- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-740-544/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01833-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- S. R.
- Ieškovas
- R. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-740-544/2020
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-81-837/2020 pagal ieškovės R. G. įmonės „Auvarola“ ieškinį atsakovui S. R. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei atsakovo S. R. priešieškinį ieškovei R. G. įmonei „Auvarola“ dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų ištaisymo arba statybos darbų kainos sumažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. G. įmonė „Auvarola“ prašė priteisti iš atsakovo S. R. 2 917,50 Eur skolą, 87,28 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad skolos susidarymo pagrindas yra statybos darbai, atlikti pagal šalių pasirašytą 2018 m. gegužės 6 d. rangos sutartį. Sutarties kaina buvo nustatyta pagal lokalinę sąmatą – 5 900 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o papildomi darbai apmokami pagal atskirą sąmatą. Ieškovė, atlikusi visus sutartyje nustatytus ir papildomus darbus, pateikė pasirašymui atsakovei atliktų darbų aktą. Apžiūrėjęs visus atliktus sutartinius ir papildomus darbus, atsakovas juos priėmė pasirašydamas atliktų darbų aktą be pastabų. Taigi, darbai buvo atlikti pilnai ir tinkamai, tačiau atsakovas, nors ir neneigia skolos, tačiau iki šiol vengia atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, kad iki sutartyje ar priede prie sutarties nustatytos datos atsiskaitymas pilnai nebuvo atliktas, ieškovė pateikė atsakovui reikalavimą apmokėjimui – 2 917 Eur be PVM.
3. Ieškovė 2019 m. spalio 31 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko sumažinimo, nurodydama, jog 2019 m. rugsėjo 24 d. atsakovas padengė dalį ieškinio sumos – 2 400 Eur, todėl dėl šios skolos dalies ieškinio atsisako ir prašo priteisti iš atsakovo 517 Eur.
4. Atsakovas S. R. pateiktu teismui priešieškiniu prašė įpareigoti rangovą R. G. įmonę „Auvarola“ neatlygintinai pašalinti nustatytus darbų trūkumus per protingą (vieno mėnesio) terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba atitinkamai sumažinti darbų kainą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad pagal šalių sudarytą rangos sutartį atsakovė atliko joje numatytus statybos rangos darbus - įrengė klinkerio trinkelių grindinį su vejos ir įvažiavimo bordiūrais, taip pat atliko šalių sutartus papildomus darbus. Dar nebaigusi atlikti sutartyje numatytų bei papildomų darbų, ieškovė pasirašymui pateikė atliktų darbų aktą. Prieš pasirašydamas šį aktą, atsakovas atliktus sutartinius ir papildomus darbus apžiūrėjo ir jį pasirašė, tačiau, kadangi darbai nebuvo baigti, manė, kad baigus darbus bus pateiktas pasirašyti galutinis atliktų darbų aktas. Atliktų darbų akte nurodyta bendra atliktų darbų suma – 6 750 Eur be PVM. Vykdydamas ieškovei iškeltą įsipareigojimą, jis sumokėjo dalį sumos – 2 917,31 Eur. Po darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo pastebėjo, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai, todėl už nekokybiškai atliktus darbus likusios sumos nesumokėjo, pateikė pretenziją, kad atsakovė ištaisytų darbo trūkumus, tačiau atsakovė atsisakė imtis priemonių trūkumams ištaisyti. Ieškovės atliktų darbų trūkumus nustatė ir akte užfiksavo jo pasikviestas specialistas A. K. Vadovaudamasis šiuo aktu priešieškiniu prašo neatlygintinai pašalinti nustatytus darbų trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei R. G. įmonei „Auvarola“ iš atsakovo S. R. 517 Eur skolą, 72,73 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 849,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 6 d. atsakovė R. G. įmonė „Auvarola“ sudarė su atsakovu S. R. rangos sutartį, pagal kurią ieškovė savo jėgomis ir medžiagomis už 5 900 Eur be PVM įsipareigojo įrengti klinkerio trinkelių grindinį su vejos ir įvažiavimo bordiūrais, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos sumokėti. Atsakovas darbus priėmė pasirašydamas atliktų darbų aktą be pastabų, tačiau už darbus pilnai neatsiskaitė. Atliktų darbų akte bendra nurodyta suma 6 750 Eur be PVM, kadangi pagal užsakovo užsakymus buvo atlikti papildomi darbai: klinkerio plytelių dangos papildomi kiekiai, vejos bordiūrų papildomi kiekiai, papildomas smėlio pasluoksnis, pamatas vartams, laiptai žvyras. 2018 m. liepos 31 d. šalys pasirašė rangos sutarties priedą, kuriame numatė atsiskaitymą lygiomis dalimis iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d., o garantiją – iki 2021 m. liepos 21 d. Vėliau atsakovas savo dalį skolos (2 400 Eur) sumokėjo, todėl liko skolingas 517 Eur.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovės atliktų darbų defektus įrodinėjo statybos techninio prižiūrėtojo A. K. surašyto defektinio darbų atlikimo akto duomenimis, kuriuose nurodyta, kad nekokybiškai paruošti smėlio ir skaldos sluoksniai, dėl ko gavosi klinkerio trinkelių sėdimai; per plačios siūlės tarp klinkerio trinkelių; nelygiai suklotos klinkerio trinkelės, siūlės trinkelių linijose nelygios; klinkerinėmis plytomis laiptų pakopos suklijuotos nekokybiškai, klinkerinių plytų siūlės neišvalytos, suteptos klijais, kurios nenusivalo nei cheminiu, nei mechaniniu būdu. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė atliktų darbų tinkamumą įrodinėjo dr. D. K. 2020 m. balandžio 9 d. vertinimo akto duomenimis, kuriuose suformuluota išvada, kad bendruoju atveju galima teigti, jog esami laiptai iš trinkelių neprieštarauja statybos techniniams reglamentams ir gali būti eksploatuojami; vizualinis trinkelių vaizdas priklauso nuo naudotų medžiagų tipo ir nėra laikytinas darbų defektu.
9. Teismas darė išvadą, kad atliktų darbų kokybė atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus, nes dėl aukštesnių kokybės reikalavimų šalys nesusitarė. Kadangi po to, kai atsakovas ieškovei sumokėjo 2400,00 Eur, ginčas byloje liko tik dėl apmokėjimo už netinkamai atliktus darbus laiptų pakopas nekokybiškai apklijavus klinkerinėmis plytomis, neišvalius klinkerinių plytų siūlių, kurios nenusivalo nei cheminiu, nei mechaniniu būdu, o dr. D. K. 2020 m. balandžio 9 d. vertinimo akte yra nurodyta, jog esami laiptai iš trinkelių neprieštarauja statybos techniniams reglamentams ir gali būti eksploatuojami, teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas S. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
11. Nurodo, kad teismas nevertino atsakovo motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl jis nesutinka sumokėti ieškovei likusių 517 Eur. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas statybos techninis prižiūrėtojas A. K., kuris apžiūrėjo ieškovės darbuotojų atsakovui atliktus darbus ir surašė defektinį darbų atlikimo aktą, patvirtino akte atliktų darbų trūkumus. Faktas, kad klinkerinėmis plytomis laiptų pakopos suklijuotos nekokybiškai, klinkerinių plytų siūlės neišvalytos, suteptos klijais, kurios nenusivalo nei cheminiu, nei mechaniniu būdu, skundžiamame sprendime nėra įvardijamas kaip trūkumas, o statybos techninio prižiūrėtojo A. K. surašytas defektinis darbų atlikimo aktas bei jo parodymai nevertinti apskritai. Tuo tarpu teismas ieškinį tenkino iš esmės įvertinęs vienintelį atsakovo ginčijamą įrodymą – ieškovės atstovui paskutiniame pirmosios instancijos teismo posėdyje (2020 m. rugpjūčio 4 d.) pateiktą vertinimo aktą, kurį galimai pasirašė ekspertas D. K., nors akte minimas, jo kvalifikacijos atestatas nėra pateiktas ir jo teisėtumo neįmanoma patvirtinti. Kada ir kokiomis aplinkybėmis šis ekspertas apžiūrėjo atsakovo namų kieme esančius ieškovės darbuotojų sumontuotus laiptus, neaišku, nes jo privačioje teritorijoje esančių laiptų apžiūrą niekas iš anksto nederino. Apie tai nebuvo informuotas ir teismas, o teismo posėdyje klausimo dėl laiptų sumontavimo kokybės ir nustatytų defektų papildomo įvertinimo ieškovė nekėlė, iš esmės vertinimo akto surašymą iniciavo nei teismui, nei atsakovui nežinant.
12. Mano, jog skundžiamu sprendimu pilnai patenkinus ieškovės reikalavimą dėl visiško atsiskaitymo už sutartinių darbų atlikimą ir tuo pačiu atmetus atsakovo priešieškinį, yra pažeista jo teisė pagal 2018 m. gegužės 6 d. sudarytą rangos sutartį reikalauti, kad ieškovė neatlygintinai pašalintų nustatytus darbų trūkumus – nuvalytų klijais suteptas laiptų trinkeles, šias trinkeles suklijuotų lygiai, kadangi atsakovui, be kita ko, priešingai nei sprendė teismas, yra svarbus ir estetinis sumontuotų laiptų vaizdas. Jis reiškė ieškovei pretenziją, laukė, kol trūkumai bus ištaisyti ir bus pasirašytas galutinis darbų priėmimo aktas, tačiau toks aktas nebuvo pasirašytas.
13. Teigia, jog teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą, ieškovei iš atsakovo priteisė 1 849,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau, atsakovo įsitikinimu, tokia ieškovei priteista išlaidų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, kitos šalies turėtas atstovavimo išlaidas, yra aiškiai per didelė.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė R. G. įmonė „Auvarola“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
15. Nurodo, kad darbai buvo atlikti kokybiškai, jokių darbų defektų niekada nebuvo ir nėra. Atsakovo skundo motyvai yra šabloniški ir abstraktūs, nenurodant, kokie konkrečiai įrodymai, kurie galėtų pagrįsti atsakovo priešieškinyje nurodomus tariamus defektus, nebuvo įvertinti. Ieškovas tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisminio proceso nagrinėjimo metu nuosekliai teigė ir įrodinėjo, jog darbų defektų nėra, netgi savo iniciatyva prašė atsakovo pateikti nors vieną darbų defektus pagrindžiantį įrodymą, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta. A. K. parengtas atliktų darbų defektinis aktas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimų neįrodo ir nepaneigia ieškovės pateiktų duomenų apie tai, kad atlikti statybos darbai atitinka jiems keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės R. G. įmonės „Auvarola“ ieškinys ir iš atsakovo S. R. priteista 517 Eur skola už pagal rangos sutartį atliktus darbus, 72,73 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir 1 849,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, bei atmestas atsakovo priešieškinys dėl įpareigojimo ieškovę neatlygintinai pašalinti nustatytus statybos darbų trūkumus arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Apelianto manymu, ginčijamu sprendimu atsakovo įpareigojimas tik atsiskaityti už atliktus darbus ir ieškovės neįpareigojimas pašalinti nustatytus darbų trūkumus (estetinis vaizdas, kada laiptai montavimo metu buvo sutepti klijais ir jie nenuvalyti, o klinkerinių plytų siūlės neišvalytos), yra aiškiai neteisingas ir diskriminuojantis atsakovą, kaip užsakovą ir vartotoją, pareiškusį pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės darbų vykdytojui. Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos dalis 2019 m. lapkričio 5 d. teismo nutartimi nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio po to, kai atsakovas sumokėjo 2400,00 Eur, bei ieškovei teigiant, kad yra pilnai neatsikaityta už atliktus sutartinius kokybiškus darbus, o atsakovui – kad pilnai neatsiskaityta dėl jį netenkinančios darbų kokybės remontuojant laiptus, vertinama, jog byloje kilo ginčas tik dėl skolos apmokėjimo už ieškovės atliktus statybos rangos darbus remontuojant laiptus (ieškinio reikalavimas) ir dėl neatlygintinio nustatytų statybos darbų trūkumų pašalinimo arba kainos sumažinimo taisant statybos darbų defektus, padarytus remontuojant laiptus (priešieškinio reikalavimas).
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamasis pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, neištyrė visų ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, tinkamai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nepasisakė dėl priešieškinio atmetimo faktinių ir teisinių pagrindų, kas lėmė nepakankamą teismo sprendimo motyvavimą, dėl to liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1, 2 dalys, 265 straipsnis). Todėl byloje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 6 d. ieškovė R. G. įmonė „Auvarola“ (rangovas) ir atsakovas S. R. (užsakovas) sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui atlikti rangos darbus – įrengti klinkerio trinkelių grindinį su vejos ir įvažiavimo bordiūrais (sutarties 1.1. punktas). Sutarties kaina buvo nustatyta pagal lokalinę sąmatą – 5 900 Eur be PVM, o papildomi darbai apmokami pagal atskirą sąmatą (sutarties 2.1 punktas). Pagal sutarties 4.1. punktą rangovas įsipareigojo darbus atlikti savo medžiagomis ir priemonėmis, išskyrus klinkerio trinkeles, kurias pateikia užsakovas. Užsakovas įsipareigojo priimti pagal sutartį atliktą darbą, apžiūrėti jį ir apie pastebėtus nukrypimus ar trūkumus pranešti rangovui (sutarties 5.2. punktas). Rangovas įsipareigojo atsakyti už medžiagų kokybę ir kompensuoti užsakovui visus nuostolius, kurie atsiranda dėl to, kad darbo atlikimas vykdomas nesilaikant sutarties ( Sutarties 4.7., 4.9. punktai). 2018 m. liepos 31 d. šalys pasirašė rangos sutarties priedą, kuriame numatė atsiskaitymą lygiomis dalimis iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d., o garantiją – iki 2021 m. liepos 21 d.
22. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškinio ir priešieškinio faktinis pagrindas yra aiškus: ieškovė iš atsakovo reikalauja ieškinyje įvardijamos skolos, kuri susidarė atsakovui pilnai neatsiskaičius už darbus pagal rangos sutartį, o atsakovas atsisako ieškinio kainą sumokėti ir reikalauja sumažinti rangos darbų kainą nekokybiškai atliktų darbų verte arba įpareigoti atsakovę neatlygintinai pašalinti statybos darbų trūkumus. Tai reiškia, kad kiekviena šalis prašo taikyti kitos šalies atžvilgiu sutartinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės apimtis ir taikymo sąlygos priklauso nuo to, kokios tarpusavio teisės ir pareigos (prievolės) sieja civilinio teisinio santykio dalyvius, todėl kai sprendžiamas ginčas dėl civilinės atsakomybės, teismas turi nustatyti, kokie materialiniai teisiniai santykiai sieja šalis ir kokios reikalavimo teisės kiekvienai iš šalių kyla. Todėl narinėjamu atveju, spręsdamas dėl šalių civilinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo kvalifikuoti šalių materialinius teisinius santykius, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareigos kvalifikuoti šalių materialinius teisinius santykius tinkamai neatliko, nes, nurodęs, jog CK 6.663 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis, rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus, o šalys dėl darbų kokybės aukštesnių, nei nustatyti privalomi, reikalavimų, nesusitarė, iš esmės nenurodė, kokie materialiniai teisiniai santykiai siejo šalis, kokiomis materialinėmis teisės normomis vadovaudamasis teismas nusprendė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
24. Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys 2018 m. gegužės 6 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo įrengti klinkerio trinkelių grindinį su vejos ir įvažiavimo bordiūrais, o atsakovas – už atliktus darbus apmokėti. Kadangi teismas sprendime vadovavosi CK 6.663 straipsnio nuostatomis ir kalbėjo apie darbų kokybės atitiktį statybos techniniams reglamentams, galima spręsti, kad teismas vertino, jog šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai (CK XXXIII skyriaus I, III skirsniai). Tačiau, byloje esant faktiniams duomenims apie tai, kad rangos sutartį dėl gyvenamojo namo kiemo klinkerių trinkelių grindinio su vejos ir įvažiavimo bordiūrais įrengimo sudarė užsakovas – fizinis asmuo, ir rangovė – juridinis asmuo (verslininkas), pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti ir pasisakyti, ar statybos darbų rezultatas yra skirtas užsakovo šeimos namų ūkio poreikiams ar verslo poreikiams tenkinti, ir, priklausomai nuo padarytų išvadų, spręsti, ar nėra pagrindo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip vartojimo rangą (CK XXXIII skyriaus II skirsnis), o šalių pareigų vykdymo tinkamumą analizuoti vartojimo santykių kontekste.
25. Byloje aktualios rangos sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi turi esminę reikšmę, kadangi tokiu atveju ginčui nagrinėti turėtų būti taikomos ne tik vartojimą rangą reglamentuojančios teisės normos (CK XXXIII skyriaus II skirsnis), bet ir vartojimo sutartis reguliuojančios teisės normos, numatytos CPK XVIII1 skyriuje „Vartojimo sutartys“, kuriose sutarties šaliai vartotojui yra taikoma kitokia apsauga ir gynybos būdai bei yra skirtingas įrodinėjimo pareigos paskirstymas tarp šalių. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių – yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, jai taikomos CK 6.672 – 6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1 – 3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672 – 6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681 – 6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644 – 6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos, – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos ir teismo sprendimo turinio duomenys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tiriamos ir vertinamos reikšmingos priešieškinio reikalavimui išnagrinėti aplinkybės, išvada dėl priešieškinio reikalavimų atmetimo padaryta tinkamai neatskleidus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų. Apeliantas teisingai nurodo, kad teismas iš viso nepasisakė dėl 2019 m. Defektinio darbų atlikimo akto, liudytojo A. K. parodymų įrodomosios reikšmės, nenurodė kodėl vadovaujasi išimtinai 2020 m. balandžio 9 d. eksperto dr. D. K. Vertinimo aktu ir kodėl atmeta kitus įrodymus, kuriuos atsakovas pateikė priešieškiniui pagrįsti. Neištirtų aplinkybių mastas ir pobūdis leidžia daryti išvadą, kad priešieškinys turi būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi ir aspektais.
28. Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
29. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad ieškovė apelianto užsakymu ginčo objekte tinkamai atliko sutartyje numatytus statybos rangos darbus, pagal aktą juos perdavė atsakovui, kuris juos priėmė be pastabų, tačiau už juos atsiskaitė tik iš dalies, nesumokėjo už laiptų remontą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktus laiptų remonto darbus. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada, apeliacinio skundo argumentais iš esmės akcentuoja teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumą. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimą matyti, kad teismas minėtas išvadas padarė iš esmės vadovaudamasis tik 2020 m. balandžio 9 d. eksperto dr. D. K. Vertinimo akto duomenimis. Šioje vietoje pažymėtina, kad minėtas aktas teismui buvo pateiktas tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. paskutiniame pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pagal bylos duomenis, jis nebuvo išsiųstas šalims susipažinti ir pateikti nuomones dėl šio įrodymo vertinimo ir jo įrodomosios reikšmės, dėl šio akto dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę pasisakyti tik baigiamosiose kalbose. Todėl apeliantas pagrįstai kelia klausimą dėl šio akto sudarymo aplinkybių, nurodydamas, kad jo privačioje teritorijoje esančių laiptų apžiūros niekas iš anksto nederino, jo dalyvauti nekvietė.
30. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, neištyrė ir neįvertino eilės teisingam, visapusiškam ir pilnutiniam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nes tinkamai neištyrė ir neįvertino žemiau nutartyje nurodomos įrodymų visumos, nelygino jų tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų (CPK 185 straipsnis).
31. Tiek pagal bendrąsias, tiek pagal specialiąsias vartojimo rangos sutartinius santykius reglamentuojančias normas yra numatytas atliktų darbų perdavimas ir priėmimas (CK 6.662, 6.676, 6.681, 6.694 straipsniai), o užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovas darbus priėmė pasirašydamas atliktų darbų aktą be pastabų, tačiau teismas visiškai nevertino atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytų argumentų apie tai, kad minėtas aktas atsakovo buvo pasirašytas kaip tarpinis dokumentas dar nebaigus visų darbų ir kad baigus darbus turėjo būti surašytas galutinis darbų atlikimo aktas, kad jis ieškovui nurodė, jog atsiskaitys tuomet, kada bus pasirašytas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas. Esant tokiems atsakovo argumentams, teismas turėjo vertinti, ar Atliktų darbų aktas tikrai yra Darbų perdavimas ir priėmimas aktas CK 6.694 straipsnio prasme, o ne pažyma apie atliktų darbų vertę. Darbų perdavimo – priėmimo akte turi būti faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti iš atsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą - sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas - sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo - priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Byloje esančiame Atliktų darbų akte yra nurodytos darbams atlikti panaudotos medžiagos, jų kiekis, kaina, sumokėta ir likusi sumokėti suma, tačiau neatsispindi faktiniai duomenys kokie konkrečiai darbai priduodami užsakovui, kada jie atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Byloje aktualus laiptų remonto darbų atlikimas ir perdavimas, tačiau šiuo klausimu minėtame akte tėra įrašas „Laiptai“, kuris jokios šiame punkte nurodytos informacijos neturi.
32. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir pasinaudojo minėto straipsnio bei rangos sutarties 5.2. punkte jam nustatyta teise apie pastebėtus nukrypimus ar kitokius trūkumus pranešti rangovui. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl nekokybiškai ant laiptų suklijuotų klinkerinių plytų, rėmėsi vien dr. D. K. 2020 m. balandžio 9 d. vertinimo aktu, kuriame nurodyta, kad esami laiptai iš trinkelių neprieštarauja statybos techniniams reglamentams ir gali būti eksploatuojami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada kelia abejonių jau vien dėl to, kad tiek A. K. pateiktame Defektiniame darbų atlikimo akte (nurodyta, kad klinkerinėmis plytomis laiptų pakopos suklijuotos nekokybiškai, klinkerinių plytų siūlės neišvalytos, suteptos klijais, kurios nenusivalo nei cheminiu, nei mechaniniu būdu), tiek dr. D. K. vertinimo akte (nurodyta, jog laiptų šonuose, siūlėse tarp trinkelių, matyti balti klijai, estetiniu atžvilgiu balti klijai stipriai išsiskiria iš tamsiai pilkos spalvos trinkelių) užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės dėl ant laiptų suklijuotų klinkerinių plytų darbų kokybės. Byloje liudytoju apklaustas statybos techninis prižiūrėtojas A. K. taip pat paaiškino, jog laiptų siūlės (klijai) neišvalytos, jų nenuvalysi, nes tą reikia daryti iš karto, jo nuomone, iš esmės reiktų viską keisti; nors pats laiptų nebandė valyti, tačiau tokie trūkumai matosi iš karto. Nepaisant to, kad laiptai iš trinkelių galimai neprieštarauja statybos techniniams reglamentams ir gali būti eksploatuojami, tai niekaip nepaneigia apelianto, kaip vartotojo, teisės reikšti pretenzijas dėl laiptų estetinio vaizdo po jų sumontavimo. Pastebėtina, jog atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pats ieškovės direktorius R. G. buvo atvažiavęs ir bandė valyti laiptus tiek mechaniniu, tiek cheminiu būdu, tačiau jam to padaryti nepavyko ir kad jis dėl to žadėjo sumažinti darbų kainą. Skundžiamame sprendime nepasisakyta, ar teismas šias aplinkybes vertino, ar jos pasitvirtino, kokiais motyvais teismas jomis nesivadovavo.
33. Pagal šalių sudarytos rangos sutarties 4.1. punktą rangovas įsipareigojo darbus atlikti savo medžiagomis ir priemonėmis, išskyrus klinkerio trinkeles, kurias pateikia užsakovas. Ieškovės teigimu, technologiškai visi darbai padaryti nepriekaištingai, neturi jokių nuokrypių, o estetinis vaizdas yra išimtinai atsakovo pasirinkimas: ji buvo išreiškusi pastebėjimą, kad būtų grąžiau tamsios spalvos klijai, tačiau atsakovas pateikė baltus klijus, kuriuos ir naudojo ieškovė. Byloje liko neįvertinta, ar toks ieškovės įspėjimas atsakovui dėl galimai netinkamos medžiagos buvo, jei buvo, ar tai atitiko rangos sutarties 4 punkto reikalavimus ir CK normas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
34. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimą turės iš naujo išspręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje, todėl dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakoma.
35. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
36. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vartojimo rangos kontekste ir netyrė su šiuo klausimu susijusių aplinkybių, nenurodė išsamių motyvų dėl ginčo esmės, nepasisakė dėl priešieškinio atmetimo faktinių ir teisinių pagrindų, neatliko šalių pateiktų esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, argumentų bei įrodymų analizės, o, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, iš esmės apsiribojo tik galutinių išvadų pateikimu. Neištyręs ir nepasisakęs dėl didžiosios dalies šalių procesinių dokumentų pagrindą sudarančių argumentų, priešieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus vertino selektyviai ir dėl to priėmė savo esme prieštaringą sprendimą, kuriuo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl neištirtų aplinkybių mastas ir pobūdis leidžia daryti išvadą, kad byla apeliacinėje instancijoje turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi ir naujais aspektais. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.