- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-883-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01322-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- N. K., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į privalomąją palikimo dalį, suinteresuoti asmenys N. K., N. K., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notaras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į privalomąją palikimo dalį, prašydama nustatyti, kad pareiškėjai jos sutuoktinio A. K. mirties dieną buvo ir yra reikalingas išlaikymas. Nurodo, kad po sutuoktinio mirties pareiškėjai tapo žinoma, jog sutuoktinis testamentu visą turtą paliko suinteresuotiems asmenims, tai yra savo vaikams N. K. ir N. K.. Pareiškėja po sutuoktinio mirties liko be santaupų ir turto, ji buvo priversta išsikraustyti iš buto, kuriame gyveno su sutuoktiniu. Pareiškėja su A. K. susituokė (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturėjo. A. K. turi du pilnamečius vaikus, tačiau nei vienas iš vaikų tėvo nelankė ir nepalaikė artimų ryšių. Po sutuoktinio mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), 6000 EUR vertės, 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1000 EUR vertės, butas adresu (duomenys neskelbtini), 66 200 EUR vertės, automobilis „Volkswagen Touran“, 1500 EUR vertės, taip pat pareiškėjos ir sutuoktinio santaupos, esančios banke sutuoktinio vardu atidarytoje sąskaitoje. Nurodo, kad yra iš dalies nedarbinga nuo 2016 m. (darbingumo lygis – 35 procentai). Sutuoktiniui susirgus, šeimai trūko pinigų vaistams ir slaugai, todėl, nors ir būdama pakankamai sunkios sveikatos, pareiškėja dirbo, pagalbos iš artimųjų nebuvo, viena slaugė ir rūpinosi sutuoktiniu. Šiek tiek jų šeimą remdavo pareiškėjos dukra, mirusiojo vaikai neprisidėjo prie tėvo gydymo ar slaugymo. Taip pat teigia, kad sutarė su vyru, turtas buvo naudojamas bendru sutarimu. Šiuo metu pareiškėjos pajamos per mėnesį sudaro 546,64 EUR, į šią sumą įeina darbo užmokestis, netekto darbingumo pensija ir našlių pensija. Pareiškėjos skaičiavimais, jos išlaidos per mėnesį sudaro apie 800 EUR, į kurias patenka išlaidos vaistams, higienai, vitaminams, maistui, buto nuomai, neįskaitant kelionės, medicininių tyrimų ir kitų išlaidų, kadangi pareiškėjai reikalingi papildomi vaistai, mokamos medicininės paslaugos. Kadangi pareiškėja gyvena nuomojamame bute, patiria ne tik nuomos išlaidų, bet ir už komunalines ir kitas būsto priežiūros paslaugas. Nurodo, kad nekilnojamojo ar kitokio turto, pareiškėjai priklausančio nuosavybės teise, ji neturi, taip pat neturėjo piniginių indėlių kredito įstaigose, kadangi šeimos santaupos buvo kaupiamos sutuoktinio sąskaitoje. Gyvendama santuokoje, pareiškėja pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, o gautus pinigus panaudojo tenkinti šeimos poreikius, sutuoktinio slaugai, būsto remontui. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjos finansinė padėtis tapo prasta ir pareiškėjai yra reikalingas papildomas išlaikymas būtiniems poreikiams patenkinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys N. K., N. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su juo nesutinka ir prašo atmesti, taip pat prašo iš pareiškėjos priteisti suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėja, gaudama 564,64 EUR pajamas, vertinant šių dienų ekonominius rodiklius, iš esmės gali užsitikrinti sau būtinus poreikius, atsisakant prabangos prekių. Tokiomis pačiomis sąlygomis gyvena ir didelė Lietuvos Respublikos gyventojų dalis. Palikėjas nekilnojamąjį turtą įgijo prieš 15–18 metų iki santuokos su pareiškėja sudarymo. Santuokos metu pareiškėja kartu su suinteresuotų asmenų tėvu įgijo 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, todėl pareiškėja klaidingai teigia, jog turto neturi. Pareiškėja savo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė savo dukrai už mažesnę nei rinkos vertė kainą, nepateikė duomenų, kad už butą pinigai jai buvo sumokėti ar pervesti į banko sąskaitą. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad už butą gautus pinigus išleido remontuodama savo sutuoktinio turtą, nes pagal pateiktus kvitus išlaidos buvo patirtos dar iki buto pardavimo. Pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų tėvas buvo sveikas ir aktyvus, tik mėnesį prieš mirtį jam buvo reikalinga pagalba. Abu suinteresuoti asmenys rūpinosi tėvu, padėjo ir finansiškai, apmokėjo laidotuvių išlaidas, nors pašalpos buvo pervestos pareiškėjai. Mano, kad pareiškėjos patiriamos 300 EUR nuomos išlaidos yra per didelės, nes Klaipėdoje būstą galima išsinuomoti ir už 150 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimo netenkino ir priteisė iš pareiškėjos 964,60 EUR atstovavimo išlaidų suinteresuotam asmeniui N. K., priteisė iš pareiškėjos 70 EUR žyminio mokesčio valstybei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota A. K. ir pareiškėjos santuoka. Pareiškėjos sutuoktinis A. K. (duomenys neskelbtini) mirė ir visą turtą (duomenys neskelbtini) testamentu paliko savo vaikams (suinteresuotiems asmenims). Pareiškėja prašo pripažinti jai teisę į privalomąją palikimo dalį po sutuoktinio A. K. mirties.
3.2. Dėl pareiškėjos turtinės padėties nurodė, kad siekiant pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį, turi būti įvertina pareiškėjos turtinė padėtis ir nustatytas išlaikymo poreikis. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad palikėjo mirties momentu, pareiškėja turėjo nekilnojamojo turto, banko sąskaitoje turėjo 3 743,32 EUR piniginių lėšų, vėliau ši suma padidėjo iki 4 306,59 EUR. Teismas atsižvelgęs į apeliantės turtinę padėtį konstatavo, kad apeliantės valdomo turto pakanka būtiniesiems poreikiams patenkinti.
3.3. Dėl pareiškėjos išlaikymo poreikio nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjai dėl sveikatos būklės yra būtinas išlaikymas, be to, pareiškėja gauna 564,64 EUR pajamas, o turėtą nekilnojamąjį turtą - butą, pardavė savo dukrai už 13 000 EUR, kurio vertė pagal kadastrinius duomenis 21 600 EUR. Teismas atsižvelgęs į pareiškėjos gaunamas pajamas, sveikatos būklę, valdomą turtą, nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo ir riboti palikėjo testamentu išreikštos valios pripažįstant privalomąją palikimo dalį pareiškėjai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad apeliantei jos sutuoktinio A. K. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo ir yra reikalingas išlaikymas ir tuo pagrindu pripažinti pareiškėjos teisę į privalomojo palikimo dalį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Dėl apeliantės sveikatos būklės vertinimo nurodo, kad apeliantė yra nedarbinga nuo 2016 metų, nustatytas darbingumo lygis 35 procentai. Teigia, kad dėl ligos negalėjo dirbti pilnu pajėgumu, tačiau dirbo, siekė gauti pajamų, kadangi sutuoktiniui susirgus trūko pinigų vaistams ir slaugai. Pareiškėja nuo 2021 m. kovo 6 d. neteko darbo dėl sveikatos būklės tai yra pasikeitė jos finansinė padėtis.
4.2. Dėl turtinės padėties vertinimo nurodo, kad pajamos sudaro tik netekto darbingumo pensija kuri yra 310,64 EUR per mėnesį ir našlių pensija kuri yra 26,13 EUR per mėnesį. Todėl neteisingai konstatuojama sprendime, kad pareiškėjos gautos ir gaunamos pajamos didesnės už vidutinę senatvės pensiją. Vidutinė senatvės pensija sudaro - 399 EUR, o pareiškėjos gaunamos pajamos - 339,27 EUR. Darbo užmokesčio iš viso negauna, kadangi negali dirbti dėl sveikatos būklės.
4.3. Dėl išlaikymo poreikio nurodo, kad turi būti atsižvelgiama į visas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms. Nurodo, kad suinteresuoti asmenys palikėjo sveikatos būkle nesirūpino, o N. K. išvarė apeliantę iš gyvenamojo būsto. Teigia, kad palikėjas nuslėpė aplinkybę apie testamento surašymą ir tokiu būdu jis nuskriaudė savo sutuoktinę, palikdamas ją be santaupų ir turto. Pažymi, kad byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas N. K.. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Dėl apeliantės turtinės padėties vertinimo nurodo, kad apeliantė nepaaiškina, kodėl pardavė butą gerokai mažesne kaina dukrai, kodėl dukra jai nesumokėjo pagal buto pirkimo – pardavimo sandorį. Pažymi, kad šių aplinkybių apeliantė neginčija. Pažymi, kad palikėjo mirties dieną, apeliantės gaunamos pajamos buvo 564,64 EUR ir šiuo atveju vėliau pasikeitusi apeliantės turtinė padėtis, nesudaro pagrindo keisti palikėjo valios.
5.2. Dėl teiktos paramos palikėjui, suinteresuoti asmenys nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog suinteresuoti asmenys nesirūpino palikėju, priešingai, yra pervedę 7150 EUR sumą, o telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad suinteresuoti asmenys ir palikėjas aktyviai palaikė ryšius. Pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau pačiai Pareiškėjai, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas padarė procesinių pažeidimų.
5.3. Dėl išlaikymo poreikio nurodo, kad apeliantė neišnaudojo galimybės kreiptis dėl išlaikymo iš savo vaikų gavimo, neįrodė, kad nėra galimybės gauti papildomų lėšų, kurios užtikrintų jai galimybę nuomotis būstą. Pažymi, kad apeliantė turi dvi pilnametes dukras, kurios gali pasirūpinti apeliante, o tai, kad apeliantė pagalbos sulaukia iš savo vaikų patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybių pagrindžiančių faktą, jog palikėjo mirties momentu jai buvo reikalingas išlaikymas. Teigia, kad apeliantės darbingumo lygis siekia 35 procentus, gaunamas pajamas sudaro 336,77 EUR suma, 2021 m. kovo 6 d. neteko darbo, o suinteresuoti asmenys, priėmę palikimą pagal testamentą palikėju tinkamai nesirūpino.
9. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, nustatymo.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota A. K. ir apeliantės santuoka (I tomas, 9 b. l.). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) ir savo turtą (duomenys neskelbtini) testamentu paliko vaikams - suinteresuotiems asmenims N. K. ir N. K. (I tomas, 84 b. l.). Apeliantė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad apeliantei jos sutuoktinio mirties dieną buvo ir yra reikalingas išlaikymas
11. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Apeliantės reikalavimas grindžiamas tuo, kad jai sutuoktinio mirties metu buvo reikalingas išlaikymas.
12. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Kasacinio teismo praktikoje nustatyti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
13. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmiausia nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų ir nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tuo padarydamas proceso teisės normos pažeidimus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. K. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) apeliantei buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (I tomas, 21 b. l.), apeliantė dirbo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje ir jos bendros pajamos, įskaičius ir netekto darbingumo pensiją (283 EUR (I tomas, 2 b.l.)), našlių pensija (26,13 EUR (I tomas, 59 b.l.)) sudarė 564,64 EUR. Palikimo atsiradimo metu apeliantė buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad apeliantei diagnozuota (duomenys neskelbtini) (I tomas, 19-20 b. l.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad apeliantei nuo 2014 m. spalio 17 d. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir dar 1/3 dalis minėto žemės sklypo pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso kartu su sutuoktiniu (I tomas, 32 b. l.). Apeliantė nuo (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo būstą (duomenys neskelbtini) mieste, mokant 300 EUR nuomos mokestį (I tomas, 35 b .l.).
14. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2009). Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad palikimo atsiradimo metu apeliantei buvo reikalingas išlaikymas ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo apriboti testamento laisvės principo veikimo (nutarties 12 punktas). Teisėjų kolegija ištyrusi byloje esančių įrodymų visetą nustatė, kad palikėjo mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) apeliantė turėjo nekilnojamojo turto, gavo 564,64 EUR pajamas, be to, iki palikėjo mirties pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) savo dukrai ir jos sutuoktiniui (I tomas, 35 b. l.), todėl gavo papildomas pajamas. Įvertinus tiek apeliantės valdomą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, turto masės pokytį, galima daryti išvadą, kad palikėjo mirties momentu apeliantei papildomas išlaikymas nebuvo būtinas, ji turėjo pakankamai lėšų savo poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad apeliantės 2020 metais gautos pajamos (564,64 EUR) viršijo 2020 metų minimalią mėnesinę algą (425–445 EUR (atskaičius mokesčius)), todėl nurodytos pajamos laikytinos pakankamomis vieno asmens poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti duomenys, jog apeliantei dėl sveikatos būklės buvo reikalingas papildomas išlaikymas (CPK 185 straipsnis).
15. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais nurodo, kad jog turtinė padėtis keitėsi, tai yra nuo 2021 m. kovo 6 d. neteko darbo, jos gaunamas pajamas šiuo metu sudaro 336,77 EUR suma, tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į privalomąją palikimo dalį, įstatyme aiškiai nustatytas laiko momentas, kuriuo atžvilgiu turi būti įvertinamas išlaikymo įpėdiniui būtinumas - palikėjo mirties diena (CK 5.20 straipsnis). Palikėjas A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (nutarties 10 punktas). Kaip matyti apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl turtinės padėties pasikeitimo sietinos ne su palikėjo mirties dienos momentu, o su aplinkybėmis atsiradusiomis vėliau - pajamų dydis apeliantės teigimu pasikeitė 2021 m. kovo 6 d., nuomos sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) (nutarties 14 punktas), todėl šiuo atveju nesutiktina, kad apeliantės turtinės padėties pokytis po palikėjo mirties, sudaro pagrindą apriboti testatoriaus valios išraišką, pažymint ir tai, kad apeliantė pardavusi asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (nutarties 14 punktas), gavo papildomas pajamas, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikia duomenų apie faktiškai jai išmokėtas lėšas, be to, apeliantė taip pat nurodo, kad gauna paramą - yra papildomai remiama savo dukros (apeliacinio skundo 4 lapo 1 pastraipa). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, apeliantė gaunamą netekto darbingumo ir našlės pensiją, santaupas, gali skirti savo poreikių tenkinimui ir sveikatos priežiūros išlaidoms, todėl apeliantė neatitinka išlaikymo būtino įpėdinio apibrėžties kaip nustatyta įstatymo - CK 5.20 straipsnio 1 dalies.
16. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad suinteresuoti asmenys palikėju tinkamai nesirūpino, neprisidėjo prie tėvo gydymo, slaugymo, tačiau su šią aplinkybe nesutiktina. Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai (I tomas, 88-89 b. l.), telefoninių pokalbių išklotinės (I tomas, 85 b. l.), neabejotinai patvirtina suinteresuotų asmenų argumentus, jog jie sistemingai pervesdavo pinigines lėšas, rėmė palikėją ir su juo bendraudavo. Teismo vertinimu apeliantės nurodyti argumentai dėl galimų įpėdinių netinkamų veiksmų palikėjo atžvilgiu, šiuo atveju nesudaro pagrindo nustatyti apeliantės teisę į privalomąją palikimo dalį pakeičiant palikėjo valios išraišką, išreikšta testamente, kuriuo visą turtą palikėjas paliko savo vaikams, tai yra suinteresuotiems asmenims N. K. ir N. K..
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė argumentus, susijusius su apeliantės prašymo motyvais, teisingai nusprendė, kad apeliantės prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į privalomąją palikimo dalį motyvai nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo ir riboti palikėjo testamentu išreikštos valios pripažįstant privalomąją palikimo dalį pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Dėl procesinės bylos baigties.
18. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, suinteresuotų asmenų atstovas prašo 749 EUR advokato pagalbos išlaidas priteisti suinteresuotam asmeniui N. K.. Suinteresuotų asmenų atstovas pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinis skundas atmestas, suinteresuotam asmeniui N. K. priteisiama 749 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės L. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės L. K. 749 EUR bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui N. K..