Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. B. bausmė sumažinta trečdaliu ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. B. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2014 m. liepos 4 d. (1 diena).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir tęsti darbą arba įsidarbinti ir dirbti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

R. B. išteisintas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 120 MGL dydžio (4 519,20 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. bausmė sumažinta trečdaliu ir jam paskirta 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, E. K. į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. (1 diena) ir jam nustatyta galutinė bausmė – 78 MGL (2 937,48 Eur) dydžio bauda.

E. K. išteisintas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir E. K. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikusiu Baltarusijos Respublikoje, 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 1.10 val., gabeno iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengdami muitinės kontrolės ir ne per muitinės postą, Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 3 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių bendra vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 9 895 Eur, t. y. susitarė ir siekiant padaryti nusikalstamą veiką 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 1.10 val., nuvyko į Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruožą, esantį Varėnos rajone, Ašašnykų kaime. R. B. ir E. K., būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0209 ir Nr. 0208, iš Baltarusijos Respublikos teritorijoje bendrai su jais veikusio ikiteisminiame tyrime nenustatyto asmens perėmė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną šio asmens permestas prekes – cigaretes, supakuotas į 4 nešulius.

R. B. ir E. K. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. B. ir E. K. buvo kaltinami pagal BK 199² straipsnio 1 dalį tuo, kad jie 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 1.10 val., minėtais veiksmais ir aplinkybėmis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0209 ir Nr. 0208, Varėnos rajone, Ašašnykų kaime, atgabentas akcizais apmokestinamas prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 3 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 9 895 Eur, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, nešdami rankomis, gabeno Lietuvos Respublikos teritorija į Ašašnikų miško masyvo gilumą, pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, neturėdami cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, kol buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnydos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos rinktinės pareigūnų.

R. B. ir E. K. išteisinti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. B. bausmę sumažinti trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. bausmę sumažinti trečdaliu ir jam paskirti bausmę – 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) baudą.

Prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino R. B. ir E. K. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes tokia išvada neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad nuteistieji taip pat buvo kaltinami tuo, kad jie, pažeisdami nustatytą tvarką t. y. sąmoningai nedeklaravę ir nepateikę muitinės kontrolei akcizais apmokestinamų prekių – didelio kiekio Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintų cigarečių – ir tokiu būdu nuslėpdami jas nuo muitinės kontrolės, gabeno prekes tiek per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tiek ir šios valstybės teritorijoje. R. B. ir E. K. pareikštuose kaltinimuose pagal BK 199 straipsnio 1 dalį yra nurodytos tik kontrabandos požymius atitinkančios aplinkybės, kaltinimus užbaigiant formuluotėmis apie inkriminuotų prekių perėmimą, tačiau juose neišdėstytos aplinkybės, susijusios su cigarečių gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas išskirtinai sietina su kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį aprašymu. Pastarajame kaltinime kontrabandos veika aprašyta tik kaip aplinkybė, kuria pateikta nuoroda į inkriminuotų daiktų tapatumą. Taigi, nuteistieji buvo kaltinami padarę skirtingus nusikaltimus nevienodomis aplinkybėmis realiosios nusikalstamų veikų sutapties atveju, t. y. tik pabaigę daryti kontrabandą, jie pradėjo daryti ir padarė kitą nusikaltimą – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistieji buvo sulaikyti su prekėmis apie 100 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos linijos, kas patvirtina, kad jie visiškai realizavo nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje yra baudžiamosios teisės normų konkurencijos atvejis. Tai prieštarauja taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai analogiškose bylose Nr. 2K-324/2010, 2K-653/2010, 2K-520/2012.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokuroro nuomone, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. B. ir E. K. išteisinti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, turi būti panaikinta ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis, kuria R. B. ir E. K. išteisinti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis R. B. ir E. K. pripažįstant padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (BPK 326 straipsnio 4 dalis, BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Dėl R. B. ir E. K. išteisinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad:

R. B. ir E. K. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

BPK 305 straipsnio 3 dalies 3-4 punktuose reglamentuota, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodymų įvertinimo motyvai; 2) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, priimdamas išteisinamą nuosprendį dėl R. B. ir E. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir neteisingai aiškino baudžiamąjį įstatymą, dėl ko R. B. ir E. K. buvo neteisėtai ir nepagrįstai išteisinti pagal minėtą kaltinimą. Atsižvelgiant į tai, ši Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Pagrindinis klausimas, iškilęs bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra tas, ar R. B. ir E. K. inkriminuoti veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal vieną baudžiamojo įstatymo straipsnį kaip kontrabanda (BK 199 straipsnio 1 dalis) ar kaip šio ir kito nusikaltimo – neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio 1 dalis) – sutaptis. Apygardos teismo pagrindinis išteisinimo argumentas tas, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pastarojo baudžiamojo įstatymo straipsnio inkriminavimas nuteistiesiems yra perteklinis dėl normų konkurencijos atvejo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia skundžiamo nuosprendžio išvada.

BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė <...>.

Kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Abu šie nusikaltimai yra numatyti tame pačiame BK XXXI skyriuje, pavadintame „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“. Analizuojant aptariamų baudžiamojo įstatymo straipsnių turinį, matyti, kad kontrabanda yra padaroma tais atvejais, kai privalomi pateikti muitinei daiktai yra neteisėtai gabenami būtent per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis yra susijęs su atitinkamų veiksmų padarymu jau Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kontrabandos sudėtis yra formali, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2013). Konkrečiai kontrabandos baigtinumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo būdo (pvz., nuo to, ar kontrabandos dalykas buvo gabenamas per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (t. y., nuo to, ar prekės buvo deklaruojamos žodžiu, raštu, veiksmu) ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai kontrabandos dalykas iš kitų valstybių teritorijos į Lietuvos valstybę gabenamas ne per muitinės postus ir kartu yra neteisėtai pereinama Lietuvos Respublikos valstybės siena, tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai, neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kontrabandos dalykas patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl BK 199² straipsnio 1 dalies turinio išaiškinimo, akcentuoja, kad šiame straipsnyje numatyta formali nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) sudėtis, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo dispozicijoje nurodytų veiksmų (ar bent vieno veiksmo) atlikimo momento. Tam, kad būtų galima kvalifikuoti nusikaltimą kaip baigtą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nebūtina, jog akcizais apmokestinamos prekės būtų nugabentos į numatytą galutinį paskirties tašką – užtenka vieno gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo veiksmo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-653/2010, 2K-520/2012).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. ir E. K., skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje išvengdami muitinės kontrolės ir ne per muitinės postą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną šio asmens permestas prekes – 3 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, supakuotų į 4 nešulius. Po to, abu nuteistieji, nešdami rankomis, gabeno tokias prekes Lietuvos Respublikos teritorija į Ašašninkų miško masyvo gilumą, kol buvo sulaikyti VSAT Varėnos rinktinės pareigūnų. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 4 nešuliai su cigaretėmis buvo aptikti apie 100 metrų nuo valstybės sienos linijos (t. 1, b.l. 7-10). Taigi, nagrinėjamu atveju abiem nuteistiesiems inkriminuotos cigaretės buvo ne tik neteisėtai pergabentos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jas permetus, bet šie daiktai taip pat buvo neteisėtai gabenami (nešami) tam tikrą atstumą Lietuvos Respublikos teritorija. Analizuojant R. B. ir E. K. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, nėra abejonių, kad nuteistieji žinojo, jog nešuliai su cigaretėmis bus prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos (t. 2, b.l. 32-33). Nuo to momento, kai R. B. ir E. K. perėmė permestus nešulius savo žinion, kontrabandos nusikaltimas buvo baigtas. Kita vertus, abiejų nuteistųjų veiksmai tęsėsi toliau, t. y. jie, perėmę cigarečių dėžes, nešė akcizais apmokestinamas prekes į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Visa šio įvykio eiga neleidžia abejoti tuo, kad nešulių su cigaretėmis pergabenimas per valstybės sieną buvo skirtas gabenti aptariamas prekes Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu negalima sutikti su apygardos teismu, kad R. B. ir E. K. gabenant akcizais apmokestinamas prekes Lietuvos Respublikoje, toliau buvo daroma kontrabanda, nes pastarieji nuteistųjų veiksmai atitinka kito nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Tokios išvados nepaneigia aplinkybės, kad R. B. ir E. K. nenugabeno cigarečių iki sutartos vietos, o pats gabenimas santykinai nebuvo tolimas nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Kaip minėta, remiantis teismų praktika, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis yra formali nusikaltimo sudėtis, todėl vien pradėjus daryti bent vieną iš BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (nagrinėjimu atveju – pradėjus gabenti cigaretes), nusikaltimas laikomas baigtu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2012 yra konstatavęs, kad kaltininko veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį net ir esant mažesniam cigarečių nunešimo atstumui nuo valstybės sienos (20 metrų).

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad R. B. ir E. K. kaltinti ir tuo, kad jie, pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. nedeklaravę ir nepateikę muitinės kontrolei akcizais apmokestinamų prekių ir tokiu būdu nuslėpdami jas nuo muitinės kontrolės, gabeno cigaretes tiek per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tiek ir Lietuvos Respublikos teritorijoje (skundžiamo nuosprendžio 5 lapas, t. 2, b.l. 60). Šis apygardos teismo tvirtinimas nėra tikslus. Iš tikrųjų tie patys daiktai – keturi nešuliai su cigaretėmis – buvo gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir jos teritorija. Kita vertus, Lietuvos Respublikoje yra numatytas skirtingas reglamentavimas dėl per valstybės sieną gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų deklaravimo ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimo valstybės teritorijoje. Abiem nuteistiesiems pareikštame kaltinime pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nurodyti konkretūs teisės aktai, susiję su akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių nuostatas jie pažeidė (t. 2, b.l. 2-4). Šie teisės aktai nenurodyti R. B. ir E. K. pareikštame kaltinime pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Be to, skundžiamame nuosprendyje minimi nuteistųjų padarytų veiksmų objektyvieji požymiai, t. y. akcizais apmokestinamų prekių nedeklaravimas ir nepateikimas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip jas nuslepiant nuo muitinės kontrolės, patenka į kontrabandos, o ne neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėties turinį. Todėl teigti, kad R. B. ir E. K. BK 199² straipsnio 1 dalies inkriminavimas yra perteklinis, nėra teisinio pagrindo. Šiame kontekste pasakytina, kad apygardos teismas deklaratyviai, nepateikdamas jokių motyvų, nurodė, kad byloje yra baudžiamojo įstatymo normų – BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 199² straipsnio 1 dalies – konkurencija, tačiau nėra aišku, kokio pobūdžio normų konkurencija minima skundžiamame nuosprendyje. Aptariamų nusikaltimų sudėtys yra panašios pagal savo pobūdį, nes jais siekiama daryti žalą tam pačiam nusikaltimo objektui – ekonomikai ir verslo tvarkai. Kita vertus, kontrabanda ir neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis skiriasi jų dalyku, padarymo vieta, veiksmų pobūdžiu. Atsižvelgiant į tai, nepritartina apygardos teismui, kad esant bylos faktinėms aplinkybėms, BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 199² straipsnio 1 dalies normos tarpusavyje konkuruoja, dėl ko turi būti taikoma tik viena iš jų – BK 199 straipsnio 1 dalis.

Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad R. B. ir E. K. neteisėtai ir nepagrįstai išteisinti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Pirmosios instancijos teismo baigiamajame akte neteisingai įvardytas kaimas, netoli kurio buvo padaryti nusikaltimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarime „Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo“ nurodyta, kad viena iš gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, yra Ašašninkų kaimas, esantis Marcinkonių seniūnijoje, Varėnos rajone, o ne Ašašnykų (Ašašnikų) kaimas, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Šis netikslumas taisytinas nurodant teisingą kaimo pavadinimą.

Dėl R. B. ir E. K. skirtinų bausmių

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

R. B. ir E. K. be kontrabandos padarė dar vieną baigtą sunkų nusikaltimą ekonomikos ir verslo tvarkai veikdami tiesiogine tyčia. Nuteistųjų nusikalstami motyvai savanaudiški. R. B. ir E. K. veikė bendrininkų grupe kaip vykdytojai. Abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. B. anksčiau tris kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn, paskutinį kartą – Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nuteistasis nėra sumokėjęs baudos už padarytą nusikaltimą (t. 1, b.l. 76-77, 102-104, 108). Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 59-75). E. K. anksčiau netrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b.l. 124-125). R. B. ir E. K. nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, jie neįrašyti į priklausomybių ligų įskaitą (t. 1, b.l. 50-51, 115).

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos minimumui, o E. K. – bauda, kurios dydis mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, numatytas už sunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistiesiems bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, subendrinti bausmių sudėjimo būdu, nes, apelianto manymu, abu nusikaltimai padaryti esant realiai sutapčiai. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro prašymu. Teismų praktikoje reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad cigaretės buvo pergabentos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui permetus jas, po ko R. B. ir E. K. paėmė neteisėtą krovinį ir gabeno jį Lietuvos Respublikos teritorija. Taigi, visa nagrinėjamo įvykio eiga patvirtina, kad nuteistiesiems padarius veiksmus, kurie atitinka kontrabandos sudėtį, jie iš karto pradėjo daryti kitą nusikaltimą – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tarp šių nusikaltimų padarymo iš esmės nebuvo jokio laiko tarpo, R. B. ir E. K. nusikalstami veiksmai nebuvo visiškai skirtingo pobūdžio. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad nuteistiesiems bausmės turi būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu, nes nusikaltimai padaryti esant ne realiai, o idealiai sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). R. B. paskirta subendrinta bausmė atidedama skundžiamame nuosprendyje nurodytomis sąlygomis.

Prokuroras taip pat teigia, kad R. B. atidedant bausmę, jam turėjo būti paskirta pareiga neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas paskyrė nuteistajam vieną baudžiamojo poveikio priemonę (sumokėti 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir vieną pareigą (tęsti darbą arba įsidarbinti ir dirbti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį). Visų pirma pasakytina, kad remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Tokiu būdu būtent teismas turi prerogatyvą spręsti, kokios baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos turėtų būti paskirtos kaltininkui, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Vien proceso dalyvio nesutikimas su teismo priimtu sprendimu šiuo klausimu nereiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Iš tikrųjų R. B. padarė nusikaltimus nakties metu valstybės sienos kontroliuojamame ruože, be to, nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo paskirti R. B. prokuroro prašomą pareigą. Byloje nustatytas atvejis, kai R. B. nusikalto naktį, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų išskirtinai šiuo paros metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis 2011-2012 metais padarė administracinius nusižengimus dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis dieną ar vakare (t. 1, b.l. 65, 68-69). Tai, kad R. B. nėra sumokėjęs visų baudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, neturi reikšmės sprendžiant, ar tikslinga nustatyti nuteistajam pareigą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kokios pasekmės gali kilti probuojamajam, pažeidusiam probacijos sąlygas. R. B. padarius naujus administracinius teisės pažeidimus, jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Be to, baudžiamasis įstatymas reglamentuoja atvejus, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika (BK 64 straipsnis). Darytina išvada, kad apygardos teismo paskirta R. B. baudžiamojo poveikio priemonė ir pareiga yra pakankamos efektyviai kontroliuoti nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Prokuroro apeliacinio skundo prašymas šioje dalyje atmetamas.

Dėl laikino sulaikymo įskaitymo į R. B. ir E. K. paskirtas bausmes

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad R. B. į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2014 m. liepos 4 d. (1 diena), o E. K. į paskirtą bausmę – jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. (1 diena) (skundžiamo nuosprendžio 7 lapas, t. 2, b.l. 62). Atkreiptinas dėmesys, kad pats apygardos teismas konstatavo, jog abu nuteistieji nusikalto veikdami bendrininkų grupe, tačiau nustatė, kad jiems laikinas sulaikymas buvo taikomas skirtingu laiku. Akivaizdu, kad R. B., nusikalsdamas 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 1.10 val., negalėjo būti laikinai sulaikytas 2014 m. liepos 3 d., dėl ko pripažintina, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta jo laikino sulaikymo data. Ši klaida taisytina.

Teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentui, kad šiuo atveju abiem nuteistiesiems buvo taikyta aptariama procesinė prievartos priemonė ne vieną dieną, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o dvi dienas. Tokią išvadą patvirtina faktinės bylos aplinkybės. R. B. ir E. K. buvo laikinai sulaikyti 2015 m. rugpjūčio 11 d., nuo 1.25 val., (t. 1, b.l. 162-163, 175-176), pirmasis nuteistasis paleistas iš laikino sulaikymo 2015 m. rugpjūčio 12 d., 14 val. (t. 1, 164-165), o antrasis nuteistasis – 2015 m. rugpjūčio 12 d., 14.05 val. (t. 1, b.l. 177-178). Taigi, abiem asmenims buvo suvaržyta laisvė daugiau nei 1,5 paros. Esant tokiai situacijai, pripažintina, kad R. B. ir E. K. buvo laikinai sulaikyti dvi dienas ir šis laikas turi būti įskaitytas į jiems paskirtas galutines subendrintas bausmes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu ir 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. ir E. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. B. bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. bausmę sumažinti trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d., 1.25 val., iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., 14 val. (2 dienos).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir tęsti darbą arba įsidarbinti ir dirbti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, E. K. bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. K. paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL dydžio (4 519,20 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. K. bausmę sumažinti trečdaliu ir jam paskirti bausmę – 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. K. į paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d., 1.25 val., iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., 14.05 val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir jam nustatyti galutinę bausmę – 76 MGL dydžio (2 862,16 Eur, dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir šešiolikos eurocentų) baudą.

Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą aiškią rašybos klaidą, kad R. B. ir E. K. padarė kontrabandos nusikaltimą prie Ašašninkų, o ne Ašašnykų kaimo, Varėnos rajone, esančiame Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruože.

Kitą Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.