- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- eA-1565-492/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05990-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Uzbekistano Respublikos pilietis S. M. (toliau – ir pareiškėjas, ir užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, ir atsakovas) 2024 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 24S229667 (toliau – ir Sprendimas). Netenkinus šio reikalavimo, pareiškėjas prašė sumažinti uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (kartu ir dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) terminą iki minimalaus 6 mėnesių.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. VSAT Sprendimu nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Uzbekistaną; 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 24 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegija, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 24 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
2.2. Sprendimas surašytas ydingai, nenurodant visų pareiškėjui gresiančių pasekmių ir apribojimų, nurodytas tik formalus tekstas, todėl pareiškėjas nesitikėjo, kad jam gali būti panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje.
2.3. Pareiškėjas buvo tinkamai įdarbintas, tačiau uždaroji akcinė bendrovė „Oktet“ nesumokėjo už jį privalomųjų mokesčių, o pareiškėjas apie tai nežinojo, dėl to buvo panaikintas jo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
2.4. Pareiškėjas laikosi 2024 m. spalio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-413- 617/2024 nustatytų apribojimų – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT Užsieniečiu registracijos centrui apie savo buvimo vietą.
2.5. Pareiškėjas jokio pažeidimo nėra padaręs, nesislėpė nuo pareigūnų, atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekiant pareiškėją neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir nenurodant kokiu pagrindu. Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos įstatymui ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), yra per griežtas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
4.1. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, nes 2024 m. rugpjūčio 2 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 24S181118 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pateikė užsienietis neatitinka tikrovės, su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Pareiškėjas šių argumentų nenuginčijo ir nepateikė svarių priežasčių, kodėl VSAT pareigūnai negalėjo priimti skundžiamo Sprendimo.
4.2. VSAT Sprendimas grindžiamas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas neteisėtai Lietuvos Respublikoje, neįvykdė kito VSAT sprendimo, t. y. 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2024 m. rugsėjo 29 d. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Uzbekistaną. Taigi, Šengeno erdvėje pareiškėjas buvo neteisėtai ir tokiais savo sąmoningais veiksmais, t. y. Lietuvos Respublikoje toliau gyveno, turėdamas panaikintą leidimą laikinai gyventi, pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgus į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nebuvo nustatyta (pareiškėjas savo skunde tokių priežasčių taip pat nenurodė) Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, pagrįstai buvo priimtas skundžiamas Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Sprendimas yra per griežtas – atmestini.
4.3. Skundo teiginiai, jog VSAT piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdama pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį, tiksliai nenurodant kokiu pagrindu, yra nepagrįsti. Skundžiamame Sprendime nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo įleidimo / neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, kadangi prieš priimat ginčijamą Sprendimą pareiškėjas jau gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje.
4.4. VSAT skundžiamame Sprendime nesprendė klausimų, susijusių su leidimo laikinai gyventi panaikinimu, o tik konstatavo faktą, jog Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl pareiškėjo reikalavimas paaiškinti, kodėl buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, yra nepagrįstas.
4.5. Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis nei užsienio piliečio interesą gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis nebeatitiko buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, neįvykdė VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Šengeno valstybių narių teritorijos, ir tai, kad jis elgėsi nepakankamai rūpestingai, kadangi Šengeno valstybių teritorijoje neteisėtai gyveno bei atsižvelgiant į tai, kad jis ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Šengeno informacinę sistemą ir joje apsigyventi. Todėl pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikti Šengeno informacinei sistemai.
Šalies argumentai
4.6. Pareiškėjo prašymas sutrumpinti draudimo atvykti ir įspėjimo į Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą iki šešių mėnesių yra abstraktus ir paviršutiniškas, todėl turi būti atmestas.
II.
5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą atmetė.
6. Teismas byloje nustatė, kad ppareiškėjas turi Uzbekistano Respublikos piliečio pasą, asmens identifikavimo kortelę, ir vairuotojo pažymėjimą. 2024 m. rugsėjo 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai, vykdydami neteisėtos migracijos stebėseną ir kontrolę ir bendradarbiaudami su Kriminalinės žvalgybos pareigūnais, Trakų Vokės gatvėje, Vilniaus mieste patikrino pareiškėją, kuris Lietuvos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenimis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai, nes leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu yra panaikintas, ir VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu asmuo įpareigotas iki 2024 m. rugsėjo 29 d. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Uzbekistaną. Pareiškėjas minėto sprendimo neįvykdė ir iš Lietuvos Respublikos neišvyko. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjas buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjui taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, iki 2025 m. sausio 1 d.
7. Įvertinęs Įstatymo 126 straipsnį, 127 straipsnio 1 ir 7 dalis, Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – ir Aprašas), 48 ir 56 punktus, teismas priėjo išvados, kad įstatymų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priimančiai institucijai, t. y. VSAT, diskrecijos teisės priimti ar nepriimti tokio sprendimo bei numatė formalius pagrindus dėl užsieniečių išsiuntimo.
8. Teismas konstatavo, kad VSAT nustatė, jog pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, nes 2024 m. rugpjūčio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei nustatė, kad duomenys, kuriuos pateikė užsienietis neatitinka tikrovės, su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas šių argumentų nenuginčijo ir nepateikė svarių priežasčių, todėl VSAT pareigūnai privalėjo priimti Sprendimą. Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus.
9. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad VSAT piktnaudžiauja diskrecijos teise ir skundžiamas Sprendimas yra per griežtas, nepagrįstas jokiais duomenimis, akcentuodamas, kad skundžiamame Sprendime nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo įleidimo / neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, kadangi prieš priimat ginčijamą Sprendimą pareiškėjas jau gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje.
10. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo prašymą įpareigoti skundžiamą Sprendimą priėmusią instituciją paaiškinti, kodėl leidimas laikinai gyventi panaikinamas, pažymėdamas, kad VSAT skundžiamu Sprendimu nesprendė klausimų, susijusių su leidimo laikinai gyventi panaikinimu, o tik konstatavo faktą, jog Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 2 d. priėmė tokį sprendimą.
11. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui įrodymų, patvirtinančių faktą, jog jis turi vieną iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietybę arba yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, todėl nepagrįstais laikė šiuo aspektu pareiškėjo skundo argumentus.
12. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo įvertinta jo individuali situacija, pažymėjo, jog vertinant užsieniečio šeimyninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, visų pirma, nustatomas tokių ryšių buvimo faktas, įvertinama jų trukmė bei pasekmės, atsirandančios nutraukus tuos ryšius. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje jis nėra sukūręs šeimos, neturi vaikų ar kitų artimų giminaičių, todėl teismas konstatavo, kad su Lietuvos Respublika jo nesieja ilgalaikiai šeimyniniai ryšiai. Pareiškėjo darbiniai santykiai Lietuvoje truko pakankamai trumpą laikotarpį (apie 12 mėn.), todėl teismas konstatavo, jog pareiškėją su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai ekonominiai, socialiniai ryšiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Užsieniečių apklausos lape, atsakydamas į klausimus, pareiškėjas nurodė, kad pageidauja sugrįžti į kilmės valstybę.
13. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, lūkesčiai dėl teisinės valstybės, teisės laisvai judėti, pažeidimai (ne)padaryti Lietuvos Respublikoje nėra reikšmingi nagrinėjamu atveju, kadangi tai nėra ginčo klausimas. Šiuo atveju pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis nebeatitiko buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, neįvykdė VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Šengeno valstybių narių teritorijos, ir tai, kad jis elgėsi nepakankamai rūpestingai, kadangi Šengeno valstybių teritorijoje neteisėtai gyveno.
14. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo sumažinti uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti įspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir joje apsigyventi terminą iki šešių mėnesių, įvertinęs Kriterijų vertinimo tvarkos, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas, teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis jam taikomo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis turi būti sutrumpinimas iki šešių mėnesių, o tik apsiribojo teisės aktų bei jose esančių normų išdėstymu bei subjektyviu jų vertinimu. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu VSAT nustatytas terminas turėtų būti sutrumpintas. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis nei užsienio piliečio interesas gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
15. Teismas taip pat nurodė, kad Užsieniečių apklausos lape, atsakydamas į klausimus, pareiškėjas teigė, kad pageidauja sugrįžti į kilmės valstybę. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-413-617/2024 teismas nustatė, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nori, jog kuo greičiau būtų išsiųstas į kilmės šalį, kur gyvena jo šeima; iš Lietuvos Respublikos jis neišvyko, nes buvo suklaidintas advokato, kuris nurodė, kad yra pateiktas prašymas teismui ir todėl jam išvykti nereikia. Teismas pastebėjo, kad nagrinėjant šią administracinę bylą, pareiškėjas nurodė analogiškas aplinkybes, kad nori savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Be kita ko, teismas pažymėjo, jog nuo VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo priėmimo praėjo pakankamai daug laiko (beveik 5 mėn.), tačiau pareiškėjas savanoriškai neišvyko į Uzbekistaną.
16. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis nebeatitiko buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, neįvykdė VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2024 m. rugsėjo 29 d. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Uzbekistaną ir savanoriškai neišvyko iš Šengeno valstybių narių teritorijos, ir tai, kad jis elgėsi nepakankamai rūpestingai, nes Šengeno valstybių teritorijoje neteisėtai gyveno, jis ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Šengeno informacinę sistemą ir joje apsigyventi. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo duomenis nuspręsta iš Nacionalinio sąrašo teikti Šengeno informacinei sistemai.
17. Atsižvelgdamas į teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus faktinę pareiškėjo situaciją, yra pagrįstas tinkamai pritaikius teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti ar keisti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
18. Pareiškėjas S. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą, panaikinant atsakovo (nurodyta Migracijos departamento – rašymo apsirikimas) 2024 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 24S229667. Netenkinus prašymo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimą, grąžinti klausimą dėl pareiškėjo skundo nagrinėti iš naujo.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
19.1. Pareiškėjas pateikė visą informaciją ir dokumentus, nesiekdamas ko nors suklaidinti, tačiau Migracijos departamentui pasirodė kitaip; Sprendimas yra per griežtas.
19.2. Pareiškėjas nekelia jokios grėsmės Lietuvos Respublikai, o atvirkščiai bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį, jam nežinant darbdavys nutraukė darbo sutartį, o pareiškėjas nespėjo susirasti naujo darbdavio ir / arba jo pakeisti pagal galiojantį leidimą laikinai gyventi.
19.3. Užsienietis, vykdamas į Lietuvą, tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kur aiškus ir tinkamas imigrantams teisinis reglamentavimas, kad Lietuvoje neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad Lietuvos Respublika laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.
19.4. Pareiškėjas per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs jokių pažeidimų.
19.5. Atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs.
19.6. Kriterijų vertinimo tvarkos 50.2 ir 50.3.2 papunkčių pagrindu yra galimybė sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį bei išbraukti duomenis apie užsienietį iš nacionalinio sąrašo, jeigu įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalo išbraukti pareiškėjo duomenis iš šio sąrašo.
19.7. Pagal naujai formuojamą administracinio teismo praktiką, Sprendimas yra priimtas per griežtas ir teismas turėtų vadovautis administracinės bylos Nr.: eI2-16583-816/2024 išaiškinimu.
19.8. Sprendimo dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi privalo būti naikinama, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti.
19.9. Įstatymo nuostatos, susijusios su Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisiniu statusu Lietuvos Respublikoje, nustato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.
19.10. Pareiškėjas jokio pažeidimo nėra atlikęs, nesislėpė nuo pareigūnų, kad atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodant kokiu pagrindu. Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Įstatymui ir viešajai tvarkai bei yra per griežtas.
19.11. Nagrinėjamam ginčui reikšmingi įsiteisėję teismo sprendimai administracinėse bylose eA-1191-624/2025; eI2-4613-621/2025; eI2-3696-931/2025 ir eI2-16583-816/2024, kuriose aiškiai nurodyta, kad atsakovo priimti sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ar Šengeno zoną yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 24S229667, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti į užsienio valstybę – Uzbekistaną, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 24 mėnesius nuo išsiuntimo dienos, įtraukti į Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 24 mėnesius nuo išsiuntimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai, jo situacija buvo tinkamai individualiai įvertinta; pareiškėjas nebeatitiko buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, neįvykdė VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Šengeno valstybių narių teritorijos; teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti sutrumpintas pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas.
22. Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su teismo sprendimu pareiškėjas nurodo, kad VSAT Sprendimas yra per griežtas, nes pareiškėjas nekelia jokios grėsmės Lietuvos Respublikai, bendradarbiauja ir teikia visą informaciją, tiesiog nespėjo susirasti naujo darbdavio; įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes ir nustačius trumpesnį draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpį, Kriterijų vertinimo tvarkos 50.2 ir 50.3.2 papunkčių pagrindu yra galimybė sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį bei išbraukti duomenis apie užsienietį iš nacionalinio sąrašo; teismas nesivadovavo aktualiais teismų praktikos išaiškinimais (eI2-16583-816/2024, kt., žr. nutarties 21.11 p.).
23. Atsakovo Sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyko per sprendime dėl grąžinimo į užsienio valstybę nustatytą terminą; jam panaikintas leidimas laikinai gyventi; Sprendime nurodoma, kad jį priimant buvo atsižvelgta į tai, kad užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje išbuvo 1 dieną (2024 m. rugsėjo 30 d.), jo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai šeimyniniai, ekonominiai ar socialiniai ryšiai, jis trumpą laiką – apie 12 mėn. vykdė individualią keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą pagal licenciją; nurodė, kad pageidauja grįžti į kilmės valstybę; Sprendimas grindžiamas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 2 dalimi, 8 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, 2 dalies c punktu; Taisyklių 15 punktu; Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, 35.1.1 papunkčiu.
24. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 24S181118 pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760239027, galiojantis iki 2025 m. balandžio 11 d. VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 24S199409, atsižvelgiant į aplinkybę, kad asmeniui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 dalimis nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigojant savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (Uzbekistaną) iki 2024 m. rugsėjo 29 d. Minėti administraciniai sprendimai yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl sprendžiant dėl byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjo argumentai dėl aplinkybių, susijusių su Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 24S181118 ir VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 24S199409 teisėtumu ir pagrįstumu, nenagrinėtini.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka, ginčo ribos negali būti plečiamos, t. y. jos negali peržengti tų administracinių teisių santykių ribų, kurių pagrindu kilo ginčas tarp šalių bei buvo priimtas atitinkamas administracinis aktas, nagrinėjamu atveju – VSAT 2024 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 24S229667 (Sprendimas), kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir kvestionuojamas byloje. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo aiškintis aplinkybių nei susijusių su leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimu (t. y. dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 24S181118), nei su jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (t. y. dėl VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 24S199409) pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija vertina tik tuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojamas VSAT 2024 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 24S229667.
26. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jei jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą; Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 24S199409 nustatytą terminą (iki 2024 m. rugsėjo 30 d.), pagrįstai, neviršydamas įstatymu suteiktos kompetencijos, priėmė Sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę (Uzbekistaną). Aptariamu aspektu apelianto nesutikimas su teismo sprendime padarytomis išvadomis niekuo nepagrįstas.
27. Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
28. Kriterijų vertinimo tvarkos 34 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas, atsižvelgiama į užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; užsieniečiui pritaikytas administracinio poveikio priemones ir jų įvykdymą.
29. Pareiškėjui nustatant dviejų metų trukmės draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, atsakovas vadovavosi Kriterijų vertinimo tvarkos 35.1.1 papunkčiu, nustatančiu, kad užsieniečiui, kuris neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ir kuris buvo išsiųstas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir kuris neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ne ilgiau kaip 90 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos, nustatomas dviejų metų draudimo atvykti laikotarpis.
30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo Sprendime nurodytas aplinkybes dėl nustatyto draudimo trukmės, pagrįstai padarė išvadą, kad dviejų metų terminas nagrinėjamu atveju laikytinas proporcingu, nes pareiškėjas nėra susijęs artimais šeimos ryšiais su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nėra taip pat jokių socialinių ar ekonominių ryšių, nes pareiškėjo darbo santykiai tęsėsi tik apie metus ir buvo nutrūkę, duomenų apie jo užimtumą nuo 2024 m. birželio mėnesio nėra. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo kokių nors naujų reikšmingų argumentų, kurie būtų neįvertinti priimant Sprendimą, ir kuriais remiantis galėtų būti sprendžiama dėl kitokios (mažesnės) draudimo atvykti termino trukmės, todėl nėra pagrindo trumpinti draudimo laikotarpį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
31. Teismas, vertindamas perspėjimo įtraukimą į Šengeno sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 24 mėnesius nuo išsiuntimo dienos, nurodė, kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, nes nebeatitiko buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, neįvykdė VSAT 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti, elgėsi nepakankamai rūpestingai, net ir po Sprendimo priėmimo delsė išvykti (pasiliko dar 5 mėn.), taigi jis ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse; taip pat atsižvelgė, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Šengeno informacinę. Pareiškėjo teiginiai apeliaciniame skunde, kad toks draudimas per griežtas, prieštarauja Įstatymui, nepagrįstas objektyviais duomenimis, o atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecija, yra atmestini.
32. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šengeno informacinės sistemos (SIS) paskirtis yra atsverti sienų kontrolės būtinybę, ji yra ES ir Šengeno asocijuotų šalių bendradarbiavimo priemonė sienų, imigracijos, policijos, muitinių ir teisminių institucijų klausimais.
33. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamento Nr. 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną (SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies c punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; tokia situacija susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Taisyklių 15 punktas nustato, kad sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos atsakovo Sprendime nurodytos perspėjimo įvedimui į SIS reikšmingos aplinkybės – pareiškėjas nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą, ir buvo priimtas sprendimas jį išsiųsti. Pareiškėjo veiksmai apeinant nacionalinę teisę dėl buvimo valstybės narės teritorijoje pakankamai ilgą laiko tarpą (tiek iki Sprendimo priėmimo, tiek po to) laikytini keliančiais grėsmę viešajai tvarkai, kas patvirtina perspėjimo įvedimo į SIS sąlygą. Atsakovo Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie nėra paneigti, nurodyti motyvai, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, kas patvirtina atvejo pakankamą adekvatumą ir svarbą, Sprendimas priimtas remiantis galiojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjo argumentai dėl piktnaudžiavimo diskrecija, nukrypimo nuo teismų praktikos niekuo nepagrįsti. Tiek atsakovas Sprendime, tiek teismas vertino konkrečias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo situacija, o apeliaciniame skunde pateikiamos teismų praktikos pavyzdžiai nėra aktualūs, nes nurodomose bylose skiriasi aplinkybės ir nagrinėjimo dalykas, be to, remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, už vienodos administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formavimą atsakingas yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjo nurodomose bylose nėra pateikiamų šiam ginčui aktulių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų.
35. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.