- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-732-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29449-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 506 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 589,81 Eur palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 2019 m. spalio 3 d., 24 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą 5 506 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 2 266,25 Eur tarpininkavimo mokestį, 11,31 Eur sutartines palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) 2019 m. spalio 8 d. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės V. B. ieškovei AB „NEO Finance“ 5 506 Eur negrąžintą kreditą, 589,81 Eur palūkanas, 465,69 Eur tarpininkavimo mokestį, 24 procentų dydžio metines pelno palūkanas už negrąžintą 5 506 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 11,31 Eur sutartines kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 572,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 340,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, jog šalys 2019 m. balandžio 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K908292720 (toliau – Vartojimo kredito sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 5 506 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 3 998 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 24 procentų), 465,69 Eur tarpininkavimo mokestį, mokant periodinėmis įmokomis iki 2024 m. balandžio 19 d. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimu nuo 2019 m. spalio 1 d. nutraukė sutartį su atsakove. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai), atsakovė Kredito sutarties nutraukimo byloje neginčija.
5. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, teismas pripažino, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 5 506 Eur negrąžinto kredito, 589,81 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų iki 2019 m. spalio 3 d. kreipimosi į teismą dienos, 24 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą 5 506 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 11,31 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki kreipimąsi į teismą dienos už pavėluotą atsiskaitymą.
6. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,90 proc. ir jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 465,69 Eur. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. Šis mokestis pagal sutarties sąlygas, mokamas nepriklausomai nuo to, ar sutartinės prievolės yra vykdomos tinkamai ar ne. Pažymėtina, kad 465,69 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 9 969,69 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (5 506 Eur kredito suma + 3 998 Eur palūkanos + 465,96 Eur tarpininkavimo mokestis). Todėl teismas pripažino, kad šalių susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio 465,96 Eur dalies yra aiškus ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
7. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.3.2 punktą tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 eurų. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu, pagal kurį bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis, kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
8. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį.
9. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį (2019 m. spalio 15 d. Kauno apygardos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019).
10. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
11. Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 11,31 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias apskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo. Kadangi pagal Vartojimo kredito įstatymą už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos bei mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, teismas pripažino, kad Sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalis (1 800,56 Eur) laikytina tam tikra netesybų forma, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 1 800,56 Eur dalies tarpininkavimo mokesčio priteisimo, ir šią ieškovės reikalavimo dalį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pagal Sutarties 5.4 punktą kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o ieškovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta ieškovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11. punktu. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad 1800,56 Eur tarpininkavimo mokestis savo esme laikytinas netesybomis.
12.2. Vartojimo kredito kaina Sutartyje apibrėžta pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį – į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Pagal Lietuvos Banko valdybos nutarimą „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punktą vartojimo kredito palūkanų norma ir išlaidos, įskaičiuojamos į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti keičiamos ir jų negalima kiekybiškai įvertinti skaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma skaičiuojama darant prielaidą, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos nekis ir bus taikomos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos.
12.3. Ieškovė, prieš suteikdama vartojimo kreditą, atsakovei pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą. Skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios išlaidos“ aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudėtis ir apskaičiavimo būdas, taip pat standartinėje informacijoje nurodyta, kokia tvarka mokamos palūkanos ir mokesčiai. Ieškovė tinkamai atliko informavimo paslaugą pagal Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnį. Informacija buvo pateikta vienodai matoma, pateikiama raštu patvarioje laikmenoje, nurodytos visos siūlomo vartojimo kredito pagrindinės ypatybės ir galimas konkretus poveikis kredito gavėjui.
12.4. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka Sutarties specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Teismas turėjo ieškovei nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas tarpininkavimo mokestis. Analogiškose bylose apeliacinės instancijos teismai yra pasisakę, jog Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose (5.3 punktas) yra aiškiai nurodyta, iš ko susideda ir kaip yra apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis, todėl spręsti, kad ieškovė gali reikalauti tik preliminariai apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio, kurio dydis sietinas tik su tinkamai vykdomais sutarties įsipareigojimais, negalima.
12.5. Pagal teismų praktiką vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 500/2014).
13. Atsakovė V. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 1 800,56 Eur dalies tarpininkavimo mokesčio pagal Vartojimo kredito sutartį priteisimo iš atsakovės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalys 2019 m. balandžio 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 5 506 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 3 998 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 24 proc.), 465,69 Eur tarpininkavimo mokestį, mokant periodinėmis įmokomis iki 2024 m. balandžio 19 d. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė nuo 2019 m. spalio 1 d. nutraukė sutartį su atsakove. Ieškovė reikalavo iš atsakovės be negrąžintos kredito sumos, pelno, sutartinių ir procesinių palūkanų, priteisti ir 2 266,25 Eur tarpininkavimo mokestį. Tačiau pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog šis mokestis savo esme yra pripažintinas netesybomis, jos apskaičiavimo tvarka nėra aiški, priteisė ieškovei tik 465,69 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokio pirmos instancijos teismo vertinimu.
16. Pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimosi platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti ieškovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė ieškovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
17. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. punktas: Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra praleistas; 5.3.2 punktas: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur.
18. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda iš: I) 4,90 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos; II) 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus I) punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 Eur. II) punkte nurodytai sumai taikoma nuolaida ir ji lygi 0 Eur. Nuolaida nėra taikoma, jeigu Vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų.
19. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Vartojimo kredito sutarties sąlygos patvirtina, kad tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tarpininkavimo mokestis pradedamas taikyti tada, kai kredito gavėjas (atsakovas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Taigi, tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka CK 6.71 straipsnyje numatytą baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, apibrėžimą. Nors Sutartyje netesybos pavadintos ne bauda, o nuolaida, tai nekeičia prievolės esmės.
20. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta ieškovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu ir kontrole, nepaneigia pirmos instancijos teismo išvados dėl šio mokesčio pripažinimo netesybomis. Pažymėtina, jog pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį netesybos ir yra pripažįstamos kreditoriaus nuostoliais, kurių jis neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybė, ar ieškovė tarpininkavimo mokestį skiria skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, ar išlaidoms, susijusioms su sutarties vykdymo priežiūra, nepaneigia pirmos instancijos teismo išvados, jog šis mokestis pagal jo taikymo ir apskaičiavimo tvarką yra netesybos. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
21. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, daug kartų yra nurodęs, kad AB „NEO Finance“ sudarytose vartojimo sutartyse numatyta nuolaida tarpininkavimo (administravimo) mokesčiui atitinka netesybų, įtvirtintų CK 6.71 straipsnyje, apibrėžimą, taip pat, jog šių sutarčių sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimu, yra nesąžiningos ir netaikytinos (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1533-262/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-661/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-35020-854/2020 ir kt.). Todėl ir nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų.
22. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.