- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-5-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27752-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus V. B. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-404/2022 iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems D. Ž. ir E. Ž. priteista po 50 000 Eur, nukentėjusiesiems A. B. ir R. B. po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 10 d.
2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose buvo gautas civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nukentėjusiesiems D. Ž. ir E. Ž., A. B. ir R. B. priteistos neturtinės žalos likusios nesumokėtos dalies (114 000 Eur) mokėjimą išdėstyti dalimis per 16 mėnesių.
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas netenkintas.
4. Skundu apygardos teismui civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius V. B. prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos likusios nesumokėtos dalies mokėjimo išdėstymo dalimis per 16 mėnesių po 7 125,00 Eur, t. y. E. Ž. po 2 812,50 Eur, D. Ž. po 2 812,50 Eur, R. B. po 750,00 Eur, A. B. po 750,00 Eur kiekvieną mėnesį, sustabdyti ieškojimą vykdymo procese iki byla dėl nuosprendžio vykdymo išdėstymo pagal šį atskirąjį skundą bus išnagrinėta apeliacine tvarka.
Atsiliepimas
4.1. Skunde nurodoma, kad iki pat skundžiamos nutarties priėmimo dienos civilinis atsakovas nebuvo informuotas apie su jo prašymais susijusius procesinius veiksmus. Praėjus kuriam laikui ir pasidomėjus dėl atsiliepimų į savo prašymą gavimo paaiškėjo, kad nukentėjusieji yra pateikę atsiliepimus į civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė S. G. 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui prašymą leisti susipažinti su nukentėjusiųjų atsiliepimais į prašymą, tačiau teismas rezoliucija šio prašymo netenkino nurodydamas, kad prašymo netenkina BPK 362 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes prašymas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Tokie teismo veiksmai vertintini kaip civilinio atsakovo teisių suvaržymas ir laikomi išankstiniu priešišku nusistatymu civilinio atsakovo atžvilgiu. BPK 362 straipsnio 5 dalyje nenumatytas draudimas bylos šaliai susipažinti su procesiniais dokumentais teisme, šiame straipsnyje reglamentuota su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka, tačiau nenumatyti jokie ribojimai bylos šalims susipažinti su atsiliepimais į savo paties prašymą. Nesuteikus galimybės susipažinti su atsiliepimais teisme, buvo pateiktas prašymas per EPP pateikti bylos medžiagą, nes BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių spendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos CPK normos, jeigu jos neprieštarauja BPK normoms. Sprendimo vykdymo išdėstymas yra reglamentuojamas išimtinai CPK normomis, todėl ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas turėjo būti nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka ir UAB „(duomenys neskelbtini)" privalėjo būti supažindinta su atsiliepimais į savo pačios prašymą.
4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad bylos šalys turi teisę į tai, kad bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K- 388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, kad yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Teismas, atlikdamas procesinius veiksmus – neleisdamas susipažinti su atsiliepimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, padarė procesinių klaidų ir buvo objektyviai šališkas, nes teismo procesinis veiksmas – neleisti susipažinti su atsiliepimais į prašymą, sudarė prielaidą teismo veiksmus vertinti kaip išankstinį priešiškumą civiliniam atsakovui ir prielankumą nukentėjusiesiems. Civilinis atsakovas negalėjo susipažinti su atsiliepimų turiniu, negalėjo pateikti papildomų įrodymų, jeigu jie būtų buvę reikšmingi nagrinėjant prašymą.
4.3. Skunde, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, aptariamos CPK 284 straipsnio l dalies nuostatos ir teigiama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuosprendžio vykdymo išdėstymo, netinkamai taikė CPK 284 straipsnio l dalies nuostatas ir nepagrįstai netenkino prašymo. Nurodoma, kad 2022 gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko dalinius mokėjimus nukentėjusiesiems, pavedimai patvirtina, kad nėra vengiama vykdyti nuosprendį. Mokėjimai atlikti ne vieną kartą, o kelis, ir tai suteikia pagrindo manyti, kad nuosprendžio išdėstymo bus laikomasi. Išmokėti vienu kartu visą priteistą sumą bendrovei yra per sunku ir ekonomiškai pavojinga. Skunde pripažįstama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pakankamai turto, iš kurio priverstinio vykdymo atveju visiškai būtų atlyginta priteista neturtinė žala. Tačiau tokia priverstinio išieškojimo situacija netenkintų nei bendrovės, nei ieškovų dėl ilgo, neracionalaus ir visiems neekonomiško vykdymo proceso. Manoma, kad civilinių ieškovų teisėtas siekis yra gauti priteistas sumas, o ne veltis į priverstinio išieškojimo procesą, dėl kurio nukentėjusieji papildomai žalos atlyginimo negautų, o tik pailgėtų laikas, per kurį jiems būtų išieškotas žalos atlyginimas. Visiems reikia įvertinti ir tai, kad neaišku, kaip baigsis kasacinis procesas ir teoriškai gali susidaryti situacija, kad nukentėjusiesiems gali tekti gautas lėšas grąžinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra statybos sektorius. Iš pridedamų bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitų matoma, kad bendrovės pardavimo pajamos 2020 metais buvo 20 187 053,00 eurai, grynasis pelnas 1 273 034,00 eurai; 2021 metais pardavimo pajamos – 18 457 712,00 eurų, grynasis pelnas – 16 185,00 eurai; šių metų devynių mėnesių duomenims (2022 m. rugsėjo 30d.) pardavimo pajamos – 17 414 243,00 eurų, nuostolis – 379 172,00 eurai. Šie rodikliai (jų palyginamoji analizė) rodo bendrovės ekonominės padėties sudėtingumą, pardavimo pajamos mažėja, pelnas per tris metus ne tik mažėja, bet ir atsiranda nuostolis. Tokia sudėtinga situacija susidarė dėl pasaulinės ekonominės situacijos žaliavų rinkoje, statybinių medžiagų kainų, karo Ukrainoje. Tai visiems visuotinai žinomos aplinkybės. Nurodomi ekonominiai sunkumai nėra būdingi tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai liečia didelę dalį ekonomikos, ypač statybų sektorių. Taigi, tai neleidžia teigti, kad galbūt bendrovė specialiai pablogino savo padėtį, ketindama išvengti išieškojimo. Bendrovė tokią savo sunkią ekonominę turtinę padėtį vertina kaip laikinai susiklosčiusią. Todėl išdėsčius neturtinės žalos sumokėjimą, nebus sumenkintas pats nuosprendis, nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotųjų interesai ir bus užtikrinta nukentėjusiųjų ir bendrovės interesų pusiausvyra.
4.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertina teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų civilinių ieškovų lūkesčių dėl žalos savalaikės žalos atlyginimo principus. Teismas į pirmą vietą iškėlė civilinių ieškovų interesus ir lūkesčius, nekreipdamas dėmesio į bendrovės interesus. Tuo teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą ir neproporcingai pažeidžia bendrovės interesą lyginant su išieškotojų interesais. Šioje byloje nėra pavojaus ir klausimo, kad su ieškovais nebus atsiskaityta. Patys ieškovai pripažįsta, kad bendrovė turi pakankamai turto, klausimas yra tik dėl to, per kiek laiko bendrovė sumokės priteista neturtinę žalą ir kartu išlaikys stabilią veiklą. Gerbdami ieškovus ir suprasdami jų skausmą, visgi atkreipia dėmesį, kad priteista žala yra neturtinė, dėl paties tragiško autoįvykio bendrovė nėra kalta, todėl civilinis atsakovas abejoja tuo, kad bendrovės veiklos sutrikdymas vienkartiniu didelės sumos nurašymu pagelbės ieškovų savijautą ir išspręs vaiko netekties tragediją.
4.5. Civilinio atsakovo teigimu, ieškovai nesuvokia pajamų ekonominės sąvokos. Pajamos tai ne pelnas, kuriuo gali laisvai disponuoti. Bendrovės turi ne tik pajamas bet ir išlaidas, kurių ieškovai sąmoningai neskaičiuoja ir neakcentuoja. Bet koks juridinis asmuo yra įpareigotas reguliariai mokėti darbo užmokestį, GPM, PVM, VSD ir PSD mokesčius, atsiskaitinėti su medžiagų tiekėjais. To nesilaikant sutrinka bendrovės veikla. Tai reguliarūs mokėjimai, kuriems reikia sukaupti lėšas iš anksto. Todėl pinigų likutis bendrovės banko sąskaitose visada kinta. Bendrovei netekus didelės, virš 100 000 Eur sumos, akivaizdu, kad sutriks bendrovės piniginių srautų apyvarta, sutriks atsiskaitymai su biudžetu, darbuotojais ir tiekėjais. Taip galima destabilizuoti bet kokios normaliai veikiančios bendrovės veiklą. Reikia ekonomiškai suvokti, kad milijoniniai skaičiai balanse, apyvartoje, pardavimo pajamose – tai ne pinigai banko sąskaitoje ar kasoje. Prievartiniu metodu sutrikdžius piniginių srautų apyvartą, išėmus iš jos vienu kartu didelę sumą, galima išprovokuoti bet kokios bendrovės veiklos destabilizavimą. Bendrovės tikslas – laiku, tiksliai, planingai dirbti ir laiku sistemingai atlikti visus reikiamus mokėjimus tiek į biudžetą, tiek neturtinei žalai atlyginti, tiek darbuotojų atlyginimams. Tam reikalingas ir būtinas nuosprendžio įvykdymo išdėstymas. Skunde neneigiama, kad bendrovė turi sąskaitą ne tik banke „Swedbank“, bet ir banke „Luminor“. Tačiau ieškovai turi suvokti, kad bendrovė nesiekia išvengti mokėjimo, o siekia išdėstymo, kad nebūtų destabilizuota bendrovės veikla. Jeigu ieškovai bijo, kad su jais nebus atsiskaityta, bendrovė yra pasiruošusi užtikrinti savo įsipareigojimus įvairiais teisiniais finansiniais institutais, pvz., įkeitimu. Plungės apylinkės teismas, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo atsižvelgti į visas šias aplinkybes, įvertinti argumentų turinį ir priimti pagrįstą nutartį. Kadangi teismas nagrinėdamas prašymą buvo šališkas, iš esmės nenagrinėjo prašymo ir su juo pateiktų dokumentų, neargumentavo nutarties rezoliucinės dalies, todėl jo priimta nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.
4.6. Taip pat skunde nurodoma, kad šioje byloje gali susidaryti situacija, jog esant apeliacinės instancijos teismo dideliam užimtumui, neišnagrinėjus šio skundo, antstolis pritaikys UAB „(duomenys neskelbtini)“ priverstinio vykdymo priemones, palaipsniui nurašinės į banko sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus ar pakeitus skundžiamą nutartį, bendrovė patirs nuostolių ir kils pavojus dėl išieškotų piniginių lėšų grąžinimo atgal bendrovei. Todėl turi būti užtikrinta bendrovės teisė į išieškotų piniginių lėšų grąžinimą, kad šių lėšų grąžinimas iš išieškotojų nebūtų pasunkintas arba pasidarytų nebeįmanomas, yra CPK 144 straipsnyje numatytas pagrindas taikyti CPK 145 straipsnio l dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
5. Atsiliepimais nukentėjusieji D. Ž., E. Ž., A. B. ir R. B. prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas tenkintinas.
7. Skundu civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius V. B. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos likusios nesumokėtos dalies mokėjimo išdėstymo dalimis per 16 mėnesių po 7 125,00 Eur, t. y. E. Ž. atlyginant po 2 812,50 Eur, D. Ž. – po 2 812,50 Eur, R. B. – po 750,00 Eur, A. B. – po 750,00 Eur kiekvieną mėnesį.
8. BPK 113 straipsnyje numatyta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsižvelgiant į tai, kad BPK normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, bei į tai, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, sprendžia, jog CPK 284 straipsnio nuostatos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir jomis vadovaujasi nagrinėdamas civilinio atsakovo skundą dėl priteisto civilinio ieškinio atlyginimo išdėstymo dalimis.
9. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti būtų atsižvelgta ir į tai, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
10. Skunde, civilinio atsakovo teigimu, iš karto atlyginus didelio dydžio neturtinę žalą būtų išprovokuotas bendrovės destabilizavimas, galbūt sutriktų atsiskaitymai į valstybės biudžetą, atlyginimų išmokėjimas darbuotojams, be to, šiuo atveju nuteista ne civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“.
11. Bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, kad civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi didelės vertės ilgalaikio ir trumpalaikio turto, gauna pakankamai nemažas pajamas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl priteistos neturtinės žalos išdėstymo dalimis, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į bendrovės interesus, kadangi šiuo atveju nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą ne tiesiogiai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, bet dėl bendrovės darbuotojo neatsargių veiksmų, kuriais jis sukėlė eismo įvykį, t. y. šiuo atveju, kaip nurodoma ir skunde, nuosprendžiu nuteista ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, neturtinė žala priteista dėl padaryto ne tyčinio, bet neatsargaus nusikaltimo, ir prašoma išdėstyti dalimis ne turtinę, bet neturtinę žalą, t. y. šiuo atveju nukentėjusieji jokių materialinių nuostolių, kaip tai galėtų būti turtinės žalos atlyginimo atveju, nepatiria. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros.
12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nepaneigta ir ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevengia iš jos priteistos neturtinės žalos atlyginimo, nes 2022 m. lapkričio 10 d. įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiui, 2022 m. lapkričio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino nukentėjusiesiems R. B. ir A. B. po 3 000 Eur, o D. Ž. ir E. Ž. – po 5 000 Eur neturtinės žalos. Taip pat iš mokėjimo nurodymų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė nukentėjusiesiems D. Ž. ir E. Ž. dar po 2 812,50 Eur bei nukentėjusiesiems R. B. ir A. B. – dar po 750 Eur neturtinės žalos.
13. Todėl nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs ne tik civilinio atsakovo turtinę padėtį, bet ir aptartų kitų aplinkybių visumą, nukentėjusiųjų teisėtą lūkestį, kad civilinis atsakovas sutinka geranoriškai ir per protingą terminą atlyginti nukentėjusiesiems neturtines žalas, daro išvadą, jog neturtinės žalos atlyginimo išdėstymas nepažeis nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių gauti neturtinės žalos atlyginimą kuo greičiau, o taip pat teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų.
14. Nagrinėjamu atveju prašyme apylinkės teismui civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė nuosprendžiu priteistų ir likusių nesumokėtų 114 000 Eur neturtinių žalų mokėjimą išdėstyti dalimis per 16 mėnesių po 7 125 Eur, t. y. E. Ž. mokant po 2 812,50 Eur, D. Ž. – po 2 812,50 Eur, R. B. – po 750 Eur, A. B. – po 750 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau, kaip jau aptarta, 2022 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė nukentėjusiesiems D. Ž. ir E. Ž. dar po 2 812,50 Eur bei nukentėjusiesiems R. B. ir A. B. – dar po 750 Eur, ir likusi nesumokėtų neturtinių žalų suma šiuo metu yra 106 875 Eur, todėl likusi 106 875 Eur suma išdėstytina dalimis per 15 mėnesių po 7 125 Eur, t. y. E. Ž. po 2 812,50 Eur, D. Ž. po 2 812,50 Eur, R. B. po 750 Eur ir A. B. po 750 Eur kiekvieną mėnesį. Toks civilinės atsakovės siūlytas ir, apygardos teismo vertinimu, nuosprendžio įvykdymo terminas dėl neturtinių žalų atlyginimo atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
15. Kartu, atsižvelgdamas į skundo prašymą dėl neturtinės žalos išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas buvo paskirtas nagrinėti ir išnagrinėtas BPK nustatytais terminais, jo išnagrinėjimas neužsitęsė, kad tai, kaip nurodoma skunde, būtų pagrindas sustabdyti neturtinės žalos išieškojimo vykdymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė. Tokio pobūdžio priemonė paprastai taikoma specifinėse bylose, kai yra sprendžiamas antstolio veiksmų ar varžytynių teisėtumo klausimas, arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau gali būti taikoma taip pat ir tais atvejais, kai ginčijamas vykdymo procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1113-330/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1216-790/2020). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
16. Kartu apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai neleido civilinei atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ susipažinti su nukentėjusiųjų atsiliepimais į skundą, tačiau ši aplinkybė savaime nevertintina kaip teismo šališkumas ir esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti skundą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-404/2022 iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistų nukentėjusiesiems D. Ž. ir E. Ž. po 50 000 Eur, nukentėjusiesiems A. B. ir R. B. po 15 000 Eur bei likusių neatlygintų neturtinių žalų mokėjimą išdėstyti 15 mėnesių, kas mėnesį nukentėjusiesiems D. Ž. ir E. Ž. mokant po 2 812,50 Eur bei nukentėjusiesiems A. B. ir R. B. mokant po 750 Eur, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 17 d.
Nutartis neskundžiama.