- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- 2YT-3160-965/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01322-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- N. K., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 14-asis notaro biuras
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į privalomąją palikimo dalį, suinteresuoti asmenys N. K., N. K., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notaras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į privalomąją palikimo dalį, prašydama nustatyti, kad pareiškėjai jos sutuoktinio A. K. mirties dieną buvo ir yra reikalingas išlaikymas. Nurodo, kad po sutuoktinio mirties pareiškėjai tapo žinoma, jog sutuoktinis testamentu visą turtą paliko suinteresuotiems asmenims, tai yra savo vaikams N. K. ir N. K.. Pareiškėja po sutuoktinio mirties liko be santaupų ir turto, ji buvo priversta išsikraustyti iš buto, kuriame gyveno su sutuoktiniu. Pareiškėja su A. K. susituokė 2010 m. rugpjūčio 21 d., bendrų vaikų neturėjo. A. K. turi du pilnamečius vaikus, tačiau nei vienas iš vaikų tėvo nelankė ir nepalaikė artimų ryšių. Po sutuoktinio mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur vertės, 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės, butas adresu (duomenys neskelbtini), 66 200 Eur vertės, automobilis „Volkswagen Touran“, 1 500 Eur vertės, taip pat pareiškėjos ir sutuoktinio santaupos, esančios banke sutuoktinio vardu atidarytoje sąskaitoje. Pareiškėja nurodo, kad ji yra iš dalies nedarbinga nuo 2016 m. (darbingumo lygis – 35 procentai). Sutuoktiniui sunkiai susirgus, šeimai trūko pinigų vaistams ir slaugai, todėl, nors ir būdama pakankamai sunkios sveikatos, pareiškėja dirbo, pagalbos iš artimųjų nebuvo, todėl pareiškėja viena slaugė ir rūpinosi sergančiu sutuoktiniu. Šiek tiek jų šeimą paremdavo pareiškėjos dukra, mirusiojo vaikai neprisidėjo prie tėvo gydymo ar slaugymo. Taip pat teigia, kad puikiai sutarė su vyru, sutuoktinių turtas buvo naudojamas bendru sutarimu. Šiuo metu pareiškėjos pajamos per mėnesį sudaro 546,64 Eur, į šią sumą įeina darbo užmokestis, netekto darbingumo pensija ir našlių pensija. Pareiškėjos skaičiavimais, jos išlaidos per mėnesį sudaro apie 800 Eur, į kurias patenka išlaidos vaistams, higienai, vitaminams, maistui, buto nuomai, neįskaitant kelionės, medicininių tyrimų ir kitų išlaidų, kadangi pareiškėjai reikalingi papildomi vaistai, mokamos medicininės paslaugos. Kadangi pareiškėja gyvena nuomojamame bute, patiria ne tik nuomos išlaidų, bet ir už komunalines ir kitas būsto priežiūros paslaugas. Nurodo, kad nekilnojamojo ar kitokio turto, pareiškėjai priklausančio nuosavybės teise, ji neturi, taip pat neturėjo piniginių indėlių kredito įstaigose, kadangi šeimos santaupos buvo kaupiamos sutuoktinio sąskaitoje. Gyvendama santuokoje, pareiškėja pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, o gautus pinigus panaudojo tenkinti šeimos poreikius, sutuoktinio slaugai, būsto remontui. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjos finansinė padėtis tapo prasta ir pareiškėjai yra reikalingas papildomas išlaikymas būtiniems poreikiams patenkinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys N. K., N. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su juo nesutinka ir prašo atmesti, taip pat prašo iš pareiškėjos priteisti suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėja, gaudama 564,64 Eur pajamas, vertinant šių dienų ekonominius rodiklius, iš esmės gali užsitikrinti sau būtinus poreikius, atsisakant prabangos prekių. Tokiomis pačiomis sąlygomis gyvena ir didelė Lietuvos gyventojų dalis. Palikėjas nekilnojamąjį turtą įgijo prieš 15–18 metų iki santuokos su pareiškėja sudarymo. Santuokos metu pareiškėja kartu su suinteresuotų asmenų tėvu įgijo 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, todėl pareiškėja klaidingai teigia, jog turo neturi. Pareiškėja savo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė savo dukrai už mažesnę nei rinkos vertė kainą, nepateikė duomenų, kad už butą pinigai jai buvo sumokėti ar pervesti į banko sąskaitą. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad už butą gautus pinigus išleido remontuodama savo sutuoktinio turtą, nes pagal pateiktus kvitus išlaidos buvo patirtos dar iki buto pardavimo. Pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų tėvas buvo sveikas ir aktyvus, tik mėnesį prieš mirtį jam buvo reikalinga pagalba. Tiek N. K., tiek N. K. visada rūpinosi tėvu, padėjo ir finansiškai, tai patvirtina jų sąskaitų išrašai, apmokėjo ir laidotuvių išlaidas, nors pašalpos buvo pervestos pareiškėjai. Mano, kad pareiškėjos patiriamos 300 Eur nuomos išlaidos yra per didelės, nes Klaipėdoje būstą galima išsinuomoti ir už 150 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota A. K. ir L. G. (po santuokos sudarymo K.) santuoka. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. K. sutuoktinis A. K., kuris visą savo turtą 2018-11-26 testamentu paliko savo vaikams – suinteresuotiems asmenims N. K. ir N. K.. 2020-11-30 pareiškėja padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą Klaipėdos miesto 14-ajam notaro biurui. Pareiškėja L. K. prašo pripažinti jai teisę į privalomąją palikimo dalį po sutuoktinio A. K. mirties.
4. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Pareiškėjos pareiškimas iš esmės grindžiamas tuo, kad jai sutuoktinio mirties momentu buvo reikalingas išlaikymas.
5. Kasacinio teismo praktikoje aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
6. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019). Todėl visais atvejais testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
7. Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti palikimo atsiradimo dieną – (duomenys neskelbtini) – pareiškėjos L. K. buvusią turtinę padėtį, įvertinti, ar ji savo pajamomis ir jai priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai L. K. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); dar 1/3 dalis minėto žemės sklypo pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso kartu su sutuoktiniu. Bendra sklypo vidutinė rinkos vertė 2 134 Eur. Pareiškėjai taip pat kartu su sutuoktiniu priklauso santuokos metu įgyta transporto priemonė „Volkswagen Touran“, kurio įsigijimo vertė 2 000 Eur. Pareiškėja nepateikė kitokių duomenų apie turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę. Vadinasi, palikėjo A. K. mirties dieną pareiškėja turėjo ir turi nekilnojamojo turto, galėjusio ir galinčio būti jos tam tikrų, nors ir nedidelių, pajamų šaltiniu. Be to, iš pareiškėjos pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad L. K. palikimo atsiradimo metu banko sąskaitoje turėjo 3 743,32 Eur piniginių lėšų, vėliau ši suma padidėjo iki 4 306,59 Eur, gavus laidojimo išmokas.
8. Tiek palikimo atsiradimo metu, tiek šiuo metu pareiškėjai terminuotai iki 2023-07-18 nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu L. K. mėnesinės pajamos dirbant A. N. konsultacinėje poliklinikoje buvo ir tebėra 237,03 Eur per mėnesį, netekto darbingumo pensija yra 283 Eur per mėnesį. Šiuo metu pareiškėjai dar paskirta našlių pensija, kuri yra 26,13 Eur per mėnesį. Pareiškėjos mėnesio pajamos yra 564,64 Eur. Nuo 2020 m. sausio 1 d., vadovaujantis 2019 m. liepos 3 d. LR Vyriausybės nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, buvo 607 Eur arba apie 425–445 Eur, atskaičius mokesčius. Taigi pareiškėjos palikimo atsiradimo metu gautas ir šiuo metu gaunamas darbo užmokestis bei pašalpos yra didesnės nei šalies minimali mėnesinė alga. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis vidutinė senatvės pensija 2020 m. siekė 377 Eur, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 399 Eur. Taigi pareiškėjos gautos ir šiuo metu gaunamos pajamos didesnės ir už vidutinę senatvės pensiją.
9. Palikimo atsiradimo metu L. K. buvo 61 metų amžiaus. Iš pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad jai yra diagnozuota žiedinė (dalinė) simptominė epilepsija; hypertenzinė širdies liga, be širdies nepakankamumo; mišri hyperlipidemija; kelio sąnario IV laipsnio artrozė; tarpslankstelinio disko išvarža; stuburo kaklinės dalies osteochondrozė. Pareiškėja nepateikė duomenų ir neįrodė, kad dėl nustatytų ligų jai reikalingas nuolatinis gydymas, vaistai, kurie nebūtų kompensuojami. Nors pareiškėja nurodo, kad jos išlaidos per mėnesį siekia 800 Eur (vaistams, higienai, vitaminams, būsto nuomai, maistui), tačiau tokių išlaidų rašytiniais įrodymais nepagrindžia. Nurodo, kad dar reikalingos išlaidos medicininėms paslaugoms. Pareiškėja yra dirbanti, drausta socialiniu draudimu, nepateikė duomenų, kokios medicininės paslaugos jai nėra valstybės kompensuojamos. Pareiškėja pateikė duomenis, kad būsto nuomos mokestis siekia 300 Eur, taip pat įsigytų prekių kvitus, kurie patvirtina įvairių prekių įsigijimą tuo laikotarpiu, kai pareiškėjos sutuoktinis dar buvo gyvas. Iš pateiktų kvitų negalima nustatyti, kad visi preparatai ar vaistai yra skirti pareiškėjai jai diagnozuotų ligų gydymui, nes jokių įrodymų, kad jai iš viso skirti vaistai gydymui, nepateikta, taip pat, kad jie nebūtų kompensuojami. Tikėtina, kad minėti kvitai galėtų patvirtinti prekių ir vaistų, kurie buvo reikalingi pareiškėjos sutuoktiniui, įsigijimą, tačiau neįrodo, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas. Mirus sutuoktiniui, išnyko ir būtinybė pirkti jam reikalingus medikamentus ir higienos priemones.
10. L. K. pareiškime teigia, kad santuokos metu pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, gautas lėšas investavo į sutuoktiniui priklausančio buto remontą, taip pat santaupas laikė sutuoktinio sąskaitoje. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. K. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį Radviliškio m., Jaunystės g. 31-6, 2016 m. kovo 7 d. pardavė R. J. ir E. J. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Remiantis minėta sutartimi, pareiškėja butą pardavė už 13 000 Eur; pagal kadastrinius duomenis turto rinkos vertė buvo 21 600 Eur. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad pinigai pardavėjai buvo perduoti iki sutarties pasirašymo. Iš pareiškėjos pateikto jos banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 metais (turto pardavimo metu) pareiškėjai nebuvo pervesti pinigai už parduotą butą. Taip pat nėra duomenų, kad pirkėjai sutartą sumą būtų sumokėję į pareiškėjos sutuoktinio sąskaitą. Suinteresuotų asmenų teigimu, L. K. butą pardavė savo dukrai ir jos sutuoktiniui; pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė, todėl jei už įsigytą turtą piniginės lėšos būtų buvę pervestos į A. K. sąskaitą, pareiškėja šiuos duomenis būtų į bylą pateikusi. Be to, svarbu pažymėti, kad A. K. testamentu vaikams paliko visą jam priklausantį, bet ne pareiškėjos, turtą. Sutuoktinio surašytas testamentas nepaneigia ir nesumažina pareiškėjos L. K. turto (piniginių lėšų) dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.
11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Pareiškėja, perleidusi savo nekilnojamąjį turtą už mažesnę nei rinkos kaina, turėjo įvertinti, ar gautų lėšų pakaks gyvenimui ir naujo gyvenamojo būsto įsigijimui, arba šio turto neparduoti.
12. Pareiškėja teikia duomenis apie patirtas išlaidas sutuoktinio buto remontui, kuris buvo atliktas jai pardavus butą, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad paslaugos ir prekės buvo įsigytos dar gerokai iki buto pardavimo. Be kita ko, argumentai dėl asmeninių lėšų panaudojimo gerinant kito asmens turtą būtų reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo už turto pagerinimą. Nagrinėjamu gi atveju lėšų naudojimas turto gerinimui nepatvirtina fakto, kad pareiškėjai palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas. Priešingai, patvirtina, jog pareiškėjai pakako piniginių lėšų ne tik būtiniesiems poreikiams patenkinti, bet ir kitoms išlaidoms.
13. Nors pareiškėja teigia, kad už parduotą turtą gautus pinigus panaudojo ir sutuoktinio slaugai, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. A. K. sunki liga – skrandžio piktybinis navikas – diagnozuota 2020 m. liepos 29 d.; (duomenys neskelbtini) A. K. mirė. Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei pateiktų sąskaitų išrašų nustatyta, kad visą ligos laikotarpį suinteresuoti asmenys tėvui padėjo, su juo nuolat bendravo, rėmė ir finansiškai, todėl atmestini pareiškėjos teiginiai, kad vaikai velionio nerėmė, nebendravo, nes šiuos teiginius paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
14. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja turi dvi pilnametes dukras, kurios pagal įstatymą jau palikimo atsiradimo momentu galėjo išlaikyti savo mamą, jei būtų nustatyta, kad ji yra nedarbinga ir jai reikalinga parama (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. pareiškėja gavo finansinę paramą iš dukros L. G.-U. Pareiškėja teismui nenurodė, ar gauna ir kokio dydžio finansinę paramą iš dukrų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, pareiškėja neišnaudojo visų turimų galimybių užtikrinti savo būtinųjų poreikių patenkinimą, nes nesinaudojo įstatyme suteikta jai teise prisiteisti iš pilnamečių vaikų išlaikymą, jei mano, kad jai reikalinga parama.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės ginčui išspręsti: pareiškėja palikimo atsiradimo dieną turėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios vertė apie 1 000 Eur (sprendimo 7 punktas), pareiškėja galėjo realizuoti turimą turtą jį parduodama, nuomodama; pareiškėja kartu su sutuoktiniu santuokos metu įgijo automobilį, 2 000 Er vertės; banko sąskaitoje palikimo atsiradimo metu turėjo 3 743,32 Eur piniginių lėšų, vėliau ši suma padidėjo iki 4 306,59 Eur, gavus laidojimo išmokas (sprendimo 7 punktas). Pareiškėja jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 21 600 Eur, pardavė už 13 000 Eur (sprendimo 10 punktas). Pareiškėja neįrodinėjo, jog siekia gauti paramą iš pilnamečių vaikų (CPK 178 straipsnis), palikimo atsiradimo momentu pareiškėjos gaunamos pajamos iš esmės atitiko minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydį (sprendimo 8 punktas). Palikėjas A. K. testamentu, patvirtintu notarine tvarka, išreiškė valią visą turtą palikti suinteresuotiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos turtinė padėtis palikimo atsiradimo momentu nebuvo itin sunki. Pažymėtina, kad jos gautos pajamos atitiko minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydį, turėjo nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turi pilnamečių vaikų, kurie turi įstatymų numatytą pareigą teikti tėvams išlaikymą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo ir riboti A. K. testamentu išreikštos valios pripažįstant privalomąją palikimo dalį pareiškėjai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. 2021 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjai L. K. atidėtas 70 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atmetus pareiškėjos prašymą, iš pareiškėjos L. K. priteistina 70 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą patyrė 964,60 Eur atstovavimo išlaidų, kurias apmokėjo suinteresuotas asmuo N. K..
18. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančiu byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų susidarė priešingi interesai, suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjos prašymu nustatyti jai teisę į privalomąją palikimo dalį. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, atmetus pareiškėjos prašymą, suinteresuotų asmenų 964,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteistinos N. K. iš pareiškėjos L. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
20. 2021m. vasario 23 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dalijai Rinkevičienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, atsiradusį po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje. Atmetus pareiškimą, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjos L. K. 964,60 Eur atstovavimo išlaidų suinteresuotam asmeniui N. K..
Priteisti iš pareiškėjos L. K. 70 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021 m. vasario 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dalijai Rinkevičienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, atsiradusį po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą informuoti Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.