- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-368-1053/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40712-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas, Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. laikomas nuteistu 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į E. S. paskirtą galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2022 m. spalio 27 d. (1 para).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. S. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,289 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai laikė savo automobilio „Mitsubishi Carsima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje, esančioje prie vairo iki 2022 m. spalio 26 d. 3.15 val., kol Laisvės pr. 62, Vilniuje, patikrinimui sustabdytame automobilyje narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais E. S. įvykdė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
2. Be to, jis laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrą dokumentą – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu (pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2951762-22(1) Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras), kurį jis laikė prie savęs ir 2022 m. spalio 26 d. 3.15 val. Laisvės pr. 62, Vilniuje, panaudojo pateikdamas jį sustabdžiusiems patikrinimui policijos pareigūnams, tuo patvirtindamas, jog turi teisę vairuoti nurodytos kategorijos transporto priemones, kol policijos pareigūnai šį suklastotą pažymėjimą paėmė. Tokias veiksmais E. S. įvykdė BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
3.1. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nustatė, jog jo teistumas išnykęs, tačiau skyrė laisvės atėmimo bausmę remdamasis istoriniais duomenimis. Laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai neproporcinga, nes asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ir atlikęs jam paskirtą bausmę, net ir išnykus teistumui, dėl istorinių duomenų patyrė nepagrįstus suvaržymus. Iš teismo nuosprendžio lieka neaišku, kam baudžiamojoje teisėje reikalinga sąvoka „teistumas“ ir kada ji naudojama. Ką reiškia „teistumas yra išnykęs“ ir kodėl BK 97 straipsnio 6 dalyje nurodyta: „Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais“? Nuosprendyje pasirėmus istoriniais duomenimis toks nuosprendis netaikius BK 97 straipsnio 6 dalies, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes asmens biografijos faktais remtis skiriant bausmę negalima. Nuteistasis skunde teigia nesuprantantis, kokio teisės akto pagrindu paskiriant laisvės atėmimo bausmę ir nuo jos neatleidus, buvo remiamasi istoriniais biografijos faktais.
3.2. Skunde, cituojant skundžiamo nuosprendžio argumentus, teigiama, kad nagrinėjamos bylos kontekste esminę reikšmę turi asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką (nuteisimo) fakto ir bausmės paskyrimo, bei asmens biografinio teistumo turėjimo atribojimas. Sistemiškai išanalizavus teismo nuosprendį matyti, kad BK 75 straipsnio 2 dalis netaikyta ir realus laisvės atėmimo vykdymas neatidėtas išimtinai dėl istorinių biografinių duomenų apie teistumą.
3.3. Skunde cituojant kasacinio teismo praktiką, susijusią su bausmės skyrimu, teigiama, kad istoriniai - biografiniai duomenys nepatenka į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių sąrašą. Nuteistasis pažymi, kad yra įgijęs tik 8 klasių išsilavinimą, yra rusų tautybės, nesukūręs šeimos, turintis 55 proc. neįgalumą, neturi darbo dėl išsilavinimo stokos ir neįgalumo. Europos Tarybos rekomendacijose Nr. R(92)17 „Dėl bausmių skyrimo“ 84 A punkte reikalaujama, kad, skiriant bausmę kaltininkui, faktas, kad jis niekur nedirba, apskritai neturėtų būti vertinamas ir neturėtų įtakoti baudžiamosios atsakomybės individualizavimo proceso, nes tai suteikia prielaidas diskriminacijai. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę turi vadovautis bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, tačiau kaltininko asmenybės vertinimas nuosprendyje tik pagal istorinius - biografinius duomenis neatitinka teisingumo ir teisinės valstybės principo.
3.4. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nustatė dvi lengvinančias aplinkybes: nuteistasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas netaikydamas BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų, šių lengvinančių aplinkybių neįvertino. Palyginus du baudžiamuosius procesus, pvz. neteisto asmens ir teisiamo asmens, kurio teistumas išnykęs, galima įžvelgti bausmės skyrimo individualizavimo proceso diskriminaciją, nes tai suteikia prielaidas diskriminacijai. Neteisto asmens ir asmens kurio teistumas išnykęs, kaltininko asmenybės įvertinimas vien tik per istorinius duomenis ir neatsižvelgus į kitus kaltininko asmenybės kriterijus, turi visus asmens su išnykusiu teistumu diskriminacijos požymius.
3.5. Nuteistasis pažymi, kad vasaros metu, esant pakenčiamai sveikatos būklei, praktiškai yra vienintelė galimybė iš miško gėrybių, laukų gėrybių (sraigių), vaistažolių gauti kažkiek pragyvenimui lėšų, nes dėl nustatyto nedarbingumo negali susirasti darbo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Audronė Šukienė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime teigiama, kad nuteistasis atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas - jis nuteistas už apysunkio ir nesunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą bei jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
4.2. Prokurorės teigimu, teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėti nėra pagrindo. E. S. daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galiojančios. Taip pat jis teistas 8 kartus, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, o jo atžvilgiu taikytos griežtos baudžiamojo poveikio teisinės priemonės (skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės), tačiau tai neatgrasė nuteistojo nuo tolimesnio neteisėto veikimo. Nors naujas nusikalstamas veikas E. S. padarė išnykus teistumui (BK 97 straipsnyje įtvirtintam institutui), tačiau ankstesni patraukimai baudžiamojon atsakomybėn vertinami kaip E. S. neigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Naujų nusikalstamų veikų padarymas, esant neišnykusiam teistumui, lemtų asmens pripažinimą recidyvistu, kas laikoma asmens atsakomybę sunkiančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas tokios E. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatė, o į ankstesnius teistumus atsižvelgė tik kaip į jį charakterizuojančias aplinkybes, vertinant jas kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Iš ankstesnių E. S. nuteisimų galima pastebėti, kad teigiamų išvadų jis nepadarė ir savo elgesio nepakeitė, po paskirtų bausmių ir toliau elgėsi nusikalstamai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. jau buvo suteiktas teismo pasitikėjimas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant tam tikrus įpareigojimus. Vis dėl to, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nes E. S. nes piktybiškai nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, darė naujas nusikalstamas veikas. Visa tai rodo aiškų nuteistojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų socialinių normų, elgtis ne pagal įstatymus. Paskyrus ne realią laisvės atėmimo bausmę daugkart teistam asmeniui, nuolat darančiam nusikaltimus būtų formuojamos nebaudžiamumo, nepagarbos įstatymui nuotaikos bei ignoruojami nukentėjusiųjų interesai, kas iš esmės paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį. E. S. niekur nedirba, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, todėl manytina, kad nusikalstamos veikos yra tapę neatsiejama jo gyvenimo dalimi.
4.3. Atsiliepime pažymima, kad teismo pagrįsto manymo, jog šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nepaneigia ir nustatyta E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Apeliaciniame skunde E. S. nepagrįstai nurodė, kad teismas turėjo atsižvelgti į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi pripažinimas ir gailėjimasis nėra atskiros atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o yra būtinos tos pačios atsakomybę lengvinančios aplinkybės sąlygos. Šiuo atveju ši nustatyta E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė vertinama visumoje su kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su padarytomis nusikalstamomis veikomis bei su nuteistojo asmenybe, tačiau nesudaro pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. E. S. neįgalumas, noras vasarą dirbti taip pat nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
4.4. Atsiliepime pažymima, kad E. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kuriomis buvo kėsinamasi į skirtingus objektus, t. y. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika sujusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo pažeista valdymo tvarka. Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį E. S. nuteistas už tai, kad laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, kai tuo tarpu administracine tvarka jis ne kartą buvo baustas už vairavimą, neturint tam teisės. Taigi E. S. daug kartų baustas administracine tvarka ne tik, kad nevertino savo neteisėtų veiksmų kritiškai, nesistengė pasikeisti, bet dar ir bandė išvengti administracinės atsakomybės elgdamasis nusikalstamai. E. S. neteisėti veiksmai sunkėjo - šį kartą jis nuteistas už apysunkį nusikaltimą. Tai rodo E. S. veiksmų pavojingumą ir nenorą pasikeisti teigiama linkme. Tokiu savo elgesiu E. S. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose nustatytų elgesio taisyklių, todėl vien jo pripažinimas, padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimasis, sveikatos problemos nėra pagrindas atidėti paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
4.5. Atsiliepime daroma išvada, kad teismas, individualizuodamas nuteistajam E. S. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, nesuteikdamas nei vienai iš jų išskirtinės reikšmės, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir nuteistajam parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią laisvės atėmimo bausmę bei pagrįstai jos vykdymo neatidėjo pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
7. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, o 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
8. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje: tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018).
9. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-18-697/2023). Bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016).
10. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo ne kartą teistas. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad ši aplinkybė negalėjo būti vertinama, kadangi nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė jau išnykus teistumui.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. Taigi teistumas šia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas. Tačiau iš to paties straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo trukmė reglamentuota BK 97 straipsnio 3 dalyje. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis).
12. Pažymėtina ir tai, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014; 2K-39-788/2021; 2K-218-697/2021).
13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jo įžanginėje dalyje yra nurodoma, jog nuteistasis – teistas ir kokiais nuosprendžiais jis buvo nuteistas. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje ties motyvais, susijusiais su skiriama bausme ir jos vykdymo atidėjimu, yra nurodoma, kad nuteistasis teisiamas 9 kartą, anksčiau ne kartą teistas pagal BK 259 straipsnį. Tačiau pažymėtina, kad teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tarp kurių ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos sunkinančios aplinkybės, jog veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Iš to seka, kad teismas nelaikė E. S. turinčiu teistumą. Tačiau iš aptartos kasacinio teismo praktikos seka, kad aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo ne kartą teisiamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 75 straipsnio 2 dalies kontekste kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančią aplinkybę.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog visų asmens teistumų išvardijimas (kartu ir išnykusių) nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nekorektiškas. <...> Ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. <...> Taigi darytina išvada, kad visų teistumų išvardijimas (kartu ir išnykusių) nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nekorektiškas, tačiau nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso kodeksų normoms neprieštarauja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014).
15. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino (1) ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (2). Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.
16. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Lingvistiškai aiškinant šios teisės normos prasmę darytina išvada, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai nustatomos abi šios faktinės aplinkybės: 1) kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) dėl jos gailisi. Taigi šios faktinės aplinkybės suprantamos ne kaip dvi, o kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tokiam aiškinimui pritariama ir teismų praktikoje: pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-976/2023).
17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistojo atžvilgiu, kadangi jis ne kartą teistas už analogiškas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, per pastaruosius metus daug kartų baustas administracine tvarka už šiurkščius administracinius nusižengimus (vairavimą transporto priemonių neturint tokios teisės). E. S. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas ne kartą buvo skirtos griežtos arešto bausmės, taip pat skirta ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikintas, nes piktybiškai nebuvo laikomasi bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų.
18. Pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu E. S. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neturėti, nenaudoti ir neįsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų; neišvykti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti bausmės į pataisos namus.
19. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad anksčiau nuteistojo atlikta realaus laisvės atėmimo bausmė, taip pat paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo neveiksmingas – nuteistasis nepateisino teismo valstybės vardu suteikto pasitikėjimo, pažeidė jam paskirtus įpareigojimus. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
20. Akcentuotina ir tai, kad nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas skyrė minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmes. Pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės yra pernelyg griežtos.
21. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.