- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- A2-2231-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Skolininkas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Birštono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų J. L. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-748-805/2011 pagal skolininkų J. L. ir J. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-839-644/2010 (pareiškėja - antstolė Angelė Kvaraciejienė, suinteresuoti asmenys - Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius, A. B., A. L., V. J. L.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
skolininkai prašymu (b. l. 2-6) prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-839-644/2010 procesą ir panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį bei priimti naują nutartį, kuria pareiškėjos antstolės Angelės Kvaraciejienės pareiškimas dėl 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2S-706-555/2009 vykdymo tvarkos pakeitimo būtų atmestas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Prašyme nurodoma, jog 2008 m. gegužės 27 d. Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl nuolatinės globos E. L., likusiai našlaite, nustatymo ir nuolatinės globėjos skyrimo. Buvo prašoma E. L. nuolatine globėja skirti A. B., kuri prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti A. L., V.J. L., J. L. ir J. L., pas kuriuos tuo metu buvo mergaitė, perduoti E. L. laikinai globėjai A. B.. Prienų rajono apylinkės teismo 2009-01-06 nutartimi buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis Kauno apygardos teismo 2009-04-09 nutartimi buvo panaikinta ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Jūratė ir J. L. bei Albina ir J. V. L. buvo įpareigoti perduoti E. L. laikinajai globėjai A. B.. 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-23-644/2009, priėmė nutartį, kuria patenkino Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir nustatė likusiai be tėvų globos E. L. nuolatinę globą šeimoje ir jos nuolatine globėja paskyrė A. B., o jos gyvenamąją vietą nustatė kartu su nuolatine globėja. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus dėl 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties, 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė nutartį, kuria skundus atmetė ir paliko 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. L., A. L. ir V. J. L. pateiktą kasacinį skundą, 2010 m. balandžio 13 d. priėmė nutartį, kuria 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartį ir 2009 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistas. 2010-05-13 Prienų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį pagal pareiškėjos antstolės Angelės Kvaraciejienės prašymą dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarkos pakeitimo ir leido 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutartį vykdantiems asmenims įeiti į A. L., V. J. L., J. L. ir J. L. gyvenamąsias patalpas bei kitas patalpas ir priverstinai perduoti E. L. jos globėjai A. B.. Antstolė tuo metu taip pat pateikė Prienų rajono apylinkės teismui prašymą skirti skolininkams A. L., V. J. L., J. L. ir J. L. baudą dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties ir antstolio įpareigojimų nevykdymą. 2010-07-20 nutartimi Prienų rajono apylinkės teismas patenkino antstolės prašymą, tačiau ši nutartis buvo panaikinta 2010-12-21 Kauno apygardos teismo nutartimi. Išieškotoja A. B. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam teismui kasacinį skundą dėl 2010-12-21 Kauno apygardos teismo nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausias teismas 2011-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011 paliko Kauno apygardos teismo 2010-12-21 nutartį, kuria buvo atmestas antstolės Angelės Kvaraciejienės prašymas dėl baudos skyrimo. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias teismas konstatavo, kad: „ 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi byloje priimtas sprendimas iš esmės - A. B. paskirta mažametės E. L. nuolatine globėja, su ja nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta. <...>. Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 9 d. - Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai priėmus apeliacinę nutartį. Minėta, kad pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bylos esmės, tai reiškia, kad, teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu. <...>, kai teismo nutartis, kuria byla išspręsta iš esmės, iš dalies sutampa su neįvykdyta teismo nutartimi pritaikytomis reguliacinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jas apima, turi būti vykdomas procesinis sprendimas dėl bylos esmės, o ne nutartis dėl laikinųjų priemonių taikymo. Priešinga situacija nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslais ir esmė. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tikslu, kad teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Tai laikino pobūdžio procesinės priemonės, kurios neturi savarankiškos paskirties ir yra skirtos užtikrinti realų ateityje priimtino teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarčiai, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė <...>.“. Remiantis šiuo išaiškinimu skolininkai darė išvadą, jog tuo metu, kai buvo priimta 2010 m. gegužės 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839-644/2010, atitinkama 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis nebeturėjo būti vykdoma, kadangi jos galiojimas pasibaigė dar 2009 m. gruodžio 9 d., t. y. įsiteisėjus 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009. Atsižvelgiant į tai, jog tuo metu 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis nebeturėjo būti vykdoma, įsiteisėjus 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009, 2009 m. gruodžio 9 d. negalėjo būti keičiama ir tokios 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo tvarka, dėl ko atitinkama 2010 m. gegužės 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839-644/2010 laikytina neteisėta ir nepagrįsta bei naikintina.
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi (b. l. 59-64) nutarė skolininkų J. L. ir J. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-839-644/2010 atmesti, priteisti iš J. L. ir J. L. 26,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad 2009-04-09 Kauno apygardos teismas nutartimi pagal globėjos A. B. prašymą pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo Jūratę ir J. L. bei Albiną ir J. V. L. perduoti E. L. laikinajai globėjai A. B.. Prienų rajono apylinkės teismas 2009-07-02 nutartimi nustatė likusiai be tėvų globos E. L., gim. 2007-12-24, nuolatinę globą šeimoje ir jos nuolatine globėja paskyrė A. B., gyv. Vilniaus g. 65-43, Grigiškėse, Vilniaus m., mergaitės gyvenamąją vietą nustatė kartu su nuolatine globėja. Šią Prienų rajono apylinkės teismo nutartį, atmesdami suinteresuotų asmenų J. L., Albinos ir V. J. L. apeliacinius ir kasacinius skundus, 2009-12-09 Kauno apygardos teismas, ir 2010-04-13 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimis paliko nepakeistą. Antstolė Angelė Kvaraciejienė kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl 2009-04-09 nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo ir 2010-05-13 nutartimi teismas pakeitė 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo tvarką, leisdamas teismo nutartį vykdantiems asmenims įeiti į Jūratės ir J. L. bei Albinos ir J. V. L. gyvenamąsias patalpas ir priverstinai perduoti E. L. jos globėjai A. B.. Tuo pačiu antstolė kreipėsi ir su prašymu paskirti Jūratei ir J. L. bei Albinai ir J. V. L. baudas už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir antstolės įpareigojimų nevykdymą. Prienų rajono apylinkės teismas 2010-07-20 nutartimi tenkino šį prašymą. Vėliau ši nutartis 2010-12-21 Kauno apygardos teismo ir 2011-04-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis buvo panaikinta. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis skolininkai nurodo 2011 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino. Jūratė ir J. L. nurodo, kad tuo metu, kai buvo priimta 2010 m. gegužės 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839-644/2010, atitinkama 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis nebeturėjo būti vykdoma, kadangi jos galiojimas pasibaigė dar 2009 m. gruodžio 9 d., t. y. įsiteisėjus 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009. Atsižvelgiant į tai, jog tuo metu 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis nebeturėjo būti vykdoma, įsiteisėjus 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009, t. y. 2009 m. gruodžio 9 d., negalėjo būti keičiama ir tokios 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo tvarka, dėl ko atitinkama 2010 m. gegužės 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839-644/2010 laikytina neteisėta ir nepagrįsta bei naikintina. Ši aplinkybė tapo žinoma tik 2011-04-29. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog jie nežinojo apie laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminus iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-04-29 nutarties, nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jiems bylos nagrinėjimo metu, kadangi priimtų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, kurios yra aiškios ir žinomos visiems asmenims. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme negali būti laikomos - įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai. Taikomo byloje įstatymo nuostatų turinio žinojimas yra reikalavimas teismui, bet ne įrodinėtina byloje aplinkybė. Preziumuojama, kad teisės aktų nustatytas konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimas yra aiškus ir žinomas visiems asmenims, kurių veikla patenka į konkretaus teisės akto reglamentavimo sritį (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo įstatymo sukeliamų teisinių pasekmių), todėl įstatymo nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindas (2007-02-22 Teismų praktika Nr. 26, 287-288 p.). Atsižvelgiant į tokią Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, skolininkų Jūratės ir J. L. nurodoma po 2011-04-29 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties naujai paaiškėjusi aplinkybė, t.y., kad 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustojo galioti 2009-12-09 įsiteisėjus 2009-07-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutarčiai dėl globos E. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo, todėl negalėjo būti priimta 2010-05-13 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe. 2010-05-13 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo. Teismas pažymėjo, jog faktas, kad 2009-04-09 Kauno apygardos nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo nustojo galioti 2009-12-09 įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo nutarčiai dėl globos E. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo ir dėl to 2010-05-13 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo negalėjo būti priimta, neturi esminės reikšmės sprendimui, priimtam civilinėje byloje dėl globos E. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo, nes skolininkams J. L. ir J. L. dar iki 2011-04-29 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties priėmimo buvo žinoma, kad E. L. jie turi atiduoti globėjai A. B., kadangi sprendimas dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjo dar 2009-12-09, todėl ta aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe ir pagrindu atnaujinti procesą.
Skolininkai atskiruoju skundu (b. l. 67-72) prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-839-644/2010 procesą bei panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį, kartu priimti naują nutartį, kuria pareiškėjos antstolės Angelės Kvaraciejienės pareiškimas dėl 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-706-555/2009 vykdymo tvarkos pakeitimo būtų atmestas.
vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-706-555/2009 galiojimo ir vykdymo termino, darytina išvada, jog tuo metu, kai buvo priimta 2010 m. gegužės 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839-644/2010, atitinkama 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis nebeturėjo būti vykdoma, kadangi jos galiojimas pasibaigė dar 2009 m. gruodžio 9 d., t. y. įsiteisėjus 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009. Atsižvelgiant į tai, jog tuo metu 2009 m, balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis nebeturėjo būti vykdoma, įsiteisėjus 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009, t. y. 2009 m. gruodžio 9 d., negalėjo būti keičiama ir tokios 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo tvarka;2011 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo išaiškinta dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino šioje ginčo situacijoje bei konstatuotas faktas, kad įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarčiai, Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė. Tokio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo bei konstatavimo Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-839-644/2010 bei 2010 m. gegužės 13 d. priimant nutartį dėl 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, nebuvo (naujos aplinkybės paaiškėjo tik 2011 m. balandžio 29 d., nepaisant to, jog faktiškai jos egzistavo bylos nagrinėjimo metu), skolininkams jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos (pats pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas), dėl ko tai laikytina naujai paaiškėjusią esmine bylos aplinkybe, kurios buvimas lemia atitinkamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, taip pat suponuoja būtinybę atnaujinti civilinės bylos procesą ir panaikinti civilinėje byloje priimtą nutartį;teismas nepagrįstai nurodė, jog „pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog jie nežinojo apie laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminus iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutarties, nelaikytina naujai paaiškėjusią aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jiems bylos nagrinėjimo metu, kadangi priimtų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, kurios yra aiškios ir žinomos visiems asmenims. <,..> Preziumuojama, kad teisės aktų nustatytas konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimas yra aiškus ir žinomas visiems asmenims, kurių veikla patenka į konkretaus teisės akto reglamentavimo sritį <...>, todėl įstatymo nežinojimas begali būti proceso atnaujinimo pagrindas“. Akivaizdu, jog dėl laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių tesisės normų taikymo ir aiškinimo kilo ginčas (kazusas) ir netgi bylą nagrinėjęs teismas jas aiškino klaidingai, dėl ko negali būti laikoma, jog atitinkamos teisės normos buvo visiems žinomos ir aiškios, bei tokių normų išaiškinimas kasacine tvarka negali būti laikomas naujai paaiškėjusią aplinkybe;teismas nepagrįstai nurodė, jog „nagrinėjamoje byloje tas faktas, kad 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo nustojo galioti 2009-12-09 įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo nutarčiai dėl globos E. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo ir dėl to 2010-05-13 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis dėl 2009-04-09 Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo negalėjo būti priimta, neturi esminės reikšmės sprendimui, priimtam civilinėje byloje dėl globos E. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo, nes skolininkams J. L. ir J. L. dar iki 2011-04-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo buvo žinoma, kad E. L. jie turi atiduoti globėjai A. B., kadangi sprendimas dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjo dar 2009-12-09, todėl ta aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., negali būti laikoma naujai paaiškėjusią aplinkybe ir pagrindu atnaujinti procesą“. Šiuo konkrečiu atveju, prašytoje atnaujinti Prienų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-839-644/2010 buvo sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo tvarkos pakeitimo, antstolės Angelės Kvaraciejienės teismui pateikto prašymo pagrindu. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo J. L. ir J. L. prašė teismo atnaujinti civilinės bylos procesą bei panaikinti 2010 m. gegužės 13 d. priimtą nutartį tuo pagrindu, kad jos priėmimo metu jau nebegaliojo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tad ir tokios nutarties vykdymo tvarkos pakeitimas tuo metu nebebuvo galimas. Atsižvelgiant į tai, jog prašytoje atnaujinti civilinėje byloje buvo sprendžiamas tik klausimas dėl Kauno apygardos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo tvarkos pakeitimo, galbūt 2011 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis su joje pateiktais išaiškinimais ir neturi esminės reikšmės sprendimui, priimtam civilinėje byloje dėl globos E. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo, tačiau, akivaizdu, jog turėjo ir turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl minėtos 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje nr. 2-23-644/2009, vykdymo tvarkos pakeitimo.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo dėl teismo į bylą pateiktų įrodymų įvertinimo bei aplinkybių, kurios buvo ir galėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nustatymo kontrolės forma yra instancinė, t. y. skundžiant sprendimą ar nutartį įstatymo nustatyta tvarka apeliacinės ar kasacinės instancijos teismui, bet ne proceso atnaujinimas. Priešingu atveju procesas taptų neįmanomas ir byla negalėtų būti išnagrinėta iš esmės, nes būtų galimybė pastoviai bei neribotai pateikinėti įrodymus dėl aplinkybių, kurios buvo ir galėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir teismas turėtų šiuos įrodymus įvertinti. Todėl procesas gali būti atnaujinamas tik kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Šioje byloje keliamas klausimas ar faktas, kad 2011 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo išaiškinta dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino šioje ginčo situacijoje bei konstatuotas faktas, kad įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarčiai, Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė, laikytinas proceso atnaujinimo pagrindu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas šioje normoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybių pobūdį (faktinį); 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo); 4) tai, kad šias aplinkybes nustato ir teisiškai įvertina teismas; 5) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. kad dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga). Be kita ko, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008). Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas.
Kaip minėta, skolininkai pagrindu atnaujinti procesą nurodė 2011 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo bei pabaigos momento. Pirmiausia pažymėtina, jog kad ši skolininkų nurodyta aplinkybė atsirado jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. ji yra ne naujai paaiškėjusi, o naujai atsiradusi, todėl neatitinka naujai paaiškėjusiai aplinkybei taikomo jos atsiradimo laike (nagrinėjant bylą iš esmės) kriterijaus. Be to, apeliantai atskirajame skunde šią aplinkybę patys įvardija kaip įtvirtinančią naują teisinį reguliavimą, o ne kaip galinčią sudaryti įrodinėjimo dalyką. Kaip žinia, teisinio reguliavimo klausimai paprastai negali sudaryti įrodinėjimo dalyko byloje. Todėl teisės akto priėmimas po bylos užbaigimo negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto prasme. Ši aplinkybė taip pat nesudaro ir kito pagrindo atnaujinti procesą. Taip pat pažymėtina, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai. Taikomo byloje įstatymo nuostatų turinio žinojimas yra reikalavimas, skirtas teismui, bet ne įrodinėtina byloje aplinkybė. Preziumuojama, kad teisės aktų nustatytas konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimas yra aiškus ir žinomas visiems asmenims, kurių veikla patenka į konkretaus teisės akto reglamentavimo sritį (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo įstatymo sukeliamų teisinių pasekmių), todėl įstatymų nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. R. M.; bylos Nr. 3K-3-183/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus sentikių religinė bendruomenė v. Teisingumo ministerija; bylos Nr. 3K-3-58/2005).
Skolininkai atskirajame skunde taip pat nurodo, jog aplinkybės, susijusios su 2011 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimu jiems tapo žinoma tik šio teisės akto priėmimo dieną. Su tokiais argumentais nesutiktina. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas jau 2010-12-21 nutartyje, kurioje buvo svarstomas baudos paskyrimo skolininkams pagrįstumo klausimas, buvo išaiškinęs, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010, Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį paliko nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010, paliko nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį, kuria buvo nustatyta likusiai be tėvų globos E. L. nuolatinė globa, paskirta globėja bei nustatyta gyvenamoji vieta. Įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarčiai, gali kilti atsakomybė būtent už šios nutarties nevykdymą. Įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarčiai, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė.
Nustačius šias aplinkybes, kiti atskirojo skundo argumentai nebeturi įtakos kitokiai teismo išvadai padaryti.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, jog skolininkai atnaujinti procesą iš esmės grindė aplinkybėmis, kurios negali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindo. Išanalizavus skolininkų prašymo atnaujinti procesą, o taip pat ir atskirojo skundo turinį, kitą bylos medžiagą, galima manyti, jog skolininkai ne pagal paskirtį naudojasi proceso atnaujinimo institutu.
Remdamasi išdėstytu, teismas atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.