Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje Nr.e2-135-802/2016 (buvęs bylos Nr.e2-5845-802/2015) pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovei R. K., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Ž. K. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei R. K., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui prašydamas pakeisti jo ir dukros S. K. bendravimo tvarką, nustatytą teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi.

Teisme 2016-01-12 gautas atsakovės R. K. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovė prašo palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu ir priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra J. K., o dukros gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su motina. Kai vaiko gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo („Briuselis IIa“, panaikinusio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 str. numato, jog bylų, susijusių su tėvų pareigų vykdymu, teismingumas nustatomas pagal vaikų gyvenamąją vietą, o pastarųjų gyvenamoji vieta nustatoma pagal su to iš tėvų, su kuriuo jie daugiausia gyvena, gyvenamąją vietą. Todėl atsakovė nesutinka, kad ginčas būtų sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Vadovaujantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtu. Pagal CPK 784 straipsnį, 785 straipsnį, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 1 straipsnis nustato, kad jis taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia bei tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, kai šių klausimų sprendimas susijęs su kelių valstybių narių teismų jurisdikcija. Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente Nr. 2201/2003, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (preambulės 12 punktas). Vadinasi, pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Teismas pažymi, kad taikant Reglamentą vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ne pagal atskirų valstybių nacionalinę, o pagal Bendrijos teisę, kuria remiantis, jeigu vaikas persikelia iš vienos valstybės narės į kitą, nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimas naujojoje valstybėje narėje turėtų iš esmės sutapti su nuolatinės gyvenamosios vietos „praradimu“ ankstesnėje valstybėje narėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-2 nutartis civilinėje byloje Nr.2-568/2006). Byloje nustatyta, kad šiuo metu ieškovo nepilnametė dukra S. K. gyvena kartu su motina J. K., tai yra, kad dabartinė vaiko gyvenamoji vieta yra J. K., kas leidžia daryti išvadą, kad vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe, o jo motina šioje šalyje turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Byloje ginčas dėl to, kad atsakovės su nepilnamete dukra nuolatinė gyvenamoji vieta yra J. K. nekyla.

Pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, 8 straipsnį ši byla, kaip susijusi su tėvų pareigomis vaikams, jurisdikcija priklauso J. K. teismams, kurioje yra atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, ši civilinė byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-2204-467/2015, Kauno apygardos teismo 2014-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1833-254/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1553-459/2014). Nustačius, kad ši byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR CPK 782 str.).

Atsakovė R. K. prašo priteisti iš ieškovo Ž. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš kartu su prašymu pateiktos atstovavimo sutarties matyti, kad R. K. pagal 2016-01-06 sudarytą atstovavimo sutartį atstovauja advokatė Inesa Arbočienė ir atsakovė galimai turėjo išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, tačiau ieškovė nepateikia minėtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovei R. K., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į J. K. teismą pagal atsakovės R. K. gyvenamąją vietą.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti ieškovui, atsakovės atstovei, Marijampolės VTAS.

Nutartis per 7 d. nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.