4.94 straipsniai ir teismų praktika numato galimybę apriboti nuosavybės teisę, esant įstatymo nustatytam pagrindui, būtinumui, demokratinėje visuomenėje siekiant užtikrinti visuotinai svarbius (viešuosius) tikslus, užtikrinant teisingą pusiausvyrą (proporcingumą) tarp ginamo (viešojo) ir ribojamo (asmeninio) interesų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovams nustatyti įpareigojimai sietini ne su jų nuosavybės teisės, kaip daiktinės teisės, ribojimais ar suvaržymais, o su jiems tenkančiomis prievolėmis, kylančiomis iš teisėto, nenuginčyto ir privalomo vykdyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) ir jo pagrindu sudarytų sandorių, priimtų aktų.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog seni namo vamzdynai buvo pavogti, gyventojams padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atsakovo nurodyta aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako.

29. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas jo neinformavo apie vyksiančius teismo posėdžius, atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, 2021 m. vasario 12 d. 9.30 val. vyko civilinės bylos nagrinėjimas, atsakovas A. C. teismo posėdyje dalyvavo. Teismo posėdžio pabaigoje buvo suderintos teismo posėdžių datos, t. y. 2021 m. kovo 16 d. 14.00 val. ir 2021 m. balandžio 20 d. 9.30 val. 2021 m. kovo 15 d. teismas pranešimu informavo byloje dalyvaujančius asmenis, kad dėl teismo darbo organizavimo teismo posėdis, numatytas 2021 m. kovo 16 d. 14.00 val., nevyks, vyks kitą paskirtą datą – 2021 m. balandžio 20 d. 9.30 val. Taigi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie vyksiančius teismo posėdžius, tačiau jis nei 2021 m. balandžio 20 d. 9.30 val. paskirtame teismo posėdyje, nei kituose teismo posėdžiuose nedalyvavo.

30. Pažymėtina, kad civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

31. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, darytina išvada, kad atstovas nesilaikė savo pareigos tinkamai domėtis nagrinėjamos bylos eiga, laiku pateikti įrodymus ir atsikirtimus į ieškovės reikalavimus. Be to, pažymėtina tai, kad atsakovas yra EPP vartotojas, o jo pateikti argumentai apie tai, kad nepavyko prisijungti prie EPP sistemos, yra niekuo nepagrįsti. Apeliantas, būdama laiku informuotas apie vyksiančius posėdžius ir manydamas, kad pats asmeniškai negalės tinkamai realizuoti savo procesinių teisių, apginti savo interesų, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Pažymėtina, kad teismo pasiūlymu kreiptis dėl teisinės pagalbos ir tinkamo atstovavimo atsakovas nepasinaudojo. Aplinkybių, kurios apeliantui galėjo sudaryti realias kliūtis pasirūpinti atstovavimu, išskyrus argumentus (nepateikiant jokių įrodymų), kad jo turtinė padėtis yra prasta, apeliantas nenurodė. Todėl skundo argumentai, susiję su jo negalėjimu pasirūpinti profesionaliu teisiniu atstovavimu, pripažintini nepagrįstais.

32. Teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36. Atsakovo (apelianto) A. C. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 968 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti 402,32 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad ieškovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovo ieškovei ir trečiajam asmeniui.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. C. (A. C.) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. C. (A. C.) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 402,32 Eur (keturis šimtus du eurus trisdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.