- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-1301-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05544-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. liepos 20 d. patvarkymą Nr. S-20-74/15874, kur nustatyta, kad 2020 m. liepos 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-74-14903 buvo įvykdytas 2020 m. gegužės 13 d., informuojant apie priimtą sprendimą išieškotojo įgaliotą asmenį; tęsti išieškojimo veiksmus prieš skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00687; kreiptis į teismą dėl baudų po 300 EUR už kiekvieną nevykdymo ir kliudymo vykdyti dieną skyrimo NŽT vadovams - direktoriui L. Č. ir Palangos skyriaus vedėjai N. J.. Nurodo, kad 2020 m. liepos 22 d. elektroniniu paštu gavo patvarkymą Nr. S-20-74-15874, kur nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra įvykdytas 2020 m. gegužės 13 d.. Patvarkymas motyvuojamas tuo, kad skolininkė įvykdė teismo sprendimą ir apie tai 2020 m. birželio 11 d. raštu pranešė pareiškėjo įgaliotam atstovui. Teigia, kad pareiškėjo atstovas 2020 m. gegužės 17 d. elektroniniu laišku kreipėsi į NŽT Palangos skyrių ir prašė informuoti apie 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo įvykdymą. Palangos skyriaus vyriausioji specialistė 2020 m. birželio 2 d. elektroniniu laišku atsakė, kad įsiteisėjusį 2020 m. gegužės 13 d. teismo sprendimą vykdys kai Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmai išspręs pirmoje instancijoje nagrinėjamas administracines bylas Nr. el-374-342/2020 ir Nr. el3-602-243/2020 ir įsiteisės priimti sprendimai. Taip pat atsakyta 2020 m. birželio 11 d. raštu, kurio atsakovių pateiktais duomenimis vadovavosi antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą - panaikino NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-596-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). NŽT ir NŽT Palangos skyrius pranešimu antstolei melagingai pranešęs, kad įvykdė teismo sprendimą, sąmoningai nevykdo antstolio reikalavimo, todėl kreipėsi į antstolę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolė R. V. patvarkymu Nr. S-20001358 pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/20/00687 pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriame nurodoma įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad NŽT Palangos skyrius atsakydamas į antstolės raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-74-14903, pateikė raštą „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, adresuotą išieškotojo įgaliotam atstovui, kuriame išdėstyta, kad NŽT Palangos skyriuje buvo gautas pakartotinis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) reikalingas miesto savivaldybės reikmėms, naudojimo būdas keičiamas nebus, ir nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybėn neatlygintinai sklypo dalis bendrosios nuosavybės teise, nebus vykdomas ir šis žemės sklypas negali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktą - teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus NŽT nepriskirta teisė ir (ar) pareiga vertinti savivaldybių tarybų veiklos, NŽT neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir atkurti nuosavybės teises pareiškėjui A. K. į visuomenės paskirties žemės sklypą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdydami antstolio nurodymus, raštu Nr. 16SD-1332-(l4.16.136 E.) „Dėl raginimo įvykdyti sprendimą“ informavo antstolę apie tai, kad NŽT Palangos skyrius įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020 ir priėmė motyvuotą sprendimą dėl pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, kurį išdėstė 2020 m. birželio 11 d. pareiškėjo įgaliotam atstovui adresuotame rašte. Taip pat nurodė, kad raštu Nr. 16SD-1402-(l4.16.136 E.) „Dėl rašto papildymo“ NŽT Palangos skyrius informavo pareiškėjo atstovą, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, sprendimo priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), administracinė procedūra nutraukiama, kadangi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai šiuo metu nagrinėja pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu ir sprendimas byloje dar nėra priimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti antstolės patvarkymą Nr. S-20-74/15874, kuriuo nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-74-14903 buvo įvykdytas. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0074/20/00687 duomenų nustatyta, jog NŽT raštu antstolę informavo, kad jog neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į visuomeninės paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad naujų žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, o ne NŽT, todėl laiko, kad NŽT Palangos skyrius įvykdė teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl sprendimo įvykdymo nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu įpareigojo NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas, ar nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šį teismo sprendimą subjektyviai (ir klaidingai) traktuoja, kaip neabejotiną teismo įpareigojimą NŽT priimti sprendimą ir vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, perduodant A. K. 0,2 ha dalį minėtame žemės sklype.
4.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad NŽT neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į žemės sklypą, juo labiau, kad Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos dvi bylos, kuriose sprendžiamas klausimas dėl NŽT įpareigojimo vykdyti procedūras, susijusias su perdavimu pareiškėjui nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2 ha dalį iš bendrojo ploto 1,5485 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad skolininkė 2020 m. birželio 11 d. raštu informuodama pareiškėjo įgaliotą atstovą dėl teismo sprendimo vykdymo įvykdė sprendimą administracinėje byloje tiek, kiek NŽT Palangos skyrius buvo įpareigotas priimti sprendimą ir nuspręsti, ar yra pagrindas, ar nėra pagrindo vykdyti nuosavybės atkūrimo procedūrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės R. V. 2020 m. liepos 20 d. patvarkymą Nr. S-20-74/15874, įpareigoti antstolę R. V. toliau aktyviai tęsti išieškojimo veiksmus prieš skolininką Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00687, skirti po 300 EUR baudas už kiekvieną nevykdymo ir kliudymo vykdyti dieną juridinio asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovams -direktoriui L. Č.; Palangos skyriaus vedėjai (įgaliotam asmeniui) N. J.. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad skolininkės specialistė elektriniame laiške nurodė, kad vykdys įsiteisėjusį teismo sprendimą tik tada, kai Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmai išspręs administracinę bylą Nr. el-374-342/2020, Nr. el3-602-243/2020, bei įsiteisės priimti sprendimai. Teigia, kad skolininkė vengia vykdyti sprendimą ir melagingai pranešė antstolei, jog teismo sprendimas yra įvykdytas.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantas dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvais teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas yra subjektyvus ir klaidingai interpretuoja Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. el-374-342/2020. Teigia, jog pagal šį įsiteisėjusi teismo sprendimą skolininkė yra įpareigota įvertinti žemės panaudojimo būdus nuosavybės teisių atkūrimo procese ir priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą apeliantui perduodant 0,2 ha žemės sklypo dalį.
5.3. Apeliantas dėl skolininkės veiksmų nurodo, kad skolininkė nagrinėjamose administracinėse bylose iniciavo administracinių procesų sustabdymą iki kol įsiteisės teismo sprendimas byloje Nr. e13-602-609/2020, tačiau apelianto vertinimu nėra pagrindo laukti antrinių bylų išnagrinėjimo galutinio rezultato ir tik po to pradėti vykdyti pirminės bylos įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
6.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo šios nutarties panaikinti.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
Šalies argumentai
7. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, padarydamas išvadą, jog teismo sprendimas vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00687 yra įvykdytas. Teigia, jog skolininkė nurodė antstolei neteisingą informaciją dėl teismo sprendimo įvykdymo, be to nesutinka su teismo išvada, jog apeliantas klaidingai interpretuoja Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. el-374-342/2020. kadangi, pagal šį sprendimą skolininkė yra įpareigota įvertinti žemės panaudojimo būdus nuosavybės teisių atkūrimo procese ir priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą apeliantui perduodant 0,2 ha žemės sklypo dalį
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl antstolės veiksmų.
9. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, tai yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
10. Vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0074/20/00687, pradėtą pagal Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018, kuriuo NŽT Palangos skyrius įpareigotas priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); išieškotojas vykdomojoje byloje – apeliantas A. K., skolininkė (suinteresuotas asmuo) - NŽT.
12. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad antstolė vykdydama vykdomąją bylą 2020 m. liepos 3 d. raginimu Nr. S-20-74-14903 paragino NŽT per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą. 2020 m. liepos 16 d. NŽT pateikė antstolei raštą Nr. 16SD-1332-(l4.16.136 E.) „Dėl raginimo įvykdyti sprendimą“, kuriuo informavo, kad įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020 ir priėmė motyvuotą sprendimą dėl pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, kurį išdėstė 2020 m. birželio 11 d. pareiškėjo įgaliotam atstovui adresuotame rašte. 2020 m. liepos 20 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą dėl raginimo įvykdymo Nr. S-20-74-15874, kuriuo nustatė, kad 2020 m. liepos 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-74-14903 buvo įvykdytas, 2020 m. gegužės 13, informavus apie priimtą sprendimą apelianto įgaliotą asmenį A. J..
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Palangos skyrius 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. 16SD-1203-(14.16.136E.) informuodamas pareiškėjo įgaliotą atstovą dėl 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo įvykdė sprendimą administracinėje byloje tiek, kiek NŽT Palangos skyrius buvo įpareigotas priimti sprendimą ir nuspręsti, ar yra pagrindas, ar nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinkama.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė rašte Nr. 16SD-1203-(14.16.136E.), kurį pateikė apelianto atstovui nurodė, kad spręs dėl naujo 0,2 ha dydžio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kai įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. el-374-342/2020. Šiame rašte nurodoma, kad pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. (4.17)-D3-2687 žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra reikalingas savivaldybės poreikiams, jo naudojimo būdas keičiamas nebus ir nuosavybės teisių atkūrimas nebus vykdomas ir negali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę. Pažymėta, kad pagal detalųjį planą šio žemės sklypo paskirtis – visuomeninės paskirties teritorijos.
15. Vykdomojoje byloje skolininkė 2020 liepos 16 d. pateikė antstolei raštą Nr. 16SD-1332-(l4.16.136 E.) „Dėl raginimo įvykdyti sprendimą“, kuriuo informavo antstolę apie tai, kad įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020 ir priėmė motyvuotą sprendimą dėl pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, kurį išdėstė 2020 m. birželio 11 d. apelianto įgaliotam atstovui adresuotame rašte (nutarties 14 punktas). 2020 m. liepos 20 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą dėl raginimo įvykdymo Nr. S-20-74-15874, kuriuo nustatė, kad 2020 m. liepos 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-74-14903 buvo įvykdytas, 2020 m. gegužės 13 d., informavus apie priimtą sprendimą apelianto įgaliotą asmenį A. J..
16. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, patikrinęs Lietuvos Respublikos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad neįsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-374-342/2020 nusprendė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo” Nr. (4.17)-D3-2687, kuriuo skolininkė remdamasi parengė pranešimą tiek apeliantui, tiek vykdomąją bylą vykdančiai antstolei dėl teismo sprendimo įvykdymo. Iš minėtoje byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad nepraleisdamas administraciniame akte nurodyto apskundimo termino, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo apeliantas Regionų apygardos administraciniam teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 9 d. skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas minėtą Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą panaikinti.
17. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, iš kurios matyti, jog skolininkė remdamasi Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu „Dėl informacijos pateikimo” Nr. (4.17)-D3-2687, kurio teisėtumas buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administraciniame teisme, nurodė pareiškėjui, kad ginčo sklypas yra visuomeninės paskirties teritorijoje, yra reikalingas savivaldybės poreikiams, jo naudojimo būdas keičiamas nebus ir nuosavybės teisių atkūrimas nebus vykdomas ir negali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę (nutarties 14 punktas) iš esmės analogiška informacija suteikta antstolei 2020 liepos 16 d. rašte Nr. 16SD-1332-(l4.16.136 E.) „Dėl raginimo įvykdyti sprendimą“, kuriuo informavo antstolę apie tai, kad įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020, kurį išdėstė 2020 m. birželio 11 d. apelianto įgaliotam atstovui adresuotame rašte (nutarties 14 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju matyti, jog skolininkė teikdama informaciją tiek išieškotojui (apeliantui), tiek vykdomąją bylą Nr. 0074/20/00687 vykdančiai antstolei pateikė informaciją ir duomenis, dėl kurių išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-374-342/2020. Iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad keliant klausimą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo „Dėl informacijos pateikimo” Nr. (4.17)-D3-2687, pasisakoma dėl šio administracinio akto ydingumo, pažymint, jog neįsiteisėjusiu teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu nuspręsta minėta administracinį aktą panaikinti, tinkamai neįvertinus žemės sklypo panaudojimo, bei kitų aplinkybių.
19. Iš Lietuvos Respublikos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusiu Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020 nuspręsta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-596-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūra perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame teismo sprendime taip pat nurodoma, kad NŽT turi įvertinti ne tik, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija.
20. Kaip matyti, šiuo atveju tiek išieškotojui, tiek antstolei suteikta informacija dėl teismo sprendimo įvykdymo nelaikytina tinkamai motyvuota, teikiamoje informacijoje nurodomos aplinkybės, kurios yra ginčijamos ir nagrinėjamos administracinėse bylose (nutarties 18-20 punktai), o ir be to, išieškotojui teikiamame skolininkės rašte nurodoma, kad teismo sprendimo įvykdymas orientuotas į ateitį, tai yra priklausantis nuo 2020 m. lapkričio 5 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėtos administracinės bylos Nr. eI3-374-342/2020 įsiteisėjimo momento.
21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tai yra į tai, jog tiek išieškotojui, tiek antstoliui teikiamoje informacijoje nurodomos aplinkybės dėl teismo sprendimo įvykdymo yra ginčijamos Regionų apygardos administraciniame teisme ir dėl kurių nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, į tai, kad skolininkės rašte išieškotojui nurodomos aplinkybės dėl teismo sprendimo įvykdymo yra orientuotos į ateitį, tai yra priklausančios nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje Nr. eI3-374-342/2020 momento, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl faktinio teismo sprendimo įvykdymo momento, nesiaiškino skolininkės teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes dėl teismo sprendimo įvykdymo pagrįstumo, todėl tinkamai nenustačius bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidus bylos esmės dėl teismo sprendimo faktinio įvykdymo, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo
Motyvuojamoji dalis
Dėl procesinės bylos baigties
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Esant nustatytoms nutarties 7-21 punktuose nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.