Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. L., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei, atsakovo D. L. atstovui advokatui Jurijui Malininui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui D. L., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Credit Service“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. rugsėjo 30 d. teisme gautas ieškovės I. L. ieškinys atsakovui D. L., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, kuriuo ieškovė prašo: nutraukti santuoką, sudarytą 2019 m. gegužės 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 78, tarp ieškovės ir atsakovo dėl sutuoktinio D. L. kaltės; nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę „R.“, o atsakovui „L.“; neįvykdytus finansinius įsipareigojimus pripažinti atsakovo D. L. asmeniniais įsipareigojimais ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė I. L. teismo posėdžio metu pakeitė ieškinio reikalavimą dėl sutuoktinio kaltės ir nurodė, kad sutinka santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl atsakovo santuokos metu įgyto kredito nurodė, jog jis viską padarė pats, savo ir jos telefonais, norėdamas įsigyti mopedą savo reikmėms. Ji jokių patvirtinimų nedavė ir nieko nepasirašinėjo. Nemato galimybės išsaugoti santuoką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. L. ir atsakovas D. L. susituokė 2019 m. gegužės 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 78 (5 e. b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas sudarę santuoką kartu gyveno tik porą mėnesių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutuoktiniai atskirai gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, bendro ūkio neveda, byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą, būti jai lojalus, siekęs palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą. Atsakovas nurodė, jog santuoka buvo sudaryta impulsyviai ir neatsakingai. Abu teismo prašė neskirti laiko susitaikymui.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina ir tai, kad abu sutuoktiniai nesiekė tęsti bendravimo, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos pavardės: ieškovei ikisantuokinė pavardė – „R.“, atsakovui pavardė – „L.“.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Atsakovas D. L. 2019 m. liepos 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Credit Service“, 3710,02 Eur sumai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, jog ieškovė I. L. apie šios sutarties sudarymą, kuri buvo sudaryta šalims esant santuokoje, žinojo tik bendrais bruožais. Kreditas buvo imamas atsakovo asmeninėms reikmėms tenkinti, ieškovė jokių sutikimų šiam kreditui nedavė ir nieko nepasirašinėjo, atsakovas patvirtinimus bankui ir paskolos paėmimą įformino turėdamas tiek savo, tiek žmonos telefonus, bei bankinius prisijungimus.

Po santuokos nutraukimo nustatytina, jog asmeninius įsipareigojimus, šalims paliktina ir toliau vykdyti asmeniškai: atsakovo D. L. įsipareigojimus UAB „Credit Service“, pagal 2019 m. liepos 19 d. pasirašytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeniškai nustatytina vykdyti atsakovui D. L..

Be to, iš byloje pateikto susitarimo (88 e. b. l.) matyti, kad santuokos metu D. L. už 2000 Eur įgijo motociklą, „Suzuki 450“, už 2000 Eur vertės. Kadangi jį įsigijo savo reikmėms, jis priteistinas atsakovui, o ieškovei kompensacija nepriteistina, kadangi įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį paliekami asmeniškai vykdyti atsakovui D. L..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pripažinus santuoką iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos lygiomis dalimis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Ieškovės I. L. bylinėjimosi išlaidas sudaro: 75 Eur žyminis mokestis, 0,60 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą, 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 8,29 Eur mokestis už registrų centro išrašus, kurį apmokėjo advokatė K. Adomavičienė. Tačiau ieškovė nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Visgi, teismo nuomone ieškovės pagrįsto ir įrodytos išlaidos yra 75,60 Eur sumokant žyminį mokestį ir 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovo D. L. bylinėjimosi išlaidas sudaro 250 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias patvirtina prašymas dėl išlaidų pagrindimo bei pinigų priėmimo kvitai.

Iš viso šalių bylinėjimosi išlaidas sudaro 675,60 Eur, kurias paskirsčius šalims lygiomis dalimis, vienai šaliai tenkanti bylinėjimosi išlaidų suma yra 337,80 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 87,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Be to, iš šalių priteistinas 45 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvienos po 22,50 Eur, už padalintą turtą (motociklą).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 541 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-268, 270, 282, 541 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2019 m. gegužės 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 78, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę – L., o ieškovei ikisantuokinę pavardę – R.

Priteisti atsakovui D. L. asmeninėn nuosavybėn motociklą „Suzuki RMZ 450“, 2000 Eur vertės.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę uždarajai akcinei bendrovei „Credit Service“, pagal 2019 m. liepos 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), toliau asmeniškai vykdys atsakovas D. L..

Priteisti iš atsakovo D. L. ieškovei I. L. 87,80 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. L. ir atsakovo D. L. po 22,50 (dvidešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.