Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo L. S. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-84-418/2015 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui L. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo L. S. priešieškinį ieškovei J. S., institucijoms, teikiančioms išvadą – Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Išvadą teikianti institucija Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio 25 d. šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su atsakovu. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, įvertinusi J. S. buities ir gyvenimo sąlygas, vaiko ir mamos tarpusavio ryšį, mano, kad ieškovė yra sudariusi palankias sąlygas vaikui augti ir vystytis, todėl nepilnamečio K. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CPK 3.65 str. 2 d. 2 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl laikinosios mažamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, netinkamai įvertino byloje jo pateiktus duomenis apie ieškovės netinkamą gyvenimo būdą ir elgesį su vaiku, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė savo elgesiu nepažeidžia sūnaus interesų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Druskininkų PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 3 d. pagal Alytaus AVPK persiųstą Alytaus m. sav. administracijos VTAS 2014 m. spalio 14 d. pranešimą Nr. SD- 6472(12.71) dėl galimo ieškovės fizinio smurto naudojimo sūnaus atžvilgiu, ką patvirtina 2014 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros raštas Nr. 33-82901 „Dėl nutarimo panaikinimo“, kuris pateiktas prie priešieškinio. Ikiteisminis tyrimas iki šiol nebaigtas. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovė veda amoralų gyvenimo būdą, ir apie tai galima spręsti iš jos 2014 m. spalio 14 d. paaiškinimo, rašyto Druskininkų sav. adm. VTA tarnybai, kuriuose nurodyta, kad ji pasižada, kad jos šeimoje nebus girtaujama, triukšmaujama, nebus vartojamas smurtas prieš sūnų, kad ji užtikrins reikiamą sūnaus priežiūrą.

Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2014 m. lapkričio 7 d. panaikino 2014 m. spalio 30 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl apelianto pareiškime nurodytų 2014 m. rugsėjo 29 d. aplinkybių ištyrimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d.., tačiau tyrimas nėra baigtas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė su sūnumi nuo 2011 m. su atsakovu nebegyvena, daugiau kaip 3 metus gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), vaikas lanko darželį, ieškovė nuo 2013-05-22 vykdo individualią veiklą, byloje nėra jokių kitų duomenų (išskyrus apelianto nurodytą 2014 m. rugsėjo 29 d.) apie ieškovės netinkamą elgesį su sūnumi. Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2014 m. gruodžio 12 d. išvadoje nurodyta, kad mama tinkamai rūpinasi vaiku, nuoširdžiai bendrauja su sūnumi ir bendradarbiauja su darželio administracija. Į darželį sūnų atveda ir iš jo pasiima mama. Vaikas visada tvarkingai aprengtas švariais rūbais, turi visas ugdymui reikalingas priemones. Iškilus konfliktams tarp ieškovės ir atsakovo, mama rūpindamasi vaiko psichine sveikata, savijauta, nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. lapkričio 15 d. su vaiku lankė Druskininkų švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologo konsultacijas. Išvadoje taip pat nurodoma, kad vaikas su mama (ieškove) gyveno nuo pat gimimo, čia nusistovėjo vaiko socialinė aplinka, reikalinga vaiko asmenybės vystymuisi. Vaikas yra prisirišęs prie mamos, juos sieja glaudus tarpusavio ryšys. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, įvertinusi J. S. buities ir gyvenimo sąlygas, vaiko ir mamos tarpusavio ryšį, mano, kad ieškovė yra sudariusi palankias sąlygas vaikui augti ir vystytis, todėl nepilnamečio K. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesant kitų objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį, nėra pagrindo konstatuoti, jog esama aplinka vaikui gyvenant su motina yra nesaugi ar nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

Atsižvelgti į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi iš atsakovo pateiktų įrodymų nenustatė, kad ieškovė savo elgesiu pažeistų mažamečio sūnaus interesus.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.