Tauragės apylinkės teismo nutartis

2021-10-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-3518-850/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-27
Bylos Nr.
e2YT-3518-850/2021
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01230-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockaitis
Pareiškėjas
O. N.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3518-850/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01230-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.4.5.19.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 27 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis,sekretoriaujant I. Ž.,

dalyvaujant pareiškėjos O. N. atstovui advokatui P. O. (prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

pareiškėjos O. N. įgaliotai atstovei A. L. (prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. N. pareiškimą dėl praleisto įstatymu numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. N. (toliau – pareiškėja) prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą mamos J. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) J. ir O. B. šeimoje gimė duktė J. B. (pareiškėjos O. N. mama). J. B. susituokė su J. Š.. Po santuokos J. B. pasirinko Š. pavardę. Jono ir J. Š. šeimoje gimė dukra O. Š. (pareiškėja). Tauragėje O. Š. susituokė su S. N.. Po santuokos ji pasirinko N. pavardę. Tauragės mieste O. N. ir S. N. gimė dukra A. N. (pareiškėjos dukra, jos įgaliotas asmuo, po santuokos pavardė – L.). Pareiškėjos O. N. mama J. Š. (duomenys neskelbtini). Jos mirties ir paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – Z. kaimas, S. rajonas, K. sritis, Rusija. Prieš mirtį Lietuvoje J. Š. savo gyvenamosios vietos deklaravusi nebuvo. Jos mirties faktas įregistruotas Kaliningrado srities S. rajono civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) apie tai išduotas mirties liudijimas I-RE Nr. 423267. 2005 m. balandžio 11 d. Tauragės apskrities sprendimu Nr. 77-12124 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos motinai, J. Š., tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 6,94 ha žemės ir 0,18 ha vandens telkinio, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: J. Š. - 7,12 ha (skl. Nr. 313-1 0,82 ha, skl. Nr. 313-2 0,94 ha, skl. Nr. 313-3 5,36 ha) kartu su O. B. - 7,13 ha) 13,55 ha žemės, 0,70 ha miško. Sprendimo 6 p. nurodyta, kad jis surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas J. Š. turto paveldėtojams, o kitas saugomas Tauragės rajono žemėtvarkos skyriuje. J. Š. dukra O. N. gyvena Rusijoje nuo to laiko, kai tėvai po jos gimimo ją išsivežė ten nuolat gyventi kartu su savimi. O. N. būdama 17 metų amžiaus grįžo gyventi į Tauragę. (duomenys neskelbtini), būdama 19 metų amžiaus, čia susituokė su S. N.. 1987 metais su šeima vėl išvyko gyventi į Kaliningrado sritį, Rusiją. O. N. ilgą laiką turėjo dvi pilietybes - Lietuvos ir Rusijos. Po santuokos su S. N. nutraukimo 1999 metais, O. N. liko gyventi Rusijoje, ten yra sukūrusi kitą šeimą. Dabartiniu metu O. N. nebeturi Lietuvos pilietybės, Lietuvoje nebegyvena, turi tik Rusijos pilietybę. J. Š. anūkė (O. N. dukra) A. N. (po santuokos – L.) po tėvų skyrybų 1999 metais, būdama 15 metų amžiaus, kartu su tėvu S. N. iš Rusijos, Kaliningrado srities, grįžo gyventi į Lietuvą – Tauragę. Apie tai, kad J. Š. po jos mirties atkurta nuosavybės teisė į žemę ir vandens telkinį 2005 metais, nei O. N., nei jos Lietuvoje gyvenančiai tuo metu buvusiai jos nepilnametei dukrai (mirusiosios anūkei) A. N. (dabar – L.), anksčiau nebuvo žinoma. O. N., po J. Š. mirties nesikreipė į notarų biurą ir palikimo nepriėmė, nes jai tuo metu nebuvo žinoma apie galimybę paveldėti J. Š. turtą, palikėjos mirties metu jokio paveldimo turto jos vardu neegzistavo. Tik 2021 m. birželio mėnesį iš dukters A. L., gyvenančios Lietuvoje, O. N. tapo žinoma, kad jos mamai J. Š., praėjus beveik 12 metų po mirties, buvo atkurta nuosavybės teisė į O. ir J. B. 7,12 ha žemės ūkio paskirties žemę G. kaime, Tauragės r. sav. Apie nuosavybės teisių atkūrimą A. L. ir likusį nepaveldėtą turtą ir tai, kad turtas neatsiradus paveldėtojams, bus parduodamas aukcione, sužinojo atsitiktinai, iš giminaičio, dirbančio ir gyvenančio M. seniūnijoje. Sužinojusi apie J. Š. atkurtą nuosavybės teisę, A. L. pati savo vardu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių, taip pat, atlaisvinus karantino ribojimus kreipėsi teisinės pagalbos į advokato kontorą. Teko kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių dėl duomenų ir informacijos pateikimo. Paaiškėjus, kad A. L. nepatenka į įpėdinių eilę, teko išreikalauti archyvinius duomenis, susijusius su J. Š. ir pareiškėjos giminystės ryšio nustatymu, atnaujinti nutrukusį bendravimą tarp pareiškėjos O. N., gyvenančios Rusijoje, ir dukters A. L., gyvenančios Lietuvoje, sudaryti notarinį įgaliojimą dukrai A. L. pas notarą, dirbantį Kaliningrado srityje, dėl pareiškėjos atstovavimo, taip pat per Kaliningrado sritį į Lietuvą vykstančius tolimųjų reisų vairuotojus organizuoti dokumento nuvežimą ir įteikimą dukrai, atlikti jo vertimą iš rusų į lietuvių kalbą, kad būtų galima kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Iki šiol dėl koronaviruso pandemijos visoje Rusijoje paskelbtų laikinų apribojimų ir uždarytų Rusijos sienų pačiai pareiškėjai nėra galimybės ir neaišku kada bus galima atvykti į Lietuvą. 2021 m. birželio 14 d. gautame Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2021 m. birželio 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paveldėjimo bylos“, nurodyta, kad peržiūrėjus Tauragės valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo ir Tauragės rajono notarų biuro archyvinio fondo 1993-1996 m. paveldėjimo bylas ir alfabetines paveldėjimo bylų apskaitos knygas, informacijos apie užvestą paveldėjimo bylą po J. Š. mirties (1993-12-21) nerasta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad J. Š. nuosavybės teisė Lietuvoje buvo atkurta praėjus beveik 12 metų po jos mirties, o vienintelei jos įpėdinei pagal įstatymą O. N., gyvenančiai Rusijoje, apie tai iki 2021 m. birželio mėn. nebuvo žinoma, o sužinojus minėtas aplinkybes, ji nedelsiant išreiškė valią mamos palikimui priimti, mano, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turėtų būti atnaujinamas. Mirus pareiškėjos O. N. mamai J. Š. (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo terminus ir tvarką reglamentavo 1964 m. LR Civilinis kodeksas (1992-11-01 redakcija). Atsižvelgiant į tuometinį reglamentavimą, teigtina, kad pareiškėja O. N., J. Š. dukra, yra pirmosios eilės paveldėtoja. Kiti pirmos eilės palikėjos įpėdiniai pagal įstatymą – mirusiosios dukra Z. Š., pareiškėjos turimomis žiniomis mamai dar esant gyvai gyvenusi S. P., Rusijoje, dabartiniu metu jau yra mirusi, apie jos palikuonius pareiškėjai nėra žinoma, o sutuoktinis J. Š., gyvenęs kartu su palikėja iki jos mirties, mirė praėjus mėnesiui laiko po sutuoktinės mirties, 1994 m. sausio mėnesį, taip pat Rusijoje. Todėl kitų palikėjos pirmosios eilės įpėdinių nėra. Apie nuosavybės teisių atkūrimą po J. Š. mirties O. N. nebuvo informuota, todėl neturėjo galimybių anksčiau kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimas O. N. reikalingas dėl mirusios motinos J. Š. palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo.

Pareiškėjos atstovas advokatas P. O. teismo posėdyje pareiškimo reikalavimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Pareiškėjos įgaliota atstovė A. L. teismo posėdyje pareiškimo reikalavimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus atstovė L. K. teismo posėdyje neprieštaravo pareiškimo reikalavimui. Paaiškino, kad valstybės požiūris yra leisti žmonėms susitvarkyti paveldėjimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos O. N. motina. J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Jos mirties ir paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – Z. kaimas, S. rajonas, Kaliningrado sritis, Rusija. Prieš mirtį Lietuvoje J. Š. savo gyvenamosios vietos deklaravusi nebuvo. Po J. Š. mirties, 2005 m. balandžio 11 d. Tauragės apskrities sprendimu Nr. 77-12124 buvo atkurta nuosavybės teisė į pareiškėjos motinai, J. Š., tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 6,94 ha žemės ir 0,18 ha vandens telkinio, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: J. Š. - 7,12 ha (skl. Nr. 313-1 0,82 ha, skl. Nr. 313-2 0,94 ha, skl. Nr. 313-3 5,36 ha) kartu su O. B. - 7,13 ha) 13,55 ha žemės, 0,70 ha miško. Apie tai, kad J. Š. po jos mirties atkurta nuosavybės teisė į žemę ir vandens telkinį 2005 metais, nei O. N., nei jos Lietuvoje gyvenančiai tuo metu buvusiai jos nepilnametei dukrai (mirusiosios anūkei) A. N. (dabar – L.), anksčiau nebuvo žinoma. O. N., po J. Š. mirties nesikreipė į notarų biurą ir palikimo nepriėmė, nes jai tuo metu nebuvo žinoma apie galimybę paveldėti J. Š. turtą, palikėjos mirties metu jokio paveldimo turto jos vardu neegzistavo. Tik 2021 m. birželio mėnesį iš dukters A. L., gyvenančios Lietuvoje, pareiškėjai O. N. tapo žinoma, kad jos mamai J. Š., praėjus beveik 12 metų po mirties, buvo atkurta nuosavybės teisė į O. ir J. B. 7,12 ha žemės ūkio paskirties žemę G. kaime, Tauragės r. sav. Apie nuosavybės teisių atkūrimą A. L. ir likusį nepaveldėtą turtą ir tai, kad turtas neatsiradus paveldėtojams, bus parduodamas aukcione, sužinojo atsitiktinai, iš giminaičio, dirbančio ir gyvenančio M.seniūnijoje.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o J. Š. mirė 1993 m. gruodžio 21 d., tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Pareiškėja turi teisę pagal įstatymą paveldėti po mamos mirties likusį jos turtą. Tačiau pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnį (1964 m. redakcija), palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja O. N. per įstatymo nustatytą terminą pareiškimo palikimui priimti, notarui nepateikė. Tai patvirtina Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2021 m. birželio 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paveldėjimo bylos“, kur nurodyta, kad peržiūrėjus Tauragės valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo ir Tauragės rajono notarų biuro archyvinio fondo 1993-1996 m. paveldėjimo bylas ir alfabetines paveldėjimo bylų apskaitos knygas, informacijos apie užvestą paveldėjimo bylą po J. Š. mirties nerasta.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja O. N. per įstatymo numatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo po motinos J. Š. mirties dėl svarbios priežasties – mirus J. Š., ji paveldimo turto neturėjo, o J. Š. vardu nuosavybės teisė buvo atkurta tik 2005 m. balandžio 11 d. Tauragės apskrities viršininkui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje. Apie nuosavybės teisių atkūrimą po J. Š. mirties pareiškėja nebuvo informuota, nes gyveno R. F.. Pareiškėja teigia, kad tik 2021 m. birželio mėnesį iš dukters A. L., gyvenančios Lietuvoje, sužinojo apie jos mamai J. Š., praėjus beveik 12 metų po mirties, atkurtą nuosavybės teisę į O. ir J. B. žemės ūkio paskirties žemę G. kaime, Tauragės r. sav. Apie nuosavybės teisių atkūrimą A. L. ir likusį nepaveldėtą turtą ir tai, kad turtas neatsiradus paveldėtojams, bus parduodamas aukcione, sužinojo atsitiktinai, iš giminaičio, dirbančio ir gyvenančio M. seniūnijoje. Byloje nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos elgesį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo ar piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578, 582 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai O. N., įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notaro biurą dėl palikimo, atsiradusio po palikėjos J. Š., mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Egidijus Mockaitis