- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- A20.-413-617/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00394-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Advokatai
- Eglė Vrubliauskienė
- Kategorijos
- 22.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
užsieniečiui S. M., jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo S. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo taikyti Uzbekistano Respublikos piliečiui S. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025-01-01, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad užsienietis buvo sulaikytas 2024-09-30. Nustatyta, kad užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento prie LR VRM sprendimas, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat užsienietis buvo įpareigotas iki 2024-09-29 savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet šio sprendimo neįvykdė. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jo asmenybė nustatyta, jis turi galiojanti Uzbekistano Respublikos piliečio pasą, bet Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, todėl prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025-01-01, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Užsienietis paaiškino, kad jis nori, kad jis kuo greičiau būtų išsiustas į kilmės šalį, kur gyvena jo šeima, arba jam būtų leista pasilikti Lietuvoje ir čia dirbti. Jis iš Lietuvos Respublikos neišvyko, nes buvo suklaidintas advokato, kuris nurodė, kad yra pateiktas prašymas teismui ir todėl jam išvykti nereikia. Jis iki sulaikymo nuomos pagrindais gyveno bute Vilniuje, turi lėšų pragyvenimui.
Užsieniečio atstovė paaiškino, kad, užsienietis turi lėšų pragyvenimui, gali save išlaikyti, todėl iki jo išsiuntimo galėtų ir toliau gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti jį nuotolinių būdu informuoti apie savo buvimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad S. M. (toliau – ir užsienietis) 2023-04-11 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2025-04-11. Migracijos departamento prie LR VRM 2024-08-02 sprendimu Nr. 24S181118 leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2024-08-30 priėmė sprendimą Nr. 24S199409 dėl grąžinimo, kuriuo užsienietis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Uzbekistano Respubliką iki 2024-09-29. Užsienietis minėto sprendimo neįvykdė ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis 2024-09-30 VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno sprendimu buvo sulaikytas 48 val.
Užsieniečio asmenybė yra nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas.
Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 3 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, užsienietis atvykdamas į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje laikotarpiu privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, ir teisėsaugos tarnybų ar Migracijos departamento prie LR VRM valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę ir teisėtą buvimą valstybėje patvirtinantį dokumentą bei kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos.
Nors užsieniečio asmenybė nustatyta, bet jis šiuo metu neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis nėra prieglobsčio prašytojas, teismui nėra pateikta duomenų, jog Lietuvoje turi socialinių ryšių. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas jį sulaikyti (LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl užsieniečio atžvilgiu yra taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.
Pareiškėjas prašo taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. gruodžio 30 d., – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 41–42 p.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja aukščiu minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Kaip minėta, užsieniečio asmenybė nustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, kad jis, būdamas Lietuvoje, būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymus. Nors jis nustatytu laiku ir neišvyko iš Lietuvos Respublikos, bet paaiškino neišvyko priežastis, nesislapstė. Užsienietis paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje jis nuomos pagrindais gyveno bute Vilniuje, turi lėšų pragyvenimui, šios aplinkybės nėra paneigtos. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju užsieniečiui iki sprendimo dėl jo išsiuntimo įvykdymo galėtų būti taikoma su judėjimo laisvės ribojimu nesusijusia alternatyvi sulaikymui priemonė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 1 d. 2 p., 115 str. 2 d. 2 p., 140¹⁹ str. 1 d. 1 p., teismas
nusprendžia:
VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.
Taikyti Uzbekistano Respublikos piliečiui S. M., gim. ( duomenys neskelbtini ), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą nustatyti iki 2025-01-01, bet ne ilgiau kol jis bus išsiustas iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.