Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proc. Nr. 1-94-1-00268-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.13; 1.1.9.1; 1.2.9.2.1

2024 m. birželio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

L. M. kartu su asmeniu, kuris nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, turėdamas tikslą gauti pajamų iš kito asmens nusikalstamos veiklos – vagysčių, panaudodamas psichologinį smurtą – įbaugindamas nepilnametį L. J., 2013 m. balandžio 3 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miške verbavo vaiką – L. J., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į užsienį vykdyti nusikalstamų veikų – vagysčių.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad tuo metu žinojo, jog L. J. yra nepilnametis. L. J. jau nebenorėjo važiuoti, todėl jis, norėdamas palaikyti D. I., pasakė, kad jis turi važiuoti, nes viskas sutarta. Sakė, kad L. J. skolingas D. I. pinigų už narkotines medžiagas, kurias L. J. neva išmetė į konteinerį. Ta skola taip ir susidarė. Buvo kalba, kad L. J. vogs iš parduotuvių. Tą naktį, kai L. J. išvyko, jis išvežant nedalyvavo, buvo namuose, o praėjus savaitei po D. I. sulaikymo, pats buvo sulaikytas darbovietėje. Jis L. J. jokių narkotikų neperdavė. D. I. jam neperdavė narkotikų, kad perduotų L. J.. D. I. paprašė nuvažiuoti patikrinti, ar L. J. turi su savimi dokumentus, kad nemeluotų. Jis nuvažiavo patikrinti, ar turi dokumentus, L. J. dokumentus atsinešė iš mokyklos. L. J. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Su L. J. kontaktuodavo SMS žinutėmis. Fizinės jėgos nenaudojo. D. I. su L. J. buvo susitarę, kad jis važiuos, D. I. surado autobusiuką. Paskui L. J. nebenorėjo važiuoti, dėl to jis važiavo su D. I. pas L. J. pasikalbėti, kodėl nebenori važiuoti, pasakyti, kad viskas suruošta. Jie apsižodžiavo, buvo psichologinis smurtas. Turėjo važiuoti į Škotiją vogti, bet jis nežino pas ką. Nežino, kas mokėjo už kelionę. Tuo metu jo pravardė buvo (duomenys neskelbtini), o D. I. pravardė (duomenys neskelbtini). Fizinio smurto prieš L. J. nenaudojo, jis jį apkalba, o skola buvo, sumos nepamena.

Apklausiamas kaip įtariamasis L. M. parodė, kad L. J. pažįsta, žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis niekada nėra L. J. davęs parduoti narkotinių medžiagų – kanapių – Saugų kaime. L. J. 2013 m. sausio ar vasario mėnesį iš jo pasiskolino 600 litų ir žadėjo skolą greitai grąžinti. Nors jis ir negrąžino skolos, tačiau jis nėra L. J. vežęs į miškelį Saugų kaime ir sumušęs ar grasinęs sumušti. Neorganizavo L. J. išvežimo į užsienį. 2013 m. balandžio pirmomis dienomis L. J. sakė, kad ruošiasi važiuoti į užsienį, kur susirado darbą, dirbs ir jam atiduos skolą. Apie tai, kad L. J. vežė į užsienį parduoti, jam nieko nėra žinoma (t. 3, b. l. 180–181).

Nukentėjusysis L. J. parodė, kad prieš 11 metų gyveno vaikų namuose. Su D. I. ir L. M. buvo nedaug pažįstamas, neturi jiems pretenzijų, ieškinio nenori teikti. Dabar pasikeitė jo požiūris į tuos dalykus, nenori prisiminti, o tada buvo vaikas ir tuo metu tas įvykis turėjo įtakos jo psichologinei būklei. Kai davė parodymus, pasakojo teisybę. Kai L. M. sakė pasiimti pasą, jis galvojo, kad jo nebūtų praleidę pro sieną be giminaičio. Nepamena, ar turėjo su savimi asmens tapatybės kortelę.

Apklausiamas kaip nukentėjusysis L. J. parodė, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) interneto portale „Facebook“ susipažino su D. I.. 2012 m. lapkričio mėnesio pradžioje į Saugus atvažiavo D. I. su dviem jam nepažįstamais vaikinais. D. I. davė 10 vnt. paketėlių, susuktų į foliją, ir liepė Saugų kaime pardavinėti narkotinę medžiagą – kanapes – po 40 litų už paketėlį. D. I. sakė, kad jam turės atiduoti po 30 litų už kiekvieną parduotą paketėlį kanapių, o likusius pinigus galės pasilikti sau. D. I. paduotų kanapių nepardavinėjo, išmetė Saugų kaime prie degalinės. Po kelių dienų D. I. pradėjo skambinėti, tačiau jis į D. I. skambučius neatsiliepdavo. 2013 m. sausio mėnesį, jam būnant Saugų kaimo autobusų stotelėje, automobiliu atvažiavo L. M.. L. M. jam į striukės kišenę įkišo 10 vnt. paketėlių kanapių ir liepė parduoti ir D. I. atiduoti skolą. Vieną iš L. M. paduotų kanapių paketėlių surūkė, o kitus išmetė Saugų kaime į šiukšlių konteinerį prie (duomenys neskelbtini).

2013 m. kovo mėnesio viduryje, tikslaus laiko nepamena, į Saugų kaimą atvažiavo D. I. ir L. M.. Jie atvažiavo juodos spalvos „Volvo“ markės automobiliu. Į susitikimą jis nuėjo su draugu B. J., kuris taip pat gyveno (duomenys neskelbtini). D. I. liepė atsisėsti į jų automobilį. L. M. apsimovė odines juodas pirštines nukirptais pirštų galais ir paklausęs, ar jis neturi jam atiduoti pinigų, sudavė savo alkūne į dešinį petį 3 kartus ir kumščiu sudavė į dešinės rankos alkūnę vieną kartą. Tada kumščiais sudavė į dešinį šoną 4 kartus, o išlipus iš automobilio D. I. sudavė dešine ranka į krūtinę vieną kartą, tada spyrė į kairę koją du kartus. Dėl sumušimo jis niekur nesikreipė. Po to jie liepė iki ateinančio sekmadienio atiduoti pinigus, tačiau iki sutartos dienos jis skolos negrąžino. 2013 m. balandžio 3 d., apie 16 valandą, N. R. per N. E. išsiviliojo jį į lauką iš (duomenys neskelbtini). Tada vėl atvažiavo D. I. ir L. M.. Jam tik įlipus į automobilį jis buvo nuvežtas į mišką netoli Petrelių kaimo. N. R. važiavo kartu. Miške tiek D. I., tiek L. M. iš jo reikalavo pinigų už parduotas kanapes. Pasakius, kad neturi pinigų ir neturi iš kur jų gauti, D. I. pasakė, kad jam reikės važiuoti į Angliją ir ten turės jiems atidirbti, tai yra turės vogti ir jiems į Lietuvą siųsti pinigus. Jie sakė, kad penktadienį, tai yra 2013 m. balandžio 5 d., 4 valandą ryte iš Dituvos išvažiuos autobusiuku. Išsigandęs jis atsakė, kad nevažiuos į užsienį, tada jie pagrasino, kad sumuš taip, kad kojomis nepaeis.

2013 m. balandžio 4 d., apie 10.30 val., L. M. į mobiliojo ryšio telefoną parašė SMS žinutę, kad išeitų į kiemą, išėjus nurodė niekur nedingti, nes vakare, tai yra 2013 m. balandžio 4 d., apie 21 valandą, jie atvažiuos jo pasiimti, liepė susiruošti, susidėti daiktus, o ryte nuveš į Dituvą, iš kur autobusiukas išveš į užsienį. Liepė pasiimti asmeninius dokumentus. Taip pat liepė niekam nepasakoti apie tai, kad jie ketina jį išvežti.

2013 m. balandžio 5 d., apie 3 valandą, (duomenys neskelbtini), degalinėje susitiko su D. I.. Jis buvo atvažiavęs „Laguna“ markės automobiliu. Jo vairuojamame automobilyje buvo dar du jam nepažįstami asmenys. D. I. juos nuvežė į Dituvą ir už degalinės laukė autobuso, kuris turėjo išvežti į užsienį. Automobilyje D. I. pasakė kreipdamasis į vieną iš vaikinų, kad juos nuveš į užsienį, kur jie turės vogti iš parduotuvių ir taip atidirbinėti jiems skolas. Ką konkrečiai reikės vogti, jis nesakė. Jis žinojo tik tiek, kad važiuoja į Angliją. 2013 m. balandžio 5 d., apytiksliai 3.10–3.15 val., į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ Dituvoje atvyko baltos spalvos autobusiukas. D. I. pasakė lipti į autobusiuką, kuris nuveš į Angliją. Tik įlipus į autobusiuką jo vairuotojas pradėjo važiuoti link Klaipėdos. Kiek pavažiavęs link Klaipėdos, autobusiukas, kuriuo jie važiavo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jie buvo išlaipinti. Laukdami autobusiuko jie automobilyje sėdėjo keturi. Vairuotojo sėdynėje sėdėjęs D. I. jiems davė rūkyti žolės – narkotinės medžiagos – kanapių. Visi buvę automobilyje rūkė narkotinę medžiagą.

Savo parodymus nukentėjusysis L. J. patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 9–12, 13–15, 16–19, 28–32).

Liudytojas B. J. parodė, kad 2013 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno L. J.. Jam tada buvo 15–16 metų, L. J. buvo panašaus amžiaus, buvo beveik metais už jį jaunesnis. L. J. pardavinėjo narkotikus, marihuaną (kanapes), pats matė jo veiklą. Su narkotinių medžiagų tiekėjais buvo 3–4 naktiniai susitikimai. Jis eidavo kartu su jais, pabūdavo šone. L. J. nesakė jų vardų. Jis galėjo atsisakyti pirkti žolę, bet jam tai atrodė normalu. Žinojo apie jo ketinimus vykti į užsienį. L. J. pasakė, kad jam brolis per draugus surado darbą, sakė, kad užsidirbs, atsiskaitys už skolas. Jis nesakė, kokį darbą jam surado. Po kelių dienų pasirodė policijos pareigūnas ir pradėjo klausinėti apie L. J., klausė, ką jis veikdavo kambary, kuo užsiimdavo. Girdėjo, kad L. J. buvo sumuštas, bet už ką nežino. J. buvo skolingas už narkotines medžiagas. Galėjo būti, kad jis žolę surūkė, o ne pardavė. L. J. pats jį pavaišindavo narkotinėmis medžiagomis, nereikėjo mokėti. Nebuvo išmetęs. Nepamena, kiek buvo skolingas L. J., galėjo būti 300 litų suma. Jo parodymai, duoti policijai, teisingi, jais galima vadovautis.

Apklausiamas kaip liudytojas B. J. parodė, kad jis su L. J. gyveno (duomenys neskelbtini), gyveno viename kambaryje. L. J. buvo jam sakęs, kad jo draugas pravarde (duomenys neskelbtini) davė jam parduoti „žolės“. L. J. sakė, kad „žolės“ nepardavė, o pats surūkė, sakė esąs skolingas 300 litų. Po kurio laiko L. J. sakė, kad (duomenys neskelbtini) vėl jam davė 10 gramų narkotinės medžiagos „žolės“. Ir tada L. J. „žolės“ nepardavė, o surūkė.

2013 m. pavasarį kažkas pasikvietė L. J. į lauką. Tada jis kartu su L. J. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur buvo atvažiavęs (duomenys neskelbtini). Kad tai (duomenys neskelbtini), pasakė pats L. J.. (duomenys neskelbtini) L. J. klausė apie pinigus. Praėjus apie savaitei laiko L. J. pasakė, kad jo draugai jam surado darbą užsienyje, sakė, kad važiuos į Angliją. Jis matė, kaip L. J. krovėsi daiktus. Taip pat L. J. yra sakęs, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) dėl skolos už narkotines medžiagas, guodėsi, kad skauda ranką (t. 1, b. l. 85–86, 87–88).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, perskaitytais liudytojų parodymais nustatyta:

nukentėjusysis L. J., apklaustas 2014-01-10 Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad stengiasi šią istoriją užmiršti, nes jam ji padarė didelį poveikį, smulkmenų nepamena. Viskas prasidėjo nuo to, kad jo draugas Ž. L. sėdo į kalėjimą. Norėjo po savaitės laiko perduoti jam laišką. Žinojo, kad D. I. bendrauja su Ž. L. ir galėtų kaip nors perduoti tą laišką. Interneto portale „Facebook“ parašė D. I. žinutę dėl susitikimo. Susitiko su D. I. Saugų kaime ir padavė jam laišką, o D. I. įdėjo jam į kišenę narkotikų ir pasakė, kad turės parduoti už 400 Lt, 300 Lt atiduoti jam, likusius pasiimti. D. I. paduotus narkotikus išmetė Saugų kaime prie degalinės. Praėjus kiek laiko, stovėjo lauko stotelėje, laukė grįžtančio iš Klaipėdos draugo. Prie jo privažiavo automobilis ir asmuo, kurio niekada nebuvo matęs, priėjęs pasakė, kad jis yra D. I. draugas. Atitraukęs jam kišenę įdėjo tokį patį paketą kaip ir praėjusį kartą D. I.. Pasakė, kad ir tuos turės parduoti bei grąžinti skolą už anksčiau parduotus. Atsidaręs paketą, rado penkis gabaliukus, vieną pasiėmė sau, kitus išmetė į šiukšlinę. Po to pradėjo slapstytis, jau žinojo, kad jo ieško, nes porą kartų matė, jog jo laukiama prie mokyklos. Pasikeitė telefono kortelę, į lauką išvis neidavo, laiką leisdavo tik namuose, pradėjo bėgti iš pamokų.

Praėjus kuriam laikui, jam būnant lauke su B. J. paskambino D. I. ir pasakė, kad nori susitikti. Sutiko susitikti, nes neįtarė, kad gali kažkas tokio atsitikti. Atvažiavo D. I. su, kaip dabar jau žino, L. M., prieš tai nežinojo jo vardo ir pavardės. Įsėdę į automobilį nuvažiavo prie mokyklos. Ten jo paklausė, ar turi pinigus. Pasakė, kad ne, nes tų narkotikų nepardavė. L. M. sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje, D. I. buvo prie vairo, o B. J. šalia jo. Tada L. M. apsikeitė vietomis su B. J.. B. J. atsisėdo į priekį keleivio sėdynėje, o L. M. atsisėdo gale ir pradėjo rėkti ant jo, reikalauti atiduoti pinigus už narkotikus, pradėjo mušti. Kur sudavė, tiksliai nepamena, bet žino, kad trenkė į alkūnę, į petį, šoną, kiek kartų, negali pasakyti. Trenkė su kumščiu. Kai baigė mušti, rėkti, nusiramino, tada D. I. pasakė išlipti iš automobilio. Išlipus, D. I. jam kelis kartus trenkė į krūtinę, spyrė į kojas ir pasakė, kad iki sekmadienio būtų grąžinti pinigai. Kokią savaitės dieną tai įvyko, tiksliai nepamena. Atsakė D. I., kad pasistengs surasti, bet nesurado, savaitgaliui išvažiavo pas tetą B. P., globėją. Niekam nesakė, kad išvažiuoja, nes važiavo pasislėpti, kad jo nerastų. Ir vėl pasikeitė telefono numerį, slapstydavosi, visiškai neidavo į mokyklą, gal tik į pirmą pamoką.

Vieną dieną po 15 val. N. E. paprašė, kad jis susitiktų su N. R.. Klausė, kodėl, bet jis nepasakė, nes pats nežinojo. Išėjęs į lauką, susitiko su N. R.. Nuėjus prie pašto, privažiavo L. M. su D. I. žalios spalvos automobiliu „Reno Laguna“ ir liepė sėsti į automobilį. Jis atsakė, kad nenori, nes vėl sumuš. Jie pasakė, kad tikrai nemuš. Jis pasakė, kad nesės, tada liepė greitai sėsti, nes sumuš, dar nusikeikė pasakydami porą rusiškų žodžių. Nenorom įsėdo į automobilį, nuvažiavo į mišką, važiuojant nuo Saugų k. link Petrelių k. miške pradėjo grasinti, kad sumuš, vėl prasidėjo tas pats, grasino, kad jei negrąžins pinigų, sumuš. Po to pasakė, kad yra vienas pasiūlymas, kaip atidirbti skolą. Paklausus kaip, jie pasakė, kad reikės važiuoti į užsienį – į Angliją vogti. Paklausė jų, ką vogti, konkrečiai nepasakė, tik pasakė, kad reikės vogti. Iš pradžių jiems atsakė, kad nenori, niekas jo neišleis, nes yra nepilnametis. Jam buvo pasakyta, kad reikia pasiimti tik pasą, o visa kita sutvarkys. Jis iš baimės sutiko. Žinojo, kad vis tiek jau reikės kreiptis į policiją, kitaip jų neatsikratys. Išvežimo baimė nusvėrė baimę tiems žmonėms. Kitą dieną nuėjo į mokyklą. Apie 11 val. L. M. parašė žinutę, kad jis ateitų prie degalinės. Iš kur L. M. gavo jo telefono numerį, nežino. Nuėjus prie degalinės, jo paklausė, ar turi pasą. Jis atsakė, kad turi. Tada pasakė, kad 4 ar 5 val. ryto, tikslaus laiko dabar neatsimena, prie degalinės jį pasiims. Liepė įsidėti porą daiktų, rūbų ar panašiai. Kai parėjo į mokyklą, nuėjo pas direktorių ir jam viską papasakojo. Direktorius pasakė kreiptis į policiją. Policijoje viską papasakojo tyrėjai. Tą naktį atėjo prie degalinės, įsėdo pas juos į automobilį. Automobilyje buvo D. I., o kitų dviejų tuo metu nepažinojo, tik vėliau sužinojo, kad tai buvo T. B., o kitas V. V.. Nuvažiavę į Dituvos k., prie degalinės laukė autobuso. Atvažiavus autobusui jie įsėdo. Įsėdus į autobusą iškart užmigo. Pabudo, kai jau policija sustabdė ir juos sulaikė. Važiuojant į Dituvą jam davė parūkyti žolės, rūkė ir laukdami autobuso, stovėdami už degalinės. Narkotinių medžiagų parūkyti davė D. I.. Rūkė iš plastmasinio butelio. D. I. dėjo narkotines medžiagas į plastmasinį butelį ir davė visiems rūkyti. Rūkė visi keturi (t. 5, b. l. 157–163).

Liudytojas N. R., apklaustas 2014-01-10 Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta L. J., D. I.. Kiek žino, L. J. norėjo išvežti į užsienį, dėl to yra apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo N. R. duotus parodymus patvirtino, kad jis yra gyvenęs Saugų kaime, todėl pažįsta L. J., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio mėnesio pačioje pradžioje Saugų kaime prie maisto prekių parduotuvės susitiko D. I.. Jis buvo su dar vienu vaikinu, kurį pažinojo tik iš matymo. Jie buvo atvažiavę automobiliu „Renault Laguna“. D. I. paprašė pakviesti L. J.. Jis žinojo, kad L. J. yra skolingas už „žolę“ – narkotines medžiagas kanapes – kartu su D. I. buvusiam vaikinui. Jis paskambino N. E. ir paprašė pakviesti L. J. į lauką. Su L. J. nuėjo prie Saugų kaime esančios parduotuvės, kur buvo D. I. su dar vienu vaikinu. D. I. L. J. liepė sėsti į automobilį. L. J. nenoromis įlipo į D. I. vairuojamą automobilį. Jie nuvažiavo į miškelį, važiavo link Petrelių kaimo. Miškelyje tiek D. I., tiek kartu su juo buvęs vaikinas pradėjo kalbėti su L. J.. Kartu su D. I. buvęs vaikinas paklausė L. J., ar turi pinigus už kanapes, kurias buvo davęs parduoti. L. J. atsakė, kad pinigų neturi. Tada pasiūlė L. J. važiuoti į Škotiją atidirbti jam už skolą, sakė, kad užsienyje reikės vogti. Kaip L. J. perduos pinigus, nesakė. Jiedu pagrasino, kad vėl sumuš L. J.. L. J. atrodė išsigandęs. Suprato, kad L. J. jau buvo jų sumuštas ir yra įbaugintas. Kažkuris pasakė, kad vakare paskambins ir pasakys, iš kur ir kada reikės išvažiuoti. Bet to, ką reikės vogti užsienyje ir kur, L. J. jie nesakė. Tik sakė, kad reikės vykti į Škotiją, o ką vogti, nebuvo konkrečiai pasakyta. Jis iš pateiktų nuotraukų atpažino tiek L. M., tiek D. I. (t. 5, b. l. 154).

Liudytojas E. J., apklaustas 2014-01-07 Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2013 m. balandžio 5 d., po pietų, į jo kabinetą įbėgo L. J.. Jis elgėsi neadekvačiai, rankos, balsas drebėjo. Pasakė, kad jį nori išvežti. Paklausus, kas ir kur nori išvežti, jis nesakė. Buvo įkalbėtas kreiptis į policiją. Pasiūlius vykti jam į policija kartu, nesutiko ir nuvyko vienas. Apibūdino L. J. kaip nelengvai auklėjamą vaiką, nurodė, kad jam buvo atlikti testai dėl narkotinių medžiagų vartojimo (t. 5, b. l. 92).

Liudytojas Z. U., apklaustas 2014-01-10 Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) socialinis darbuotojas. Kad L. J. grasinama ir norima išvežti jį į užsienį, sužinojo tik tuomet, kai L. J. pats kreipėsi į policiją. L. J. buvo išsigandęs, kai tokia grėsmė iškilo, jis kreipėsi į vaikų namų direktorių pagalbos (t. 5, b. l. 155–157).

Liudytoja B. P., apklausta 2014-01-07 Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad L. J. prieš 10 metų buvo jos globotinis. Ir po to, kai jo motinai buvo sugrąžintos teisės auginti vaikus, L. J. pas ją atvažiuodavo. 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio mėnesio pradžioje L. J. buvo atvažiavęs ir gyveno pas ją. L. J. jai nesakė, kad atvažiavo slėptis. Jis nepasakojo, kad turi skolų ar kad ruošiasi važiuoti į užsienį. Vakarą prieš tai, kai jis turėjo būti išvežtas į užsienį, L. J. buvo keistas, susikrimtęs, jaudinosi. Be to, nurodė, kad vakarą prieš išvažiavimą L. J. sesuo I. jai sakė, jog L. J. žada išvežti ir naktį tie, kas nori išvežti, jį paims, o policija neleis išvežti. Apie tai L. J. sesuo sužinojo iš jo paties (t. 5, b. l. 90).

Liudytojas S. B., apklaustas 2014-03-10 Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad užsiima žmonių pervežimu, veža į Angliją, Škotiją. Šiuo atveju buvo paskambinta, užsakytas bilietas į Škotiją, buvo sutarta, kad atvažiuos į Dituvos k. degalinę. Turėjo vežti kažkur į Škotiją. Telefonu derino jo sutuoktinė. Keleiviai buvo jauni vaikinai. Vaikinukų elgesys nebuvo išskirtinis, dėl amžiaus taip pat nekilo jokių įtarimų. Jis pavežė tik 2 km, kol sustabdė policijos pareigūnai (t. 6, b. l. 6).

Liudytojas A. U., apklaustas 2014-01-07 Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate l. e. p. vyriausiuoju tyrėju. 2013 m. balandžio 4 d., po pietų, į Šilutės rajono policijos komisariatą kreipėsi L. J. ir pranešė, kad ateinančią naktį, tai yra 2013 m. balandžio 5 d., jį planuoja išvežti dirbti į užsienį. L. J. atrodė išsigandęs. Nedelsiant buvo informuota Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja J. N., kuri pagal L. J. kreipimąsi dėl jo ketinimo išvežti į užsienį parduoti priėmė pareiškimą ir jį apklausė kaip liudytoją. Tuomet buvo nuspręsta 2013-04-05 nakties metu surengti pasalą. 2013 m. balandžio 5 d. nakties metu bendradarbiavo su kitais Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pareigūnais – l. e. p. Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas V. P., vyresniaisiais tyrėjais V. V., M. P., specialistu V. T. ir vyriausiąja tyrėja J. N. bei Tauragės apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo skyriaus pareigūnais M. T. ir Ž. M., realizavo turimą informaciją apie vykdomą nusikaltimą – prekybą žmonėmis – išsiskirstę stebėjo daromą nusikalstamą veiką. Jis kartu su V. P. ir V. T. 2013 m. balandžio 5 d., apie 4.30 val., Klaipėdos rajone, Priekulės miestelyje, ant tilto per Minijos upę sulaikė Šilutės kryptimi automobiliu važiuojančius D. I. ir V. V.. Sulaikymo metu D. I. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimas išlipti iš automobilio, negesino vairuojamo automobilio variklio. Tik išdaužus automobilio kairės pusės (vairuotojo) durelių stiklą ir panaudojus specialiąsias priemones pavyko atidaryti automobilio dureles ir sulaikyti D. I. bei V. V.. Atliekant D. I. asmens kratą buvo rasti ir paimti 4 gabalėliai, įtariama, narkotinių medžiagų. Be to, nurodė, kad matė, jog L. J. buvo išsigandęs, keletą kartų pakartojo, jog nenori vykti į užsienį. Pas T. B. buvo rasta popieriaus skiautė su adresu, kur vairuotojas turėjo juos nuvežti ir kur turėjo pasitikti laukiantys asmenys (t. 5, b. l. 95–96).

Liudytojas V. T., apklaustas 2014-01-07 Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad dirba Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialistu. 2013 m. balandžio 4 d. skyriaus viršininkas V. P. pranešė, kad 2013 m. balandžio 5 d. naktį bus rengiama pasala. 2013 m. balandžio 5 d. nakties metu bendradarbiaujant su kitais Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pareigūnais – l. e. Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas V. P., vyresniaisiais tyrėjais A. U., V. V., M. P., J. N. bei Tauragės apskrities Organizuoto nusikalstamumo skyriaus pareigūnais M. T. ir Ž. M., realizavo turimą informaciją apie vykdomą nusikaltimą – prekybą žmonėmis – darė pasalą. Sulaikymo metu D. I. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams išlipti iš automobilio, negesino vairuojamo automobilio variklio. Tik išdaužus automobilio kairės pusės (vairuotojo) durelių stiklą ir panaudojus specialiąsias priemones pavyko atidaryti automobilio dureles ir sulaikyti D. I. bei V. V. (t. 5, b. l. 96–97).

Liudytoja G. S., apklausta 2014-03-10 Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra psichologė-psichoterapeutė, dirba 10 metų. Turi visus valstybės nustatytus leidimus. L. J. buvo jos pacientas. Pagal surinktą medžiagą ir remiantis psichologiniais testais, buvo leista susipažinti su esama situacija, kas ten atsitiko.

Įvykus įvykiui, apie kurį L. J. jai pasakojo, t. y. dėl to, kad buvo norima jį parduoti, jis stengėsi ieškoti pagalbos. Jis ieškojo pagalbos, kreipėsi į institucijas, policiją. Buvo bejėgis spręsti, kas bus toliau. Intencija padėti iš vaikų namų buvo, bet pamato negavo. Tuo metu, kai L. J. buvo papuolęs į krizinę situaciją, buvo vienas. Tokio amžiaus asmens priimti sprendimai nebuvo protingi. Tai buvo labiau paauglio sprendimai. Jis visą tą laiką ieškojo pagalbos ir pagalbą susirado policijoje. Nemano, kad jis prikūrė ar primelavo. Jis pasakojo tik tiek, kiek jai reikėjo. Kalba buvo apie tai, ką jis išgyvena, kas su juo vyksta viduje. Nepastebėjo jo noro prikurti to, ko nebuvo.

Per tą laikotarpį jis išgyveno didžiulę kaltę, gėdą, nepasitikėjimą savimi, tarpasmeninių ryšių, bendravimo praradimą, nes, kiek žino, jis buvo perkeltas gyventi kitur, ištrauktas iš savo aplinkos. Tolesniam gyvenimui tai įtakos turi jau dabar. Ateityje gali atsirasti emocinės sferos sutrikimas, ateityje – bendravimo defektas. Tai, ką išgyveno L. J., būtų sunkus išbandymas suaugusiam žmogui. Vaiką be tėvų, paramos ištraukus iš jo įprastinės aplinkos, verčiant jį daryti, ko nenori, nes turi išgyventi, jis patiria didelį stresą. L. J. nėra linkęs meluoti, išsigalvoti (t. 6, b. l. 5).

iš 2013-04-16 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad N. R. atpažino D. I. ir L. M. (t. 1, b. l. 77–80, 81–84);

iš 2013-09-17 Protokolo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir pokalbių suvestinių matyti, kad yra užfiksuoti L. J. bei kitų asmenų pokalbiai, o būtent:

iš 2013-03-13 pokalbio telefonu tarp L. J. ir jo tėvo A. J. matyti, kad jam buvo duotos parduoti narkotinės medžiagos – kanapės, jis už tai liko skolingas 600 litų. Taip pat L. J. sako, kad dėl skolos buvo dviejų asmenų sumuštas, sako, kad skauda šonkaulius ir dešinė ranka visa ištinusi;

iš 2013-03-17 pokalbio tarp L. J. ir jo tėvo A. J. matyti, kad L. J. įvardija jį sumušusius asmenis ir nurodo jų pravardes, t. y. D. I. pravarde (duomenys neskelbtini) ir L. M. pravarde (duomenys neskelbtini).

iš 2013-04-04 SMS žinučių matyti, kad L. M. tariasi dėl susitikimo su L. J., jie susitinka apie 10.00 val.;

iš 2013-04-04 SMS žinučių, siunčiamų po 13.54 val., matyti, kad L. J. L. M. rašo, kad jis vykti į Angliją nenori, kad nevažiuos, nes nenori vogti (t. 2, b. l. 70–89).

Iš 2013-04-09 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013-04-05 8.50 val. paimtame L. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (t. 1, b. l. 47).

Iš 2015-07-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad buvo nustatyta, kad D. I., Ž. V., T. B., veikdami organizuota grupe su asmenimis, dėl kurių byla išskirta į atskirą bylą, organizavo vaiko gabenimą į užsienį nusikalstamai veikai daryti, t. y. A. V., turėdamas tikslą gauti pajamų iš kitų asmenų nusikalstamos veiklos – vagysčių, nurodė Ž. V. surasti asmenis, kurie galėtų vykti į užsienį vykdyti nusikalstamų veikų, ir tuo tikslu perdavė jam 1 000 Lt šių asmenų kelionei į užsienį. Ž. V., vykdydamas A. V. nurodymus, perdavė I. R. informaciją, gautą iš A. V., apie asmenų suradimą vykti į užsienį vykdyti nusikalstamų veikų. I. R., vykdydamas Ž. V. paliepimus, perdavė informaciją apie būtinybę surasti asmenį, kuris vyktų į užsienį vykdyti nusikaltimų, D. I. ir L. M., o jie, siekdami įgyvendinti nusikalstamus tikslus, pavartodami psichologinį smurtą – įbaugindami nepilnametį L. J., 2013 m. balandžio 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miške, įkalbėjo vaiką L. J., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į užsienį vykdyti nusikalstamų veikų – vagysčių. Po to Ž. V. 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, surado įmonę, vežančią asmenis į užsienio šalis, ir susitarė dėl asmenų vežimo į Škotiją datos, kainos, išvykimo laiko ir vietos. Tęsdamas nusikalstamą veiką I. R. nurodė T. B. kelionės į Škotiją metu prižiūrėti M. J., kad šis nepabėgtų ir pasiektų galutinį kelionės tikslą, ir, nuvykus į užsienį, perduoti jį nusikalstamų veikų organizatoriui A. V. adresu (duomenys neskelbtini), o Ž. V. perdavė T. B. 1 000 litų kelionės išlaidoms į užsienį. 2013 m. balandžio 5 d. 3 val. D. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš (duomenys neskelbtini) esančios degalinės automobiliu „Renault Laguna“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuvežė T. B. ir L. J. iki išvežti į užsienį sutartos vietos, t. y. Klaipėdos r. Dituvos kaime esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“, taip užtikrindamas T. B. ir M. J. įsėdimą į mikroautobusą „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vykti į Škotiją.

Šiuo nuosprendžiu D. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams (t. 7, b. l. 111–126).

Iš 2016-07-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad byloje nustatyta, kad D. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 157 str. 1 d., t. y. gabeno vaiką į užsienį nusikalstamai veikai daryti: D. I. pavartodamas psichologinį smurtą – įbaugindamas nepilnametį L. J., 2013 m. balandžio 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miške įkalbėjo vaiką L. J., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į užsienį vykdyti nusikalstamų veikų – vagysčių. 2013 m. balandžio 5 d. 3 val. D. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš Šilutės r. Saugų k. esančios degalinės automobiliu „Renault Laguna“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuvežė L. J. iki išvežti į užsienį sutartos vietos, t. y. Klaipėdos r. Dituvos kaime esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“, taip užtikrindamas M. J. įsėdimą į mikroautobusą „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vykti į Škotiją.

Šiuo nuosprendžiu D. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, D. I. šiuo nuosprendžiu paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2015-07-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta subendrinta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ž. V. ir T. B. išteisinti pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti šio nusikaltimo požymių (1A-175-628/2016).

Iš 2016-06-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad A. V. ir I. R. išteisinti pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, nes neįrodytas jų dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme (1-61-174/2016).

Iš 2017-05-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas ir įsiteisėjo išteisinamasis 2016-06-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis (1A-118-150/2017).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 157 straipsnio 1 dalies redakciją numatyta atsakomybė tam, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2012-07-13 iki 2016-05-25).

BK 157 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra speciali prekybos žmonėmis sudėtis. Dėl šios nusikalstamos veikos nukentėjusiuoju gali būti tik vaikas, t. y. asmuo, neturintis 18 metų. Kartu specifinis nusikalstamos veikos dalykas lemia, jog, skirtingai nei prekybos žmonėmis atveju, baudžiamasis įstatymas nereikalauja nustatyti nukentėjusiojo valią palenkiančių būdų panaudojimo, kadangi vaikas jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas. Taigi objektyviai BK 157 straipsnio numatytas nusikaltimas padaromas vienu ar keliais alternatyviais straipsnio dispozicijoje numatytais veiksmais.

Nustatyta, kad nukentėjusysis L. J., gim. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu buvo tik 16 metų.

Kaltinamajam L. M. inkriminuotas vaiko verbavimas ir gabenimas į užsienį siekiant, kad nukentėjusysis būtų išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. būtinas kaltininko žinojimas arba siekimas, kad būtų vykdomas vaiko verbavimas ir gabenimas į užsienį siekiant, kad nukentėjusysis būtų išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

Kaip matyti iš kaltinamojo L. M. parodymų, jis žinojo, jog L. J. yra nepilnametis, kad verbavo vaiką vykti į užsienį vogti, t. y. daryti nusikalstamų veikų. Kaltinamojo L. M. parodymai abejonių nekelia, juos patvirtina nukentėjusiojo L. J., liudytojų N. R., B. J. parodymai, kaltinamojo ir nukentėjusiojo susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys . Iš L. J. parodymų matyti, kad 2013-04-03 D. I. ir L. M. jam pasakė, kad reikės važiuoti į užsienį, ten vogti ir siųsti jiems pinigus. Iš 2013-04-04 SMS žinučių matyti, kad L. M. Saugose susitiko su L. J., ir tai patvirtina aplinkybę, kad buvo patikrinti L. J. dokumentai. Psichologinį smurtą patvirtina liudytojo N. R. parodymai apie tai, kad pačioje balandžio mėnesio pradžioje jis važiavo kartu su L. J., S. I. ir L. M. ir sustojus miškelyje važiuojant link Petrelių kaimo nukentėjusiojo buvo paklausta, ar šis jau turi pinigų ir gali atiduoti jiems skolą. Šiam atsakius, kad ne, jam buvo pasakyta, kad turės važiuoti į užsienį, tai yra į Škotiją, kur turės vogti ir atidirbti jiems skolą. Taip pat pasakė, kad vakare paskambins ir pasakys, kada reikia išvažiuoti. Liudytojas B. J. taip pat parodė, kad jis su L. J. susitiko D. I., kuris klausė L. J. apie pinigus. O po savaitės L. J. jau jam pasakė, kad draugai jam surado darbą užsienyje ir jis išvažiuoja. L. J. patirtą psichologinį smurtą, išgąstį patvirtina ir liudytojo E. J., (duomenys neskelbtini) direktoriaus, parodymai, kad 2013-04-05 po pietų į jo kabinetą atbėgo L. J., jis elgėsi neadekvačiai, buvo išsigandęs ir sakė, kad jį nori išvežti. Buvo nutarta kreiptis į policiją. Liudytojų policijos pareigūnų A. U., V. T. parodymai patvirtina, kad, realizuojant informaciją apie vykdomą nusikaltimą – prekybą žmonėmis, 2013 m. balandžio 5 d., apie 4.30 val., Klaipėdos rajone, Priekulės miestelyje, ant tilto per Minijos upę, buvo sulaikytas D. I., kita pareigūnų grupė sulaikė autobusiuką, kuriuo važiavo L. J..

Kaltinime nurodoma, kad L. M., veikdamas bendrininkų grupe su D. I., užverbavo bei gabeno vaiką į užsienį nusikalstamai veikai daryti, tačiau, kaip matyti iš 2016-07-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, D. I. yra nuteistas už tai, kad, pavartodamas psichologinį smurtą – įbaugindamas nepilnametį L. J., 2013 m. balandžio 3 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miške, įkalbėjo vaiką L. J., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į užsienį vykdyti nusikalstamų veikų – vagysčių. 2013 m. balandžio 5 d. 3.00 val. D. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš Šilutės r. Saugų k. esančios degalinės automobiliu „Renault Laguna“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuvežė L. J. iki išvežti į užsienį sutartos vietos, t. y. Klaipėdos r. Dituvos kaime esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“, taip užtikrindamas M. J. įsėdimą į mikroautobusą „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vykti į Škotiją.

Taigi teismas neturi pagrindo pripažinti, kad L. M. veikė bendrininkų grupe su D. I., ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Neabejotinai bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis L. M. kartu su asmeniu, kuris nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, turėdamas tikslą gauti pajamų iš kito asmens nusikalstamos veiklos – vagysčių, pavartodamas psichologinį smurtą – įbaugindamas nepilnametį L. J., 2013 m. balandžio 3 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame miške verbavo vaiką – L. J., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į užsienį vykdyti nusikalstamų veikų – vagysčių.

Taigi neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis L. M., žinodamas, kad nukentėjusysis L. J. yra vaikas, jį verbavo nusikalstamai veikai daryti. L. M. veikė tiesiogine tyčia, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 157 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo L. M. veiksmai vertinami kaip nusikalstami tiek pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 157 straipsnio 1 dalies dispoziciją (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-13 iki 2016-05-25), tiek pagal šiuo metu galiojančią BK 157 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad L. M. inkriminuoto kaltinimo dalis, kad „užverbavus nepilnametį – L. J., vykdant išankstinį tarpusavio susitarimą, turėdami bendrą tikslą užverbuotą nepilnametį išgabenti į užsienio valstybę, kur jis bus išnaudojamas nusikalstamų veikų vykdymui, D. I. 2013 m. balandžio 5 d. 03.00 val. iš (duomenys neskelbtini) esančios degalinės automobiliu „Renault Laguna“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuvežė L. J. iki išvežimui į užsienį sutartos vietos, t. y. Klaipėdos r., Dituvos kaimo ribose esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“, taip užtikrindamas M. J. įsėdimą į mikroautobusą „Mersedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vykimui į Škotiją“, nepasitvirtino.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų.

Remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Kaltinamasis L. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalto tiesiogine tyčia ir turėdamas savanaudiškų paskatų.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis L. M. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams, taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2012-12-31 išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro. Šilutės rajono apylinės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. 2014-08-27 bauda išieškota. Duomenų apie vėlesnius teistumus nėra (t. 8, b. l. 53–56). Iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro matyti, kad 2012-2013 m. baustas už narkotinės medžiagos – kanapių vartojimą nepaskyrus gydytojui, už pasirodymą girto viešoje vietoje, už traktoriaus-krautuvo vairavimą neturint teisės vairuoti, paskirtų nuobaudų nemokėjo (t. 3, b. l. 160–163). Šilutės psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybės ligų gydytojo įskaitoje neįrašytas (t. 3, b. l. 159). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad L. M. įmonėje dirbo nuo 2012-06-25 iki 2013-02-27 (t. 3, b. l. 135, 138), mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo traktorininko TR-1 kvalifikaciją, charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 137). Iš 2014-12-19 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad L. M. pasislėpė nuo teismo, 2015-01-07 pradėta jo paieška (t. 7, b. l. 1, 3–4). L. M. 2024-02-12 buvo sulaikytas Norvegijoje.

BK 157 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvylikos metų.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį (LAT nutartis 2K-179-693/2019 ir kt.).

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sankcijoje numatytos bausmės griežtumą, nukentėjusiojo L. J. teisme išsakytą poziciją, kad jokių pretenzijų, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, kaltinamajam nebeturi, galima išvada, kad kaltinamasis L. M. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, svarbu vertinti ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu pats L. M. buvo jauno amžiaus, jam buvo 21 metai, jo padarytas nusikaltimas jokių pasekmių nesukėlė, apsiribojo BK 157 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta viena veika – verbavimu, duomenų, kad slėpimosi laikotarpiu jis darė naujas nusikalstamas veikas, nėra.

Taigi yra pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas, taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nes straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nustatant laisvės apribojimo bausmės terminą bei įpareigojimus atsižvelgtina į kaltinamąjį L. M. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kad iki sulaikymo buvo užsienyje ir Lietuvoje nedirbo, todėl jam skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės atlikimo terminą įskaitytinas L. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas, taip pat sulaikymo Norvegijoje laikas nuo 2024-02-12 iki konvojavimo į Lietuvą ir sulaikymo Vilniaus oro uoste 2024-03-05 12.30 val., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti L. M., kad tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. ir nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2024 m. birželio 5 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, L. M. paleisti iš suėmimo teismo posėdžio salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.