- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-11
- Bylos Nr.
- 1-1777-1181/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15562-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. 2023 m. balandžio 30 d., apie 15.46 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taip A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dieną prieš nagrinėjamą įvykį, gali būti, kad 2023 m. balandžio 29 d., vartojo stiprų alkoholį, apie 40 laipsnių stiprumo. Alkoholį vartojo vienas, gėrė viskį, išgėrė vieną 0,5 l talpos butelį. Alkoholį pradėjo vartoti maždaug 11.30 val., vėliau užmigo. Alkoholį vartojo po truputį maždaug iki 2 val. nakties. Santykiuose turėjo problemų, vartojo antidepresantus, vaistus nuo (duomenys neskelbtini). Vaistus išgėrė pavartojęs alkoholio, kad numalšintų alkoholio poveikį. Jis vartoja „(duomenys neskelbtini)“ tabletes. Tabletes gėrė iš ryto, maždaug apie 10 val. Išgėrė vieną tabletę ant tuščio skrandžio, įvykio dieną jis nevalgė. Po to turėjo susitikti su drauge, paskambino jai, jos namuose nebuvo, tad nusprendė važiuoti į tėvų butą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs minėtu adresu patyrė panikos ataką ir, sėdėdamas automobilyje, išgėrė valerijono buteliuką. Valerijoną jis išgėrė prisiparkavęs, kai dar nebuvo pareigūnų, liudytojai buvo. Įpūtė virš 2 promilių, jam atrodo, kad 2,24. Promilės yra nuo vakarykščio alkoholio vartojimo ir valerijono. Tokia būsena, t. y. girtumas virš 2 promilių, jam nėra įprasta, vairuodamas jis blaivus nesijautė, jautėsi apsvaigęs, jautė, kad važiuoja netiesiai. Gali būti, kad pripūtė nurodytas promiles, galbūt dėl to, nes buvo nevalgęs. Atvykę pareigūnai paklausė, ar jis jaučiasi blaivus, atsakė, kad taip, tačiau, sprendžiant iš jo vairavimo, ko gero, neatrodė blaivus. Pareigūnams nenurodė, kad gėrė valerijoną, kadangi jie jo neklausė. Negali atsakyti, ar įvykio metu jautėsi blaivus. Vairuodamas nesijautė girtas, tik jautė, kad koordinacija sutrikusi. Galvojo, kad taip yra dėl vaistų, kuriuos vartojo ryte. Vairuodamas alkoholio nevartojo, tačiau suprato, kad kitiems asmenims kilo įtarimas, kad jis vairuoja neblaivus, jis nežino, kad yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už alkoholio vartojimą ir po vairavimo, vengiant patikrinimo. Anksčiau jis vežiodavosi valerijoną su savimi, tačiau šiuo metu jo nebesivežioja. Valerijoną vartojo, nes vairuojantį jį ištiko panikos ataka, išgėrė turimų vaistų ir, kad greičiau nurimtų, išgėrė valerijono. Jį gėrė, nes tokiu būdu geriau suveikia vaistai nuo (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jis vairavo savo automobilį, kuris nurodytas kaltinime. Alkotesterio parodymai nesiskyrė praėjus 20 min. Negali pasakyti, kodėl promilės nemažėjo. Jis turi nusipirkęs alkotesterį, jį įsigijo neseniai, po įvykio, kad galėtų pasitikrinti savo blaivumą. Sustabdymo momento nebuvo, jis prisiparkavo prie šaligatvio, privažiavo „Toyota“ automobilis, paklausė, ar jis blaivus. „Toyota“ važiavusiems asmenims pasirodė, kad jis neblaivus, jo neišleido. Sustojus „Toyota“ automobilio vairuotojas paklausė, ar jam viskas gerai, praėjus kažkiek laiko jis išgėrė valerijoną. Valerijono išgėrė apie pusę buteliuko (kaltinamasis proceso dalyviams parodo valerijono buteliuką, kuris yra 50 ml ir paaiškina, kad turėjo tokį patį buteliuką, lašintuvo jame nėra). Naudojimo lapelį skaitė seniai, neprisimena, ar valerijonas gali slopinti gebėjimą vairuoti, bet skaitė ir žino, kad valerijone yra etanolio alkoholio. Šiuo metu nedirba, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš darbo išėjo savo noru, kadangi žadėjo išmokėti išeitines, be to, netenkino rezultatai, kuriuos turėjo. Užimtumo tarnyboje užsiregistravo praeitą mėnesį, maždaug praėjus savaitei po išėjimo. Jis darbo ieško ne tik Užimtumo tarnyboje, šiandien dalyvavo darbo pokalbiuose per „(duomenys neskelbtini)“, taip pat penktadienį, kitaip sakant, ieškosi darbo, dalyvauja darbo pokalbiuose. Jeigu teismas paskirtų baudą, norėtų, kad ji būtų išdalinta dalimis. Santaupų kažkiek turi, taip pat tikisi kitą mėnesį pradėti dirbti. Automobilis šiuo metu stovi kieme, yra nenaudojamas.
2. Laiduotoja I. S. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. S. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, augina jos dukrą iš pirmos santuokos ir bendrą vaiką. Ji vykdo individualią veiklą, užsiima (duomenys neskelbtini). A. S. yra atsakingas, tačiau šie metai jam buvo ypatingai sunkūs, jį (duomenys neskelbtini), vyko jo skyrybos su pirmąja sutuoktine, jis yra emocionalus, todėl, tikriausiai, nesuvaldęs emocijų ir sėdo už vairo neblaivus. Įtakos tam turėjo ir jam, gydytojo paskirti nuo (duomenys neskelbtini) vartojami vaistai. Be to, jis (duomenys neskelbtini) malšinti taip pat savo iniciatyva vartodavo valerijono ekstraktą. Tai viskas susidėjo. Tačiau ji žino, kad tai A. S. buvo ypač skaudi ir reikšminga pamoka. Ji mato jo savigraužą. Ji apie įvykį sužinojo, kai A. S. tą dieną grįžo namo ir parsinešė automobilyje buvusį vaiko paspirtuką. Ji paklausė, kam jis parnešė paspirtuką, bet kilo įtarimų, kad kažkas negerai. A. S. apsiverkė ir jai viską papasakojo. Ji labai pyko. Pati yra ypač kritiška neblaiviems vairuotojams ir, pastebėjusi kelyje neadekvačiai besielgiantį vairuotoją, visada apie tai praneša policijai. Todėl jai buvo šokas, kai taip pasielgė A. S. Atslūgus pykčiui, ji su juo kalbėjosi. Šiuo metu A. S. visai nevartoja alkoholio, gydosi (duomenys neskelbtini), gyvenimas iš esmės yra kitoks. Nors ir anksčiau A. S. neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šiuo metu, kaip minėjo, jis nevartoja visiškai. Ji yra savo sutuoktiniui autoritetas, jis, nors ir pats yra protingas ir atsakingas žmogus, tačiau jos klauso. Šiuo metu šeimos pajamos yra labai sumažėjusios, nes A. S. yra nedirbantis, iš esmės ji yra šeimos maitintoja, todėl prašo neskirti užstato. Tačiau, jei vis dėl to užstatas bus skirtas, tikrai ieškos galimybių užstatą sumokėti, laidavimo neatsisakys.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, nesigydė. (duomenys neskelbtini) ligoninėje neseniai gydėsi dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Galvos traumų neturėjo. 2023 m. balandžio 29 d. jis visą dieną vartojo alkoholį, o po to dar išgėrė vaistų nuo (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 30 d. po pietų jam prasidėjo panikos atakos ir jis nutarė automobiliu iš (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi butą, nuvažiuoti į tėvų butą (duomenys neskelbtini) Važiuojant jam buvo labai blogai nuo panikos atakos (padidėja spaudimas, pulsas, sutrinka orientacija). Atvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo, jis iš karto išgėrė valerijono buteliuką automobilyje, išlipęs iš automobilio nebuvo, sėdėjo prie vairo. Prie jo automobilio privažiavo kitas automobilis, vairuotojas atidarė langą ir jis atidarė. Jo paklausė, ar jis išgėręs, pasakė, kad šiandien negėrė, bet jie važiavo jam iš paskos ir manė, kad jis neadekvačiai važiavo. Vėliau atvažiavo pareigūnai, davė jam pūsti ir jis įpūtė 2,24 prom. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 58–61).
5. Liudytojas A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 30 d., apie 15.40 val., jis su žmona S. J. S. buvo prekybos centre „Senukai“, esančiame (duomenys neskelbtini). Apsipirkę savo automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavę iš perkybos centro aikštelės, pasukę į kairę link (duomenys neskelbtini), pamatė įtartinai važiuojantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, neprivažiavęs šviesoforu reguliuojamos sankryžos, užvažiavo ant kelio bortelio. Matė, kad „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas automobilyje važiavo vienas. Jis su žmona važiavo paskui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoją, ta pačia kryptimi kaip ir jis, t. y. toliau važiavo tiesiai degant žaliam šviesoforo signalui per (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas sankryžą, automobiliu vėl užvažiavo ant kelio bortelio. Jis pagalvojo, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas gali būti neblaivus. Jo žmona paskambino į policiją pranešti apie galbūt girtą važiuojantį vairuotoją. Toliau „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (duomenys neskelbtini) sankryžoje pasuko į dešinę, jis ir jo žmona automobiliu važiavo už „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio. Važiavo tiesiai (duomenys neskelbtini), toliau sankryžoje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas pasuko į dešinę (duomenys neskelbtini) pusę. Jis visą laiką važiavo paskui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, kol „BMW“ automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir sustojo. Jis savo automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsistojo lygiagrečiai automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė vairuotojo pusės langą ir paklausė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kuris irgi atidarė savo vairuotojo pusės langą, ar šis blaivus. „BMW“ vairuotojas atsakė, kad blaivus, bet iš šio bendravimo ir išvaizdos matėsi, kad vairuotojas galbūt neblaivus. Tada jis išlipo iš savo automobilio ir visą laiką filmavo „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, su juo bendravo, per tą laiką šis nevartojo jokių alkoholinių gėrimų ir maždaug po dešimties minučių į vietą atvyko policijos ekipažas. Policijai nurodė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris vairavo automobilį galbūt neblaivus. Policijos pareigūnai „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui pirmuoju pūtimu nustatė 2,24 promilių girtumo laipsnį. Jis su žmona policijai parašė paaiškinimus. Vaizdo medžiagą apie „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo vairavimo faktą ir bendravimą su juo pateiks prie bylos (b. l. 11–14).
6. Liudytoja S. J. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 30 d., apie 15.40 val., ji su savo vyru A. S. iš prekybos centro „SENUKAI“ aikštelės išvažiavo automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo vyras. Iš karto išvažiavę iš minėtos aikštelės, kertant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžas, pastebėjo priekyje jų įtartinai manevruojantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2 kartus užvažiavo ant šaligatvio ir įtartinai vinguriavo po kelią. Pamačiusi minėtą automobilį, ji iš karto paskambino policijai ir pranešė apie galbūt neblaivų vairuotoją, policijos nurodymu toliau sekė minėtą automobilį. Ji savo vyro telefonu darė vaizdo įrašą. Toliau jie įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, „BMW“ automobilio vairuotojas toliau vinguriavo po kelią, vos nesusidūrė su kitu automobiliu. Tuomet minėtas „BMW“ automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie važiavo paskui, šis toliau įtartinai manevravo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, minėtas automobilis už „MAXIMA“ parduotuvės įsuko į kiemą (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas „BMW“ automobilis kieme sustojo. Tuomet jie su vyru automobiliu privažiavo prie minėto automobilio, kurio vairuotojas atidarė langą, o jos vyras pasiteiravo, ar vairuotojas nėra išgėręs, ką šis atsakė – ji nepamena, vairuotojo kalba buvo nerišli. Tuomet ji išlipo iš automobilio, kalbėjosi su policijos pareigūne ir ėjo artyn gatvės, kad pasitiktų atvykstančius policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji parodė sustojusį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjusi arti mašinos, ji pajuto iš automobilio sklindantį alkoholio kvapą. Vietoje pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes ir parašė pareiškimą. Ji beveik visą laiką savo vyro telefonu filmavo „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo ji nepažįsta (b. l. 21–24).
7. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio (duomenys neskelbtini) I. B. (I. B.) tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2023 m. balandžio 30 d., apie 15.46 val., dirbdamas su (duomenys neskelbtini) P. V. pagal Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo nurodymą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvykusius į vietą juos pasitiko pranešėja S. J. S. su A. S., kurie paaiškino, kad važiuodami automobiliu pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus vairuotojas ir apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC). Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad už „BMW“ vairo sėdėjo A. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Alkotesteriu Drager Nr. ARKB-0302, patikros Nr. 1752663, pirmu pūtimu A. S. nustatytas vidutinis, 2,24 prom. girtumas, antru pūtimu – vidutinis 2,24 prom. girtumas. Įvykio vietoje gauti liudytojų paaiškinimai ir surinkta medžiaga. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21. Liudytojai saugos pažeidimo vaizdo medžiagą ir pateiks atvykę į apklausą. „BODY“ nenaudotas, tikrinimas alkotesteriu filmuotas tarnybiniu MRT (b. l. 8).
8. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu laikinai nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. visiškai apribotos A. S. nuosavybės teises į automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 38–40).
9. Iš 2023 m. balandžio 30 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. S. 15.58 val. nustatytas 2,24 promilių girtumas, o 16.21 val. – 2,24 promilių girtumas. A. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 28).
10. Iš alkotesterio rodmenų kvitų nustatyta, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0302 2023 m. balandžio 30 d. tiek 15:58:31 val., tiek 16:21:48 val. A. S. nustatytas toks pat – 2,24 promilių girtumas (b. l. 26–27).
11. Iš patikros sertifikato Nr. 1752663 nustatyta, kad alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKB-0302 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gegužės 20 d. (b. l. 25).
12. Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Regitra pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilio „BMW 520D“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).
13. Iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) ,,Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio ,,BMW 520D Touring Aut. A6“, 2007 m., gamybos periodas 2005–2008 m., dyzelinas, rinkos vertė 2023 m. gegužės mėn. duomenimis yra 4 260 Eur su PVM (b. l. 36).
14. Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio ,,BMW 520D Touring Aut. A6“, 2007 m., gamybos periodas 2007–2008 m., dyzelinas, rinkos vertė 2023 m. gegužės mėn. duomenimis yra 4 300 Eur su PVM (b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
16. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.
17. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. S. kaltė 2023 m. balandžio 30 d., apie 15.46 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
18. Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nepamena tikslios datos, tai buvo šių metų pavasaris, gal gegužės mėnuo, jis vakarykščiai buvo išgėręs 0,7 l talpos butelį viskio, kurį vartojo visą dieną. Apie 00.00–1.00 val. nuėjo miegoti. Atsikėlęs kitą dieną nieko nevalgė, išgėrė vaistus nuo (duomenys neskelbtini), jautėsi apsvaigęs. Jam paskambino tėvai ir jis nusprendė važiuoti jiems padėti. Pasak kaltinamojo, jis, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) esančių „Senukų“ iki (duomenys neskelbtini) jautėsi blogai, jam kilo (duomenys neskelbtini), todėl, atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), išgėrė valerijono. Kaltinamojo teigimu, valerijonas jam tą dieną esant nevalgiusiam ir vakarykščiai išgėrus butelį viskio ir galėjo lemti jam nustatytą alkoholio kiekį. Jis supranta, kad jo vairavimas aplinkiniams sukėlė įtarimų, nes jis važiuodamas kliudė bortelį, prie jo buvo privažiavęs nepažįstamas asmuo, kuris, greičiausiai, iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę patikrino jo blaivumą. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2023 m. balandžio 30 d., apie 15.40 val., jis su žmona išvažiavęs iš „Senukų“ prekybos centro (duomenys neskelbtini) pamatė įtartinai manevruojantį „BMW“ automobilį, kuris važiuodamas keletą kartų kliudė bortelį. Vairuotojas važiavo vienas. Jis nusprendė važiuoti minėtam automobiliui iš paskos, jo žmona tuo metu skambino policijai. Jis visą laiką važiavo įtartinai manevruojančiam automobiliui iš paskos iki kol minėtas „BMW“ automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) esantį kiemą ir sustojo. Jis privažiavo prie minėto automobilio, pakalbino jo vairuotoją, suprato, kad vairuotojas greičiausiai yra neblaivus, todėl jis, išlipęs iš savo automobilio, filmavo „BMW“ automobilio vairuotoją. Maždaug už 10 minučių atvyko policijos pareigūnai ir, patikrinę „BMW“ vairuotoją, nustatė, kad jis neblaivus. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. J. S. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno I. B. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 30 d., apie 15.46 val., kartu su (duomenys neskelbtini) P. V. gavę nurodymą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad už „BMW“ vairo sėdėjo A. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Alkotesteriu Drager Nr. ARKB-0302, patikros Nr. 1752663, pirmu pūtimu A. S. nustatytas vidutinis, 2,24 prom. girtumas, antru pūtimu – vidutinis 2,24 prom. girtumas (b. l. 8). Be kaltinamojo, liudytojų parodymų ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų, aplinkybę, jog kaltinamasis A. S. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Draeger Alcotest 7510, Nr. ARKB-0302 2023 m. balandžio 30 d. du kartus 15.58 val. ir 16.21 val. tikrinant A. S. blaivumą, jam nustatytas 2,24 prom. girtumas (b. l. 26, 27). Šiuos duomenis detalizuoja 2023 m. balandžio 30 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad A. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 28). Byloje esantis alkotesterio Draeger Alcotest 7510, Nr. ARKB-0302 patikros sertifikatas Nr. 1752663 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 25). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
19. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog A. S. 2023 m. balandžio 30 d., apie 15.46 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“ 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilių etilo alkoholio koncentracija.
20. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
21. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas D. Žebelys prašė teismo atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos I. S. žinion, pateikė 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymus dėl laidavimo. I. S. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka laiduoti už savo sutuoktinį A. S., prašė atleisti nuo atsakomybės be užstato, tačiau nurodė, kad paskyrus užstatą, ji sugebėtų sumokėti, ji laidavimo neatsisakytų. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
22. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
23. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką A. S. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas. Trečia, kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad dėl A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, būtų padaryta žala.
24. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena kartu su sutuoktine I. S., yra nedirbantis, nors įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už analogiškus nusižengimus anksčiau nėra baustas (b. l. 70–73), anksčiau taip pat neteistas (b. l. 74–76). Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.
25. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. S. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
26. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
27. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).
28. Nagrinėjamu atveju atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė I. S. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. S. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka bausta už KET pažeidimus. I. S. verčiasi individualia veikla, yra charakterizuojama iš esmės teigiamai. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu I. S. paaiškino, kad kaltinamojo elgesį ji vertina ypač kritiškai, po žinios apie jo padarytą veiką ji labai supyko, moralizavo kaltinamąjį, tačiau šiuo metu jį palaiko, skatina nevartoti alkoholio, daugiau laiko praleidžia kartu su vaikais, ateityje stengsis daryti jam teigiamą poveikį.
29. Teismas sprendžia, kad I. S. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, I. S. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, nors yra bausta administracine tvarka, tačiau niekada nebausta už vairavimą išgėrus, jos padaryti administraciniai nusižengimai, atsižvelgus į aplinkybę, kad ji ypač daug vairuoja, nevertintini kaip ypač šiurkštūs, ji yra dirbanti, su kaltinamuoju gyvena kartu, augina tiek jos iš pirmos santuokos vaiką, tiek bendrą vaiką, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja I. S. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). I. S. skirtina kaltinamojo A. S. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, turi finansinių įsipareigojimų, išlaiko kartu gyvenančius vaikus – E. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamojo veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad I. S. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
30. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).
31. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę A. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris yra artimas sunkiam, anksčiau neteistas (b. l. 74–76), veikos padarymo metu nors ir turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 70–73), tačiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, yra vidutinio amžiaus, nedirbantis, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos A. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 4 d.
32. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. S., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „BMW 520D“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam nuosavybės teise (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys, paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo A. S. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.
33. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
34. Pažymėtina ir tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).
35. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgęs į tai, kad A. S. vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 2,24 promilėms alkoholio, t. y. esant apsvaigimui, kuris artimas sunkiam, paties teigimu, sėdo už vairo nepaisydamas aplinkybės, kad jautėsi apsvaigęs, todėl nebuvo ypač kritiškas savo būklei, nors vairuodamas jautė, kad kliudė bortelį ir, paties teigimu, suvokė, kad nelabai gali vairuoti, kad jo vairavimas aplinkiniams kelia įtarimų, tačiau vairavimo nenutraukė, vyko toliau pakankamai judriomis (duomenys neskelbtini) gatvėmis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriomis nuolat vyksta labai intensyvus eismas, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra būtinas BK 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas.
36. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismas sprendžia, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė pažeidėją atgrasys nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje, nors šiuo atveju jis ir buvo atsitiktinis.
VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
37. Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – aut. pastaba) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
38. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. Navasaitienės 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu laikinai nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. apribotos nuosavybės teisės A. S. turtui – automobiliui „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. turtui baigėsi 2023 m. rugpjūčio 2 d., į tai, kad neišnyko laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas, iki A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. turtui – automobiliui „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti I. S. (N.), gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.
Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.
Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. turtui – automobiliui „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), iki A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.