Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui, kaltinamiesiems R. B., jo gynėjui Laimiui Pratūkiui, kaltinamajam E. K., teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, baigęs 11 klasių, nedirbantis, deklaruojama gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-03-27 pagal LR BK 281 str. 1 d. - 4 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams LR BK 75 str. numatyta tvarka; 2) 2001-02-06 pagal LR BK 18 str. 6 d., 271 str. 2 d. - 10 mėn. laisvės atėmimo su ¼ dalies turto konfiskavimu; 3) 2009-01-27 pagal LR BK 300 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda, baudą sumokėjęs;

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., 199² str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nešiojama radijo stotelė WOUXUN KG-UV899 bei du diržai 2015-08-14 apžiūros protokolu apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 39 - 44).

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį –baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais: gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios procedūros, kurių apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija. Pažymėtina, jog nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam patikrinimui, tokiu būdu nuslėpdami juos nuo muitinės kontrolės, bei kitais būdais – slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Kontrabandos būdu gabenant daiktus siekiama nesumokėti teisės aktais nustatytų mokesčių, biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai. Pažymėtina, jog šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo.

Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2009 m. sausio 6 d. nutartyje Nr. 2K-P-9/2009 pažymėjo, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Eliminavus bendrininkavimą, nebelieka ir pagrindo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytą veiką, nes vykdytojo atlikti veiksmai jiems nebegali būti inkriminuojami, tuo tarpu jų pačių veikoje nėra visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Teismas konstatuoja, kad kontrabanda R. B. ir E. K. pagrįstai inkriminuota veikiant bendrininkų grupėje, nes jie realizavo jos požymius - veikė ne tik kartu, bet ir su kitu kartu veikusiu, tačiau nenustatytu asmeniu, kuris taip pat realizavo dalį nusikalstamos veikos. R. B. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad iš anksto susitarė su Baltarusijos piliečiu, kad gabens kontrabandą t. y., kad šis nenustatytas asmuo organizuos cigarečių permetimą per valstybės sieną ir tai įvykdys, o abu kaltinamieji tas permestas per sieną cigaretes paims ir toliau gabens realizuoti Lietuvoje. Būtent tokius veiksmus tas asmuo atliko, o R. B., pasitelkęs ir kitą nusikalstamos veikos bendrininką – E. K., kuris sutiko dalyvauti nusikalstamoje veikoje žinodamas, kad bus permestos per Lietuvos valstybės sieną kontrabandos būdu cigaretės, sutiko dalyvauti jas paimant jau Lietuvos teritorijoje ir gabenti toliau per Lietuvos teritoriją realizavimui. Akivaizdu, jog abu suprato, kad cigaretės į Lietuvą pateks išvengiant muitinės kontrolės ir sąmoningai to siekė kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu - nusikalstamos veikos bendrininku, permetusiu per Lietuvos valstybės sieną akcizais apmokestinamas prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad abu šioje byloje kaltinami asmenys padarė nusikalstamą veiką ir, kad jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kaip kontrabanda.

Tačiau teismas daro išvadą, jog abiejų šių kaltinamųjų veiksmai nepagrįstai papildomai kvalifikuoti dar ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis.

R. B. ir E. K. kaltinti ir tuo, kad pažeisdami nustatytą tvarką t.y. sąmoningai nedeklaravę ir nepateikę muitinės kontrolei akcizais apmokestinamų prekių – didelio kiekio Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintų cigarečių – ir tokiu būdu nuslėpdami jas nuo muitinės kontrolės, jas gabeno tiek per Lietuvos Respublikos sieną, tiek ir Lietuvos teritorijoje t. y. padarė dar ir veiką numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju, esant normų konkurencijai, akcizais apmokestinamų prekių, pažeidžiant nustatytą tvarką, gabenimą apima kontrabandos sudėtis, todėl papildomas nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, yra perteklinis. Dėl šios priežasties R. B. ir E. K. išteisintini, nepadarius jiems veikos, turinčios 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių ( BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnis), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių sistemą pagrindų ir sąlygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes, būtina atsižvelgti į tai, jog jie abu pilnai prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veikų, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgtina ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Teismas taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes - padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę apibūdinančius duomenis.

Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, jog skirti kaltinamiems asmenims švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, BK 62 straipsnio pagrindu arba ją švelninti vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nėra pagrindo. Kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, padarė sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 11 straipsnio 5 dalis), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių. Nors jie tai darė ir dėl, jų teigimu, sunkios materialinės būklės, tačiau ši aplinkybė negali būti lemiama skiriant bausmės rūšį ar jos dydį.

R. B. teistas tris kartus. Nors teistumai ir išnykę, tačiau jis yra keturis kartus baustas administracine tvarka už cigarečių su kitos valstybės banderolėmis gabenimą Lietuvos teritorijoje. Būtent aptartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog jam galima būtų skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Dėl to jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų nuteistojo socialinius ryšius, santykius su sugyventine bei mažamečiu jų vaiku. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas tikėtis, kad šeima, vaikas, šiuo metu pragyvenimo šaltinio turėjimas, sulaikys R. B. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jam BK 67 straipsnio 2 dalyje, 75 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas. Teismo įsitikinimu, nustatomi pareigojimai teigiamai paveiks nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Atsižvelgęs į kito kaltinamojo E. K. vaidmenį nusikaltime, jo asmenybę, teismas daro išvadą, kad E. K. galima skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu t.y. baudą, nes jis nėra teistas. Nors byloje yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau egzistuoja ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skirtina mažesnė bauda nei įstatyme numatytos baudos vidurkis.

Teismas daro išvadą, jog būtent aptartos bausmės pagal rūšį ir dydį atitiks padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamųjų asmenybių pavojingumą bei bausmės teisingumo principą. Atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamieji kaltais pilnai prisipažino, jiems bausmė skirtina vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. nuostatomis t.y. mažintina vienu trečdaliu.

Teismas vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 199 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirtąją bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2014-07-03 iki 2014-07-04 t. y. vieną parą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, paskirti nuteistajam R. B. baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank);tęsti darbą arba įsidarbinti ir dirbti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. B. dėl kaltinimo nusikalstama veika numatyta LR BK 199² str. 1 d. išteisinti, nepadarius jam veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 199 str. 1 d., bei nubausti jį 120 MGL t.y. 4519,20 EUR bauda.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę 80 MGL t.y. 3012,80 EUR baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-08-11 iki 2015-08-12 (b. l. 175-178) t.y. vieną parą ir skirti galutinę bausmę – 78 MGL t. y. 2937,48 EUR (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt septynių eurų 48 centų) baudą.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. K. dėl kaltinimo nusikalstama veika numatyta LR BK 199² str. 1 d. išteisinti, nepadarius jam veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

-3500 pakelių cigarečių „NZ Gold SuperSlims“ su Baltarusijos akcizo ženklais, saugomus VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės sandėlyje, (duomenys neskelbtini), (b. l. 31-34);

-radijo stotelę WOUXUN KG-UV899 s/n 05MP2577, saugomą VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės sandėlyje, (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-38);

-diržų 2 vnt., saugomus VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės sandėlyje, (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-38).

Nuosprendžiui įsiteisėjus iš nuteistojo R. B. paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 166-173), o iš nuteistojo E. K. paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) - siunčiamus kartu su byla vokuose Nr. 1 ir Nr. 2, gražinti nuteistiesiems.

Priteisti valstybei iš R. B. ir E. K. solidariai cigarečių sunaikinimo išlaidas - 24,01 Eur, (b.l. 190)

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų per tą patį laiką nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.