Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-520-476/2015, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti pagal vartojimo kredito sutartį, atsakovei neigiant kredito sutarties sudarymo faktą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2010-02-13 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu suteikti jai teisę naudotis sąskaitų tvarkymo internetu sistema „Bankas internetu+”, tą pačią dieną jai buvo atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei suteiktas vartotojo prisijungimo kodas bei slaptažodžių kortelė (5, 10-11 b. l., baudžiamoji byla Nr. 25-1-00216-10). Baudžiamojoje byloje esantis (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2010-02-13 į šią atsakovės sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos – 10,00 Lt sąskaitos papildymui pervedė D. J., 200,00 Lt pervesta kaip momentinė paskola iš UAB „MOMENT CREDIT“, 400,00 Lt iš UAB „FERRATUM“ ir 500,00 Lt paskola iš SMSCREDIT.LT. Gautos piniginės lėšos, t.y. 1090,00 Lt suma, 2010-02-13 pervestos į (duomenys neskelbtini) gydymo ir pataisos namus, nurodant, jog „PAVEDIMAS A. J. A.K (duomenys neskelbtini) (16-17 b.l., baudžiamoji byla Nr. 25-1-00216-10). 2010-02-20 atsakovė kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu išsiaiškinti kokiomis aplinkybėmis ir kas paėmė paskolą iš UAB ‚FERRATUM“. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-02-26 atliktos papildomos apklausos metu atsakovė nurodė, kad maždaug prieš du mėnesius per radijo stotį paskelbė, kad norėtų susipažinti su vyriškiu ir praėjus kelioms savaitėms telefonu pradėjo bendrauti su laisvės atėmimo bausmę Pravieniškėse atliekančiu vyriškiu, prisistačiusiu D. 2010-02-13 minėtas vyriškis paskambino atsakovei ir paprašė jam pasakyti banko sąskaitos kodus ir slaptažodžius, kadangi jis pats sąskaitos neturi, o jo brolis gyvenantis Anglijoje nori jam pervesti pinigų. Atsakovė teigė, jog pasitikėdama minėtu asmeniu ir norėdama jam padėti pasakė slaptažodžius ir visus kodus iš kodų lentelės (14 b.l., baudžiamoji byla Nr. 25-1-00216-10). 2010-10-29 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 25-1-00216-10 atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sustabdytas, nenustačius asmenų, padariusių nusikalstamą veiką (28 b.l., baudžiamoji byla Nr. 25-1-00216-10). Ieškovė 500,00 Lt vartojimo kreditą atsakovei suteikė 2010-02-13 vartojimo kredito sutarties Nr. 7400801 pagrindu, kuri buvo sudaryta internetinės bankininkystės pagalba. Numatyta galutinė kredito grąžinimo suma – 2010-03-15. Pagal SMScredit.lt paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punktą, šalys susitarė, kad paskolos gavėjui uždelsus paskolos sutartyje nustatytus mokėjimus, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 1 proc. dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą nuo bendrosios uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip minėta, paskola pervesta į atsakovei (duomenys neskelbtini) priklausiusią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (16-17 b.l., baudžiamoji byla Nr. 25-1-00216-10). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė UAB „4finance“ su ieškiniu dėl skolos pagal minėtą vartojimo kredito sutartį priteisimo į Raseinių rajono apylinkės teismą kreipėsi 2014-08-06. 2014-11-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1068-136/2014, teismas ieškinį atmetė. 2015-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-307-372/2015 Šiaulių apygardos teismas panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-11-14 sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Iš 2015-10-23 Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pranešimo apie ikiteisminio tyrimo Nr. 05-2-00245-15 eigą matyti, kad 2015-05-20 atsakovė kreipėsi į policiją dėl jos elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimo paimant 500,00 Lt paskolą iš UAB „4Finance“. Pradėtas ikiteisminis tyrimas nebaigtas, numatyta toliau atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmu ir priemones, nukreiptas nusikaltimą padariusių asmenų nustatymui. Bylą išnagrinėjęs iš naujo, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi, pripažinęs, kad nors yra pagrindas laikyti, jog ieškovės duomenimis galėjo pasinaudoti kitas asmuo, tačiau atsižvelgus į atsakovės itin neapdairų ir nerūpestingą elgesį, vertino, jog būtent atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei paimtą paskolą.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, kadangi ji jokios paskolos sutarties su ieškove nesudarė. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į asmenines jos savybes neprivalėjo suprasti, kad sudaro galimybę kitam asmeniui jos vardu paimti kreditą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

Dėl paskolos sutarties sudarymo fakto

Pažymėtina, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Būtent šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad 500,00 Lt (144,81 Eur) vartojimo kredito paskola buvo suteikta atsakovei, t.y. 2010-02-13 pervesta į atsakovei priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (16-17 b.l., baudžiamoji byla Nr. 25-1-00216-10). Iš baudžiamosios ir civilinės bylos duomenų matyti, kad atsakovė nurodė skirtingas minėtos sąskaitos atidarymo aplinkybes – 2010-02-23 apklausos metu teigė, kad internetinės bankininkystės sutartį sudarė tam, kad galėtų užsisakyti pažymas, sumokėti mokesčius (5 b.l., baudžiamoji byla Nr. 25-1-00216-10), o apeliaciniame skunde nurodė, kad sąskaitą atsidarė tam, kad trečiasis asmuo į jos sąskaitą pervestų pinigus ir jie būtų perduoti kitam asmeniui. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė į teisėsaugos institucijas dėl pasinaudojimo jos duomenimis paimant paskolą iš SMScredit.lt kreipėsi tik 2015-05-20, nors ikiteisminis tyrimas dėl paskolos iš UAB „FERRATUM“ pagal 2010-02-19 atsakovės prašymą buvo pradėtas dar 2010-02-23 (1 b.l., baudžiamoji byla Nr. 25-1-00216-10). Atsižvelgiant į pateiktus duomenis apeliacinės instancijos teismas priešingai nei nurodo apeliantė, konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, kad paskola atsakovei buvo suteikta dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, kadangi 2010-02-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-00216-10 vis dar yra sustabdytas, nenustačius asmenų, kuriems galėtų būti pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo. 2015-06-22 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00245-15 taip pat nėra baigtas, yra tęsiamas nusikaltimą padariusių asmenų nustatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir tirti įrodymai, nustatyti faktai didesnės įrodomosios galios neturi (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ir atsakovė nėra atleista ir nuo įrodinėjimo CPK 182 straipsnio 3 punkto pagrindu (nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma.Konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovės teigimu, ji visus savo asmens ir banko duomenis dėl apgaulės padiktavo kitam nepažįstamam asmeniui telefonu ir paskola buvo paimta ir pervesta į (duomenys neskelbtini) gydymo ir pataisos namus be atsakovės žinios, nėra įrodyta. O ieškovė priešingai - pateikė rašytinius įrodymus, kad suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovės banko sąskaitą, o ginčo kredito sutartis buvo sudaryta elektroninėmis ryšio priemonėmis, kredito gavėjai prisijungus prie kredito davėjo siūlomų sąlygų, per elektroninės bankininkystės sistemą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjai, ir kiti byloje pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos vertina, jog aukščiau nurodytos aplinkybės, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovė šioje byloje reikšdama reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Atsakovė, remdamasi sutarties nesudarymo aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).Be to pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, atsakovė, sužinojusi apie sudarytą ginčo sutartį, kaip minėta, kreipėsi į atitinkamas instancijas baudžiamojo proceso tvarka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos minimų faktų, tačiau nėra jokių duomenų, kad iki ieškovės ieškinio dėl paskolos grąžinimo pareiškimo šioje byloje ir nagrinėjant šią bylą, atstovaujama profesionalaus teisininko, būtų reiškusi reikalavimą dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia ar nesudaryta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kol nėra nuginčyta vartojimo kredito sutartis, atsakovės pareiga mokėti pagal ją skolas (paskolą, delspinigius) išlieka, o ikiteisminių tyrimų metu atsakovės nurodytos aplinkybės dėl pasinaudojimo jos duomenimis, savaime nedaro kredito sutarties negaliojančia ir neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti sutartines prievoles kitai sutarties šaliai. Konkrečiu atveju teismas neturi teisinio pagrindo sudarytą sandorį laikyti niekiniu ir naikintinu ex officio. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės ginčijamas teismo sprendimas neužkerta jai galimybės kreiptis į teismą dėl trečiojo asmens padarytos žalos atlyginimo.Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis), bei į tai, kad konkrečiu atveju atsakovė neginčijo ieškovės prašomos priteisti sumos, nereiškė reikalavimo mažinti delspinigius, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nevertina ir plačiau dėl to nepasisako.Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai vertinant ginčo vartojimo kredito sutarties sudarymo aplinkybes nėra pakankamai išsamūs bei nuoseklūs, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.