- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- 1-14-948/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52114-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Kaltinamasis
- J. D.
- Nukentėjusysis
- M. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, gyvenantis Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Biržų m., UAB „F“ akcininkas, dirbantis UAB „E“ techniku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. D., žinodamas jog pagal Vilniaus miesto pirmojo teismo 2006-08-18 nutartį nuo 2006-06-02 privalo mokėti lėšas sūnaus M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt) ir nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. indeksavus priteistą sumą kas mėnesį po 190,28 Eur (657 Lt) periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės, laikotarpiais: nuo 2006-06-02 iki 2006-12-04, dirbdamas UAB „A“, nuo 2007-03-05 iki 2008-01-29, dirbdamas UAB „D“, nuo 2008-02-04 iki 2010-07-31, dirbdamas UAB „T“, nuo 2010-07-27 iki 2011-05-31, dirbdamas UAB „C“, nuo 2010-08-01 iki 2011-12-31, dirbdamas UAB „T“, nuo 2011-06-01 iki 2012-10-15 dirbdamas UAB „C“, gaudamas pajamas, nuo 2006-08-18 iki 2016-07-01 vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką – sūnų M. D., nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui ir neteikė kitos būtinos materialinės paramos sūnui M. D., galėdamas tą paramą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, dėl ko įsiskolinimas vaiko M. D. išlaikymui iki 2016-07-01 d. susidarė 10394,80 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 164 str.
Kaltinamasis J. D. kaltu neprisipažino. Parodė, kad išlaikymą sūnui M. D. nuo pat priteisimo dienos mokėjo grynais pinigais, tačiau iš vaiko motinos nerinko raštelių, patvirtinančių, kad pinigus ji gavo. Apskaitos, kiek sumokėjo pinigų išlaikymui, nevedė. Išlaikymo įsiskolinimo sumą, nurodytą kaltinamajame akte, pripažįsta. Pasirengęs išmokėti įsiskolinimą. Buvo verslininkas, didelę dalį pinigų investavo į verslą Rusijoje, tačiau verslas žlugo, prarado daug pinigų, bankrutavo, liko skoloje. Kai dirbo UAB „C“, buvau parašęs prašymą, kad atskaitytų pinigus G. Ž.. Įsiskolinimas susidarė, kai Rusijoje nepasisekė verslas. 2011-05 – 2013-12 mėn. neturėjo jokių pajamų. Pragyventi padėjo seserys. Šiuo metu gyvena nuomojamame bute. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo į teismą nesikreipė, nes negalvojo, kad paklius į tokią keblią padėtį. Savo vardu turi žemės sklypą. Tuo laikotarpiu, kai nemokėjo išlaikymo, turėjo nekilnojamojo turto, kurį pardavė ir gautus pinigus investavo į verslą. Su sūnumi bendrauja, susiskambina. Iki 2012-04-17 dirbo Rusijos įmonėje UAB „C“, kuri liko jam skolinga 400 000 Lt ir bankrutavo. Nuo 2012-04-17, kai buvo atleistas iš „C“, gyveno Kaliningrade. Virš 2 metų bylinėjosi dėl prarastų pinigų. Po 2013-03-30 nebeturėjo leidimo dirbti Rusijoje. Po atleidimo iš UAB „C“ neturėjo jokio oficialaus darbo. Po 2013-09-06 Panevėžio apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio dėl ekskavatoriaus dingimo, tebėra skolingas bankui už lizingu paimtą ekskavatorių. Į Lietuvą grįžo 2016 m. pavasarį ir pradėjo ieškoti darbo. Įsigijo patentą ir dirbo. Pagal galimybes pravesdavo G. Ž. nuo 50 iki 200 eurų. 2015 m. vasario mėn. padavė sūnaus močiutei 150 eurų. Nebuvo registruotas darbo biržoje, nes turėjo savo įmonę UAB „T“, kurios veikla buvo pristabdyta. Rusijoje pragyveno iš gaunamų neoficialių pajamų, atliekant remonto darbus. Visą laiką mokėjo išlaikymą pagal gaunamas pajamas, tiek kiek galėjo. Aplankydavo sūnų, eidavo į parduotuvę nusipirkti maisto, duodavo sūnaus motinai ir močiutei grynų pinigų. Planuoja mažinti įsiskolinimą, kiekvieną mėnesį sumokėdamas apie 500 eurų - 192 eurus išlaikymui, o kitus įsiskolinimui dengti. Prašo išteisinti.
Liudytoja I. B. parodė, kad išieškotoja G. Ž. 2013-04-16 pateikė antstolio kontorai Vilniaus m. 1- ojo apylinkės teismo 2012-11-07 išduotą vykdomąjį raštą, pagal kurį J. D. įsipareigojo teikti sūnui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500 Lt (144,81 euro) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2006-06-02 iki sūnaus pilnametystės. Indeksavus priteistą sumą vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį J. D. privalo mokėti po 190,28 euro. Šią sumą skolininkas privalo sumokėti iki paskutinės mėnesio dienos, pervesdamas į G. Ž. sąskaitą. G. Ž. nurodė, kad įsiskolinimas sudarė 11727,58 euro. Skolininkas J. D. nuo 2013 m. balandžio mėn. nedirbo, išlaikymo gera valia nemokėjo, vykdymo eiga nesidomėjo. Išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausantį žemės sklypą. Po turto vertinimo 2015-10-19 buvo pateiktas prašymas turtą parduoti pasiūlytam pirkėjui. Žemės sklypas buvo parduotas, išieškotas išlaikymas ir išmokėtas išieškotojui. Gaudavo pranešimus, kad J. D. 2016 m. vasarį sumokėjo 150 eurų, 2016 m. liepos mėn. – 150 eurų, 2016 m. rugpjūčio mėn. – 200 eurų, 2016 m. rugsėjo mėn. – 150 eurų, 2016 m. spalio mėn. – 50 eurų, 2016 m. lapkričio mėn. – 50 eurų, 2016 m. gruodžio mėn. – 100 eurų. Nuo 2017 m. J. D. įsidarbino, bet antstoliui per nustatytą 3 dienų terminą apie tai nepranešė. Tik patikrinus duomenų bazę paaiškėjo, kad jis dirba, buvo priimtas patvarkymas ir išsiųstas UAB „E“. Įsiskolinimas 2017-02-01 yra 10212,20 euro. J. D. šiuo metu dirba. Išskaitymai atliekami iš jo atlyginimo. Šiai dienai atlikti 2 išskaitymai.
Liudytoja I. Ž. parodė, kad nuo 2007 m. vasario iki 2008 m. rugsėjo 1 d. anūkas gyveno pas ją Biržuose. Tuo metu anūko tėvas J. D. taip pat gyveno Biržuose, turėjo įmonę. J. D. pas sūnų užsukdavo retai - vieną kartą per mėnesį arba net per du mėnesius. Jokios finansinės paramos iš J. D. negavo. Anūkas turėjo sveikatos problemų, tačiau tėvas nesugebėjo nuvežti vaiko į ligoninę ar pabūti prie jo ligoninėje. Dažnai prižiūrėdavo anūką ir Vilniuje, kur J. D. yra aplankęs vaiką, bet retai. Kai atvažiuodavo aplankyti, atveždavo pora sūrelių, jogurto, vynuogių. Sūnui neteikė jokios piniginės paramos. Be 2016 m. vasario mėn. perduotų 150 eurų, J. D. daugiau jai nėra davęs pinigų. Šiuos gautus pinigus atidavė dukrai. Dukra butą įsigijo 2005 m., o anūkas gimė 2006 m. vasarį. Virtuvės, prieškambario ir svetainės baldai pirkti už jos dukrai duotus pinigus. Kai kurie baldai buvo nupirkti iki anūko gimimo, kai kurie gimus anūkui. Dukra kalbėdavo, kad pinigų iš J. D. negauna.
Nukentėjusiojo M. D. atstovė pagal įstatymą G. Ž. parodė, kad 2006-02-20 gimus sūnui M. D., jo tėvas J. D. atsisakė padėti jį auginti, todėl kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. 2006-08-18 buvo priteistas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį, sumokant šią sumą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į nurodytą sąskaitą, bei 180 Lt darželiui. J. D. teismo nutarties neskundė. Per visą laikotarpį nuo alimentų priteisimo, J. D. padarė 15 pavedimų, iki 2013-01-02 d., tai sudaro 8565,58 litus. Po to kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. Nuo 2013 m. birželio mėnesio Vaikų fondas pradėjo mokėti po 57 eurus. Į antstolę dėl išlaikymo išieškojimo kreipėsi 2013 m., kai sunkai susirgo ir tapo sunku vienai išlaikyti vaiką. Anksčiau nesikreipė, nes tikėjo, kad J. D. gera valia pradės mokėti išlaikymą. Bendraudavo su J. D. elektroniniu paštu, rašė, kad jei nemokės vaikui išlaikymo, kreipsis į Vaikų fondą dėl periodinių išmokų gavimo. Visus duomenis apie J. D. sumokėtas sumas pateikė antstolei. Dabar 2 mėnesiai kaip išlaikymą moka. 2005 m., kai pirko butą, J. D. prisidėjo prie buto pirkimo 10000 Lt, tačiau paskui tuos pinigus jam paskolino. J. D. dar iki vaiko gimimo nupirko miegamojo baldus už 2400 Lt. 2015 m. J. D. davė 5500 eurų, gautus pardavus areštuotą žemės sklypą. J. D. turėjo nekilnojamojo turto, bet perrašė jį kitų asmenų vardu. Kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nes tai buvo priemonė išreikalauti iš J. D. išlaikymą. Viena nepajėgi išlaikyti vaiko, nes jo poreikiai didėja. Sūnų išlaikyti padėjo brolis ir mama. Įsiskolinimas sumažėjo, nes 2015 m. buvo parduotas žemės sklypas. Kiekvienas pinigų gavimas iš J. D. buvo apiformintas raštiškai. Prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas 467,50 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Iš Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015-09-16 gavus Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. D. už vengimą mokėti lėšas nepilnamečio vaiko M. D., gim. 2006 m., išlaikymui. Padaryta 1686,74 eurų turtinė žala (t. 1, b.l. 1).
2006-08-18 Vilniaus miesto pirmojo teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp G. Ž. ir J. D., kuria J. D. sūnaus M. D. išlaikymui įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 500 litų iki jo pilnametystės. J. D. įsipareigojo dengti sūnaus darželio išlaidas, bet ne daugiau 180 litų kas mėnesį (t. 1, b.l. 71-74).
Vilniaus miesto 1- asis apylinkės teismas 2012-11-07 išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-8100-55/2006 (t.1, b.l. 57).
G. Ž. 2013-06-20 kreipėsi su prašymu dėl išmokų gavimo iš Vaikų išlaikymo fondo (t.1, b.l. 7).
Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-09-11 prašymu kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo J. D. atžvilgiu. Prašyme nurodė, kad nepilnamečiui M. D. yra nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. išmokėtos išmokos, viso 1686,74 Eur (t.1, b.l. 4-6).
2013-06-26 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nuspręsta M. D. nuo 2013-06-20 mokėti išmokas, tol kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą (t.1, b.l. 10).
Iš antstolės I. B. 2015-10-01 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vykdant išieškojimą iš J. D. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sūnaus M. D. išlaikymo, nuolat tikrinama Sodros duomenų bazė, banko sąskaitos. Skolininkas išlaikymo gera valia nemoka, nedirba, indėlių neturi. 2015-06-09 arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas J. D. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Biržai. 2013-11-07 iš skolininko J. D. išieškota ir pervesta G. Ž. 497,02 Eur išlaikymo. 2014-02-19 kontoroje gautas G. Ž. pranešimas, kad 2014-02-10 J. D. pervedė 500 Lt į jos sąskaitą už vaiko išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2006-06-02 iki 2015-10-01 sudaro 16483,96 Eur (t.1, b.l. 56).
Iš antstolės I. B. 2015-11-03 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išieškotoja G. Ž. vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo pateikė vykdyti 2013-04-16, nurodydama, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 11 272,58 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas 2015-11-01 sudaro 16674,24 Eur (t.1, b.l. 59).
Iš antstolės I. B. 2016-02-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vykdant išieškojimą iš J. D. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sūnaus M. D. išlaikymo, realizavus skolininko turtą 2015-11-10 išieškotojai pervesta 2151,68 Eur išlaikymo įsiskolinimo. 2015-11-13 antstolės kontoroje gautas išieškotojos G. Ž. pranešimas, kad 2015-11-13 J. D. sumokėjo 5500 Eur vaiko išlaikymui. Nuo 2015-11-13 iki 2016-02-17 duomenų apie išlaikymo vaikui mokėjimą antstolė neturi. Skolininkas išlaikymo gera valia nebemoka. 2016-01-04 išieškotojai išduota pažyma vaikų išlaikymo fondui. Išlaikymo įsiskolinimas 2016-02-01 sudaro 9593,40 Eur (minusavus išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, išmokėtas laikotarpiu nuo 2013-06-11 iki 2015-06-01) (t.1, b.l. 61).
Iš mokėjimo pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. D. 2015-10-19 pervedė Garantinio vaikų išlaikymo fondo administracijai prie SADM 1686,74 eurus (t.1, b.l. 76).
Iš 2015-10-19 G. Ž. patvirtinimo matyti, kad ji 2015-10-19 gavo iš J. D. 5500 eurų sūnaus M. D. išlaikymui. (t.1, b.l. 77).
Iš G. Ž. AB DNB banko sąskaitos išrašų matyti, kad iš J. D. buvo padaryti pavedimai G. Ž.: 2007-02-15 – 400 Lt (115,84 Eur); 2007-03-09 – 250 Lt (72,40 Eur); 2007-04-04 - 1000 Lt (289,62 Eur); 2007-06-05 – 440 Lt (127,43 Eur); 2007-08-01 – 4500 Lt (1303,29 Eur); 2007-08-14 – 500 Lt (144,81 Eur); 2007-10-31 – 200 Lt (57,92 Eur); 2007-11-08 – 1500 Lt (434,43 Eur); 2011-05-25 – 280 Lt (81,09 Eur); 2011-08-02 - 365,93 Lt (105,98 Eur); 2011-08-30 – 365,93 Lt (105,98 Eur); 2011-10-01 – 1200 Lt (347,54 Eur); 2011-10-18 – 300 Lt (86,88 Eur); 2011-11-18 – 797,79 Lt (231,05 Eur); 2011-12-19 – 365,93 Lt (105,98 Eur); 2012-08-11 – 800 Lt (231,69 Eur); 2012-09-16 – 500 Lt ( 144,81 Eur); 2013-01-02 – 500 Lt (144,81 Eur) (t.1, b.l. 95-105).
Iš J. D. AB DNB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad buvo padaryti pavedimai G. Ž.: 2006-12-05 – 1000 Lt (289,62 Eur); 2007-02-15 - 400 Lt (115,84 Eur); 2007-03-09 - 250 Lt (72,40 Eur); 2007-04-04 - 1000 Lt (289,62 Eur); 2007-06-05 - 440 Lt (127,43 Eur); 2007-08-01 – 4500 Lt (1303,29 Eur); 2007-08-14 – 500 Lt (144,81 Eur); 2007-10-31 – 200 Lt (57,92 Eur); 2007-11-08 – 1500 Lt (434,43 Eur) (t.1, b.l. 135-157).
Byloje pateikti J. D. nekilnojamojo turto registro išrašai, kuriuos išanalizavus nustatyta: 2007-03-29 J. D. įsigijo žemės sklypą su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). 2008-04-09 žemės sklypas su statiniais parduotas. 2008-12-08 įsigijo žemės sklypą su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Biržų m., (duomenys neskelbtini). 2009-01-29 d. žemės sklypas su statiniais parduotas. 2002-08-26 įsigijo statinius kaip bendrasavininkas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Biržų m., (duomenys neskelbtini). 2008-10-03 d. statiniai perleisti pagal dovanojimo sutartį. 1997-10-02 įsigijo žemės sklypą su ½ pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. 5, 2008-10-03 perleido pagal dovanojimo sutartį. 2008-04-24 įsigijo ½ žemės sklypo su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., 2008-05-07 žemės sklypas su statiniais parduotas. 2015-06-03 įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Biržų m., (duomenys neskelbtini). 2015-06-10 turtas areštuotas antstolės I. B. ir 2015-110-09 parduotas. 2001-07-03 įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. 2013-06-10 turtas areštuotas antstolės I. B. (t. 1, b.l. 174-198, t. 2, b.l. 1-7).
Iš Duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo matyti, kad J. D. laikotarpiais: nuo 2006-06-02 iki 2006-12-04 dirbo UAB „A“, nuo 2007-03-05 iki 2008-01-29 dirbo UAB „D“, nuo 2008-02-04 iki 2010-07-31 dirbo UAB „T“, nuo 2010-07-27 iki 2011-05-31 dirbo UAB „C“, nuo 2010-08-01 iki 2011-12-31 dirbo UAB „T“, nuo 2011-06-01 iki 2012-10-15 dirbo UAB „C“ (t. 2, b.l. 64, 65).
A. I. B. 2016-11-30 informacijoje nurodyta, kad vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) dėl sūnaus M. D. išlaikymo J. D. įsiskolinimas 2016-07-01 sudaro 10394,80 eurų (minusavus išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, išmokėtas laikotarpiu nuo 2013-06-11 iki 2015-06-01), įsiskolinimas 2016-11-30 sudaro 10696,20 eurų (t. 3., b.l. 55, 57).
J. D. nuo 2017-01-25 dirba UAB „E“ techniku (t. 3, b.l. 155).
Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos matyti, kad J. D. laikotarpiu nuo 2016-12-15 iki 2016-12-20 buvo hospitalizuotas po traumos 2016-12-10 nugriuvus ir susižalojus veidą. Rekomendacijos gydymui – 1 mėnesį saugoti dešinę veido pusę, nedirbti sunkaus fizinio darbo (t. 3, b.l. 156).
Iš Ribotos atsakomybės bendrovės „C“ 2012-04-17 sprendimo matyti, kad nuspręsta praradus pasitikėjimą nuo 2012-04-17 atleisti generalinį direktorių J. D. iš užimamų pareigų (t. 3, b.l. 173, 174).
Bylos nagrinėjimo metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (t. 3, b.l. 154).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. D. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., įrodyta.
Pagal LR BK 164 str. atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 str. iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y., žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011 ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014).
Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kylą ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumą. Tokiomis svarbiomis minėtos pareigos nevykdymo priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl sunkios ligos, sunki asmens finansinė padėtis.
Išnagrinėjęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pakankami pripažinti, jog kaltinamasis teismo sprendimo išlaikyti sūnų nevykdė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Nors kaltinamasis teismo posėdyje kaltės nepripažino, tačiau paties įsiskolinimo dydžio vaiko išlaikymui neginčija, vaiką išlaikyti įsipareigoja, nurodydamas, kad šiuo metu mokėti visos priteistos sumos neturi galimybių, praeityje yra pervedęs G. Ž. sūnaus išlaikymui nemažas sumas, kai galėdavo. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis laikas nuo laiko pervesdavo į G. Ž. sąskaitą tam tikras pinigų sumas (mažesnes, negu nustatyta teismo sprendimu, o kartais didesnes), rodo, jog jis žinojo apie pareigą išlaikyti sūnų, tačiau nepašalina jo atsakomybės pagal LR BK 164 straipsnį, nes nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis savo pareigą vykdė tinkamai. Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad išlaikymas buvo mokamas nereguliariai, 2008-2010 metais J. D. pareigos išlaikyti vaiką visiškai nevykdė, 2011 - 2012 metais išlaikymas sūnui buvo mokamas nereguliarai ir tik iš dalies. Tuo tarpu, iš bylos medžiagos matyti, kad J. D. 2008-01-31 lizingo būdu įsigijo statybinės technikos, kurią išgabeno į Kaliningrado sritį ir ten nuomodavo; 2008-01-28 už 10000 Lt nuperka UAB „T“ akcijas ir tampa vieninteliu bendrovės akcininku (t. 2, b.l. 42). Teisiamojo posėdžio metu pats J. D. pripažino, kad visas gaunamas lėšas investavo į verslą, taip pat parodė, kad gyvendamas Kaliningrado srityje, kai buvo atleistas iš darbo, uždarbiaudavo neoficialiai, atlikinėdamas remonto darbus ir taip gaudavo pajamų, tačiau vaiko išlaikymui lėšų neskyrė.
Nuo 2013-06-20 d. nepilnamečiui M. D. išlaikymas buvo mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą kaltinamasis periodiškai pradėjo mokėti išlaikymui skirtas lėšas, tačiau susidariusio didelio įsiskolinimo nepadengė. Nors kaltinamasis teigė, kad pilnai mokėti sūnui išlaikymo negalėjo dėl verslo žlugimo, sveikatos būklės, tačiau atsižvelgiant į pinigų judėjimą banko sąskaitose, nekilnojamojo turto pirkimą ir pardavimą, galima teigti, kad kaltinamasis turėjo finansines galimybes vykdyti savo pareigą, todėl šie kaltinamojo teiginiai vertintini kritiškai. Be to, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis sirgo sunkia liga, neleidžiančia jam dirbti, jokių duomenų apie blogą jo sveikatos būklę nėra. Iš kaltinamojo į posėdį pateiktos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos matyti, kad J. D. laikotarpiu nuo 2016-12-15 iki 2016-12-20 buvo hospitalizuotas po traumos 2016-12-10 nugriuvus ir susižalojus veidą. Rekomendacijos gydymui – 1 mėnesį saugoti dešinę veido pusę, nedirbti sunkaus fizinio darbo (t. 3, b.l. 156). Kitų duomenų, jog kaltinamasis sirgo sunkia liga, neleidžiančia jam dirbti, į bylą pateikta nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 str. nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).
Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nuo 2006 metų iki 2011 metų dirbo, gaudavo pajamas. Tą aplinkybė, kad 2015-10-19 d. kaltinamasis G. Ž. vaiko išlaikymui perdavė 5500 Eur, rodo, jog prasidėjus ikiteisminiam tyrimui kaltinamasis siekė išvengti atsakomybės. Be to kaltinamasis turėjo visas galimybes, esant norui, vykdyti išlaikymo mokėjimo pareigą, tačiau šios pareigos nevykdė sąmoningai ir tai negali būti pateisinama jokiomis priežastimis, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis.
Taigi kaltinamasis J. D., žinodamas apie pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, sąmoningai vengė šios pareigos pirmenybę teikdamas kitų poreikių tenkinimui (turimas lėšas naudojo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, verslo sandoriams). Kaltinamasis paties įsiskolinimo dydžio neginčija. Šis įsiskolinimas nustatytas remiantis G. Ž. pateiktais duomenimis, išminusavus visas sumas, kurias ji gavo grynais arba kurios buvo pervestos į banko sąskaitą J. D. vardu. J. D. parodymai, kad jis visą laiką mokėjo sūnui išlaikymą, vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija, t.y. siekis išvengti atsakomybės, kadangi juos paneigia rašytiniai bylos duomenys, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ir liudytojų parodymai, kurie atitinka objektyvius bylos įrodymus ir jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Teisminio nagrinėjimo metu surinktais bei ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. D., žinodamas apie pareigą pagal Vilniaus miesto pirmojo teismo 2006-08-18 nutartį nuo 2006-06-02 mokėti lėšas sūnaus M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt) ir nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. indeksavus priteistą sumą kas mėnesį po 190,28 Eur (657 Lt) periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės, šios pareigos vengė.
Šiuo atveju yra pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, kadangi buvo išnaudotos visos galimybės pasiekti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, t. y. buvo kreiptasi į antstolį dėl priverstinio įsiskolinimo išieškojimo iš teismo sprendimo nevykdančio asmens, ką patvirtina byloje esančios antstolės I. B. pažymos. Vis tik šiomis civilinės teisės priemonėmis nepavyko pasiekti, kad teismo sprendimas būtų vykdomas, todėl teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra tikslingas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, kaltinamojo J. D. padaryta veika yra kvalifikuota teisingai ir atitinka LR BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir byloje nėra.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareigos išlaikyti vaiką kaltinamasis vengė ilgą laiko tarpą, taip pat atsižvelgiama į susikaupusią mokėti pinigų sumą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje, J. D. už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus.
Iš kaltinamojo J. D. priteistinos nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės G. Ž. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.
Iš kaltinamojo išieškotinos pašto išlaidos valstybei (LR BPK 105 str. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
J. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Priteisti iš kaltinamojo J. D. nepilnamečio nukentėjusiojo M. D. įstatyminei atstovei G. Ž. 467,50 eurų turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išieškoti iš kaltinamojo J. D. 5,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.