Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1475-232/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-24
Bylos Nr.: 2A-1475-232/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04139-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
Ieškovas: Jurgio A

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1475-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04139-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5; 2.5.2.1; 2.5.8.4;3.3.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Jadvygos Mardosevič, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Jurgio A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Jurgio A. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Podberezkij“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netesybų priteisimo).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

I. J. A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 9000 Lt baudą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-05-07 ieškovas su atsakovu sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas (pardavėjas) ir atsakovas (pirkėjas) susitarė iki 2013-06-06 sudaryti pagrindinę sutartį dėl 0,9899 ha žemės sklypo, unikalus Nr., ir pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr., esančių M. pl., D. km., V. r. sav., pardavimo. Preliminariosios sutarties 2.1 punkto pagrindu ieškovas įsipareigojo iki 2013-06-06 atlikti visus reikiamus veiksmus, gauti visus reikiamus ir būtinus leidimus, dokumentus, o atsakovas iki 2013-05-31 įsipareigojo sumokėti 9 000 Lt, o likusius 46 000 Lt ir 261 000 Lt iki 2013-06-06. Atsakovas šių įsipareigojimų neįvykdė ir pradinės įmokos 9 000 Lt ieškovui taip pat nesumokėjo. Nurodo, kad preliminariosios sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo kaltas būsimas pirkėjas, jis sumoka 9 000 Lt baudą. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo preliminariosios sutarties 6.3 punkto pagrindu priteistina 9000 Lt bauda.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Podberezkij“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovas sudarys pagrindinę sutartį tik gavęs finansavimą iš Lenkijos, kadangi atsakovas yra nedidelė bendrovė su įstatiniu 10 000 Lt kapitalu ir savo lėšų įsigyti turto už 316 000 Lt neturi. Nurodė, kad dėl numatomo pirkti žemės sklypo buvo parengtas verslo projektas, atsakovas pasirašė ketinimų protokolą su Lenkijos įmone, kuri turėjo finansuoti atsakovo projektą dėl galimo viešbučio statymo perkamame sklype, tačiau verslo planas žlugo, Lenkijos įmonė atsakovui finansavimo nesuteikė, todėl atsakovas nesumokėjo pradinio įnašo ir negalėjo įsigyti sutartyje nurodyto žemės sklypo bei gyvenamojo namo. Apie ieškovo reikalavimą sumokėti 9 000 Lt baudą atsakovas sužinojo, kai gavo ieškinį. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo J. A. L. atsakovui UAB „Podberezkij“ 2150 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad Preliminariosios sutarties 2.1 punktu šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2013-06-06 po to, kai bus įvykusios visos išankstinės pagrindinės sutarties sudarymo sąlygos: atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokės ieškovui sutarties 3.1 punkte nurodytą mokėjimą; atsakovas atliks visus reikiamus veiksmus, kad gauti visus reikiamus ir būtinus leidimus, dokumentus. Teismas nurodė byloje nenustatęs, kad ieškovas būtų savo įsipareigojimų neįvykdęs, o ir atsakovas atsikirtimuose tokių aplinkybių nenurodė. Atsakovas pripažino, kad preliminariosios sutarties 3.1 punkte nustatytų įsipareigojimų neįvykdė ir ieškovui 9 000 Lt avanso iki 2013-05-31 nesumokėjo. Todėl teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, jų sąsajumą ir ryšį su įrodinėjamomis aplinkybėmis, atsižvelgęs į tai, kad iki Preliminariojoje sutartyje numatyto termino atsakovas neįvykdė Preliminariosios sutarties 3.1 punkte nustatytų sąlygų, būtinų pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovui neįrodžius atsakomybę šalinančių aplinkybių, pripažino, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta su sąlyga, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta tik gavus finansavimą iš Lenkijos įmonės. Nors preliminariosios sutarties tekstą, tame tarpe ir Preliminariosios sutarties 6.1., 6.2. ir 6.3 punktų nuostatas, parengė UAB „Augida“, tačiau jos buvo aptartos ir su atsakovu. Teismas nurodė, jog atsakovo į bylą pateiktas 2013-12-16 tarp atsakovo ir AB „NDI“ ketinimų protokolas, pagal kurį preliminariai ketinama statyti daugiafunkcinį bendro fizinio parengimo ir intelektinio vystymo centrą su viešbučiu, adresu Minsko pl. 104, Vilniuje, taip pat nepaneigia atsakovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys turėtų būti tenkinamas ieškovo naudai iš atsakovo priteisiant 9 000 Lt netesybų (baudos), tačiau ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Teismas nepripažino svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ieškovo nurodytų aplinkybių, ir nurodė, kad abi šalys yra patyrę verslininkai, o šioje byloje nėra viešojo intereso užtikrinti ieškovo subjektinių teisių apsaugą, pasibaigus ieškinio senaties terminui, nenustačius pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas atsakovo prašymu taikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Pažymėjo, kad atsakovo ir kitų asmenų (atsakovo direktoriaus, liudytojo V. Z.) veiksmai ar neveikimas negali būti vertinami kaip objektyvi ir svarbi priežastis, trukdžiusi ieškovui pasinaudoti teismine savo pažeistų teisių gynyba ir laiku kreiptis į teismą su ieškiniu.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (ieškovas) J. A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo ieškinyje nurodytus argumentus bei motyvus dėl senaties termino praleidimo ir termino praleidimo priežastį sumotyvavo siaurai, apsiribojant tik liudytojų paaiškinimais, o ne rašytiniais įrodymais, surinktais į bylą, tvirtinančiais, jog per senaties termino eigą ieškovas aktyviai reikalavo sutarties sudarymo, o atsakovas aktyviai ir įtikinamai privertė ieškovą tikėti, jog sutartis bus netrukus sudaryta. Nurodė, jog atsakovo atstovo (direktoriaus) teiginys, kad jau 2013 m. gegužės mėnesį jis pasakęs ieškovui, jog neturi pinigų ir dėl to nepirks žemės sklypo, nėra patvirtintas jokiais įrodymais byloje. Priešingai, po 2013 m. gegužės mėnesio iki 2014 metų vyko derybos su investuotoju iš Lenkijos. Apeliantas pateikia naujus įrodymus, kurie jo teigimu patvirtina, jog ieškovas 2013 m. liepos mėnesį buvo hospitalizuotas dėl pablogėjusios sveikatos, o 2014 metais ieškovas ėmė intensyviai tirti sveikatą, gydytis, naudotis įvairiomis medicininių tyrimų paslaugomis. Šie dokumentai patvirtina jog ieškovas turėjo rimtų sveikatos sutrikimų nuo 2014 metų sausio mėnesio, kas ieškovui sutrukdė kreiptis į teismą su ieškiniu operatyviai — iškarto, kai tik paaiškėjo, jog atsakovas negalės sudaryti pirkimo pardavimo sutarties su ieškovu dėl neigiamo investuotojų sprendimo. Apelianto teigimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pastarosios aplinkybės turėtų būti pripažintos svarbiomis. Todėl apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas CK 1.131 straipsnio 1 dalį bei esminiai nukrypo nuo 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) Senato nutarimu Nr. 20 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Apelianto teigimu teismas neteisingai nustatė, jog pagal Preliminariąją sutartį, sudarytą tarp ginčo šalių, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta 2013-06-06. Preliminarioje sutartyje nėra tiksliai nustatyta pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo konkreti data. Tokiu atveju galioja vienerių metų terminas nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos, senaties terminas baigtųsi ne 2013-06-06, o 2014-05-07. Apeliantas mano, kad ieškinio senaties termino taikymui teismas neatskleidė bylos esmės, tai yra, neatskleidė to momento, nuo kurio galėtų būti skaičuojama senaties termino eiga.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Podberezkij“ atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, be to nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra CPK 329,330 straipsnyje nustatytų pagrindų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pažymėjo, kad CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma reiškia, kad jeigu ginčo šalis reikalavimo atnaujinti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti atnaujinta. Prašymą atnaujinti ieškinio senatį ieškovas turi teisę pareikšti ieškinyje arba pateikdamas teismui atskirą procesinį dokumentą bei parengiamajame teismo posėdyje. Tuo atveju, jeigu toks prašymas pateiktas vėliau, nors jis galėjo būti pareikštas atskiru procesiniu dokumentu arba pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, teismas turi teisę šį prašymą atsisakyti priimti svarstyti. Atsakovo atstovė prašymą dėl ieškinio senaties atnaujinimo suformulavo tik savo baigiamoje kalboje, toks prašymas nebuvo išreikštas nei procesiniuose dokumentuose, nei iki bylos išnagrinėjimo esmės pabaigos. Pagal CPK 14 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė teismo posėdžio metu, o teismas savo iniciatyva neturi teisės atnaujinti ieškinio senaties instituto. Kadangi teismas svarstė ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, nors toks prašymas buvo pareikštas tik ieškovo atstovės baigiamoje kalboje, iš esmės buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, šalių pareiga savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis naudotis sąžiningai. Be to tai, kad apeliantas suprato praleidęs Sutartyje nustatytą pagrindinio sandorio sudarymo terminą, įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – apelianto ir jo atstovo raštai su reikalavimu sumokėti 9000 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apelianto nurodomas motyvas, kad dėl pablogėjusios sveikatos jis negalėjo tinkamai ginti savo pažeistų teisių, yra naujas, net baigiamoje kalboje nepaminėtas motyvas. Ieškinio senaties pradžia 2015-06-07, todėl šis naujas motyvas ir su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Be to apeliantas nenurodė motyvų, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinumas atsirado vėliau arba kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti. Nurodė, jog Sutarties 2.1. punktu šalys įsipareigojo 2013-06-06 sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra nustatyta, kad šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nėra pagrindo abejoti, kad pats ieškovas suprato pagrindinės sutarties sudarymo terminą kitaip, nei buvo numatyta Sutartyje, kadangi jis dokumentus, reikalingus sandorio sudarymui užsakė 2014-05-14. Be to suėjus sutartimi sulygtam pagrindinės sutarties sudarymo terminui apeliantas iš pradžių per savo atstovus, o vėliau ir pats informavo atsakovą apie sutarties pažeidimus ir reikalavo sumokėti baudą.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, medicinos dokumentų išrašus: 2014 10 14 Vilniaus rajono centrinės poliklinikos išrašą (b.l. 76), VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2013 07 17 epikrizę (,b.l.76), išrašą iš gydymo stacionare apie atliktus tyrimus Vilniaus universiteto Onkologijos institute (b.l.78), UAB Medicinos tyrinų ir konsultacijų centro pažymą (b.l. 79,80), VŠĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antaklalnio filialo epikrizę (b.l. 81), VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pažymą apie atliktus tyrimus, VŠĮ respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės epikrizę (b.l.83,84), išrašą iš gydymo įstaigos Lenkijoje (b.l.85,86). Prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo apelianto atstovė motyyvuoja tuo, kad jos klientas aplinkybių susijusių su jo sveikata nenorėjo atskleisti ir atsovė jų nežinojo iki teismui priimant sprendimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra nurodęs, kad peliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (LAT 2015 02 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (LAT 2005 07 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad šalys su naujai pateiktais įrodymais yra susipažinuę, nes jie buvo išsiųsti kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą.

Dėl sutarties aiškinimo

Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčo sklypo su pastatais pardavimui 2013 02 02 buvo sudaręs atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį Nr. T13/7 su nekilnojamojo turto agentūra UAB „Augida“ (b.l. 42,43), kuri buvo įsipareigojusi ir parengė 2013 05 07 preliminarią sutartį (b.l. 5-8), kurios 2.1. punktu šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 06 06 atlikti visus būtinus veiksmus, gauti visus reikiamus ir būtinus leidimus, dokumentus ir, jei įvykdytos visos reikiamos, šioje sutartyje nurodytos sąlygos, sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kuria turto savininkas (ieškovas) turėjo parduoti būsimam pirkėjui (atsakovui) nekilnojamąjį turtą, o būsimas pirkėjas (atsakovas) turėjo pirkti ir įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Būsimas pirkėjas įsipareigojo iki nurodyto termino nupirkti nekilnojamąjį turtą. Taigi, šiame preliminarios sutarties punkte aiškiai įvardintas atsakovo (būsimojo turto pirkėjo) įsipareigojimas nupirkti turtą iki 2015 06 06. Turto kaina ir atsiskaitymo sąlygos numatytos sutarties 3.1. - 3.3. punktuose, pagal kuriuos turtas turėjo būti parduotas už 316 000 Lt, iš kurių 9000 Lt atsakovas turėjo sumokėti ieškovui iki 2013 05 31, likusią sumą sandorio sudarymo dieną, ne vėliau kaip iki 2013 06 06, be to 46 000 Lt sumokėdamas grynaisiais pinigais ir 261 000 Lt pervesdamas į ieškovo nurodytą banko sąskaitą. Sutarties 6.1 ir 6.3 punktai numatė, kad vengimu sudaryti pagrindinę sutartį bus laikoma atsisakymas parduoti/ pirkti turtą, taip pat bet kokie kiti šalies veiksmai, iš kurių matyti, jog dėl šių veiksmų sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir nustatytu terminu taps neįmanoma. Taip pat šalių įsipareigojimų, apibrėžtų sutartyje nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Preliminarios sutarties 6.3. punktas numatė, kad jeigu dėl 6.1. punkte numatytų veiksmų kaltas būsimas pirkėjas (atsakovas) jis moka 9000 Lt baudą, jei ši suma sumokėta kaip 3.1. punkte numatyta suma būsimas pardavėjas jos negražina ir ji užskaitoma kaip bauda).

Iš aukščiau įvardintų ginčo sutarties nuostatų matyti, kad šalys buvo numatę konkrečius terminus iki 2013 05 31, 9000 Lt sumai, kuri gali būti laikoma avansu, įskaitomu į turto kainą sumokėti ir terminą likusiai sumai sumokėti bei pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2013 06 06. Šalys neginčija fakto jog sutartis nesudaryta dėl to, kad atsakovas nesumokėjo nei 9000 Lt, kuriuos turėjo sumokėti iki 2013 05 31 nei likusių sumų, kurias turėjo sumokėti iki 2013 06 06. Todėl ieškinio terminas dėl sutarties 6.3. punkte numatytos baudos išieškojimo prasidėjo 2013 06 07.

Pirmosios instancijos teismas aiškindamas šalių sudarytą sutartį tinkamai šalių santykiams pritaikė CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatą numatančią, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taip pat iš esmės teisingai taikė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią netesybos yra įskaitinio pobūdžio nurodydamas, jog netesybos (šiuo atveju bauda) laikytinos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais, o netesybų vienas iš tikslų yra sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, jomis ribojama prievolę pažeidusios šalies atsakomybė tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.

Viena iš netesybų rūšių yra bauda. Bauda, kaip netesybos, tai iš anksto įstatymu arba sutartimi nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos išraiška (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Esminiai baudos skirtumai nuo kitos netesybų rūšies – delspinigių – yra tai, kad ji gali būti nustatoma ne tik už sutarties įvykdymo termino praleidimą, bet ir už kitaip išreikštą sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, yra vienkartinė (neturi tęstinio pobūdžio), nėra skaičiuojama už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną, savaitę ir pan.) ir tai atitinkamai įtakoja senaties termino taikymą siekiant šių netesybų išieškojimo teismo tvarka.

Dėl senaties termino taikymo pagrįstumo

Ieškinio senaties samprata suformuota CK 1.124 straipsnyje, nurodant, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 puktas numato jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutraumpintas šešių mėnesių senaties terminas. CK 1.126 straipsnio 1 i 2 dalys numato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju atsakovas ieškinio senatį prašė taikyti pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (b.l.18). Ieškovo atstovė prašymą atnaujinti senaties terminą pateikė tik bylą nagrinėjant iš esmės baigiamojoje kalboje. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė jog taip buvo pažeistos CPK 14 straipsnio 4 dalies bei 253 straipsnio 4 dalies nuostatos nustatančios, kad byloje dalyvaujantys asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Šis apeliacinio skundo skundo argumentas atmestinas remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatančia, kad jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nėra ieškovo prašymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (LAT 2006 01 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2008 02 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008.).

CK1.127 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Šiuo atveju atsakovo (pirkėjo) prievolių įvykdymo terminas suėjo 2013 06 06. Todėl, kaip minėta, ieškinio senaties terminas dėl baudos išieškojimo šiuo atveju prasidėjo 2013 06 07 ir baigėsi 2013 12 07. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014 06 11. Todėl jam taikytinos CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Apeliantas teigia ieškinio senaties termino nepraleidęs, nes neva buvęs suklaidintas atsakovo, kuris vis žadėjo sutartį vykdyti, elgesio, jo įtikintas, kad pagrindinė sutartis bus įvykdyta. Tačiau šį teiginį paneigia rašytiniai bylos įrodymai. Tai 2013-07-02 UAB „Augida“ ieškovo atstovo pagal paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį Nr. T13/7 atsakovui išsiųstas pranešimas dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo, pareikalaujant sumokėti netesybas (b. l. 44,45), 2013-10-23 paties ieškovo išsiųstas pakartotinis reikalavimas atsakovui dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį, reikalaujant sumokėti sutarties 6.3 punkte numatytą 9000 Lt baudą iki 2013-11-15 ir įspėjant, kad nesumokėjus baudos bus taikomos visos sutartyje numatytos atsakomybės sąlygos, taip pat kreipimasis ginti savo interesus teismine tvarka (b. l. 46). Iš šių laiškų turinio matyti, kad tiek viename, tiek kitame rašte reikalaujama sumokėti baudą, nurodoma jog priešingu atveju bus kreipiamasis į teismą. Taigi, šie rašytiniai įrodymai įrodo jog ieškovas nebesitikėjo, kad sutartis bus įvykdyta jau 2013 metų liepos - spalio mėnesiais. Kolegija taip pat pažymi, kad apelianto reikalavimais dėl ginčijamos baudos sumokėjimo ieškinio senaties termino eiga nebuvo nutraukta. Bylos duomenys nepatvirtina, kad apeliantas atsakovui būtų nustatęs papildomą terminą netesyboms sumokėti (CK 6.209 straipsnis). Vienasmenis sutarties pakeitimas yra negalimas (CK 6.223 straipsnis), o aplinkybė, kad kreditorius nustato skolininkui papildomą terminą prievolei įvykdyti, nėra nurodyta nei tarp CK 1.129 straipsnyje įtvirtintų ieškinio senaties termino sustabdymo, nei tarp CK 1.130 straipsnyje įtvirtintų ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindų. Faktiniai bylos duomenys (tarp jų ir šalių susirašinėjimas dėl geranoriško baudos sumokėjimo), teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo sutikti su apelianto argumentais, neva atsakovas įtikinėdamas, kad gaus pinigus iš Lenkijos įmonės sklypo pirkimui, kad derybos dėl to vyksta, elgėsi nesąžiningai, klaidindamas apeliantą, kuris pasikliovė atsakovo pažadais negali įtakoti senaties termino taikymo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šios bylos šalys yra verslininkai, kurie turi aktyviai veikti, nutraukti, jų nuomone, nesąžiningus veiksmus kreipdamiesi į teismą priėjo pagrįstos išvados jog apeliantas neįrodė, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti. Ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė, nustyti jog senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškovo ligos, į bylą yra pateikęs visą eilę naujų įrodymų medicinos dokumentų, tačiau nei vieno iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų minėtų medicininių dokumentų negalima laikyti įrodymais pakankamais konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Duomenų, kad aktualiu laikotarpiu, kai baigėsi ieškinio senaties terminas nuo 2013 metų lapkričio mėn iki 2013 12 07 ieškovas būtų gydęsis stacionare nėra. Tai kad apeliantas buvo paguldytas į VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas 2013 07 16 -2013 07 17, kur jam atlikti tyrimai negali būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti senaties terminą. Kaip matyti iš medicinių dokumentų apeliantas atliko įvairius tyrimus bei gydėsi ir jam atlikta operacija jau 2014 metais, kai senaties terminas buvo praleistas. Taip pat pažymėtina jog nepaisant to, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą netesyboms pagal sutartį išsiieškoti tai neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl jo turėtų materialinių nuostolių susijusių su sutarties nevykdymu išieškojimo bendra tvarka.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, turinčias reikšmės ieškinio senaties termino nutraukimui bei atnaujinimui, ir padarė faktines bylos aplinkybes bei teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą atitinkančias išvadas. Bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas apelianto reikalavimui dėl baudos priteisimo buvo nutrauktas ar praleistas dėl svarbios priežasties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Liuda UckienėJadvyga MardosevičRūta Veniulytė-Jankūnienė