- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1115-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09684-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Agnės Vyliaudaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. T. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos (toliau – ir atsakovė) 36 528,49 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 (toliau – ir sprendimas) ieškovui D. T. priteista iš atsakovės 152 214,21 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, todėl ieškovas turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas iš delikto atsiradusioms piniginėms prievolėms, skaičiuojamoms nuo žalos padarymo ar paaiškėjimo dienos iki jos atlyginimo. Žala ieškovui atsirado nuo konkrečių Sprendimu nustatytų nuostolių atsiradimo arba jų paaiškėjimo. Neturtinė žala, kurią priteisė teismas, paaiškėjo 2018 m. gruodžio 4 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokurorų kasacinius skundus dėl ieškovą išteisinančio nuosprendžio. Ieškovas dublike nesutiko su atsakovės atstovų argumentais, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti. Tam, kad ieškovą visiškai grąžinti į iki praradimų buvusią padėtį, jam turi būti sumokėtos ir kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios ieškovo turtinius praradimus dėl užtrukusio žalos atlyginimo.
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra), su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad prievolė yra kilusi iš delikto, o atsakovės atsakomybė nustatyta tik 2022 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus apeliacinius skundus. Atsakovės pareiga mokėti kompensacines palūkanas atsiranda tik nuo pareikalavimo momento. Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, kompensacinių palūkanų priteisti neprašė. Su tokiu prašymu jis kreipėsi tik 2022 m. liepos 11 d., ieškinys priimtas 2022 m. liepos 13 d. teisėjo rezoliucija, todėl 2022 m. liepos 13 d. laikytina kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo pradžia. Kadangi kompensuojamosios (procesinės) palūkanos mokamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o pagal ieškovo pateiktus duomenis, sprendimas įvykdytas – žala atlyginta 2022 m. gegužės 19 d., t. y. ieškinys pateiktas jau esant įvykdytam sprendimui, todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kompensuojamų palūkanų esmę ir teismų praktiką, ieškinys negali būti tenkinamas.
4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi įrodyti visas tris (išskyrus kaltę) deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pateikti įrodymus nuo kada jis reikalavo iš atsakovės atlyginti nuostolius ir, kad ji tokio reikalavimo neįvykdė. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Teisingumo ministerija 2022 m. gegužės 11 d. į ieškovo sąskaitą pervedė 172 214,21 Eur ir įvykdė Sprendimą. Atsakovė įvykdė prievolę atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, todėl įvykdžius prievolę, nėra pagrindo priteisti procesines palūkanas.
5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 priteisus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ieškovui buvo pilnai kompensuoti visi jo patirti turtinio pobūdžio nuostoliai, neigiami dvasiniai išgyvenimai ir fiziniai nepatogumai. Ieškovas savo ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti procesines palūkanas už Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 priteistas pinigų sumas. Tenkinus ieškovo ieškinį būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai ir šalių interesų pusiausvyra, kadangi aptartoje civilinėje byloje priteisus žalos atlyginimą, o šioje dar ir kintamąsias ar procesines palūkanas, būtų viršyti tikrieji ieškovo nuostoliai, kuriuos pilnai išnagrinėjęs civilinę bylą, išsamiai įvertinęs joje nustatytas aplinkybes, valstybės deliktinės civilinės atsakomybės apimtį, patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, priteisė apeliacinės instancijos teismas, o ieškovas tokiu būdu nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Priešingai nei teigiama dublike, žala šiuo atveju buvo atlyginta nuo jos paaiškėjimo dienos, todėl atlyginti procesines palūkanas nuo žalos padarymo dienos nėra teisinio pagrindo.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovo D. T. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui 10 031,68 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 548,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 ieškovo D. T. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui D. T. 152 214,21 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
7.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-516/2022 Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7.3. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovui buvo pradėtas, vykdomas ir perduotas teismui nepagrįstai, kad ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį vykdę pareigūnai netinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, taip pažeisdami pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o procesinė prievartos priemonė taikyta neteisėtai, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovo teisę į patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
7.4. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos reikalingos atsakovės atsakomybei kilti (atsakovės neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys), turtinės ir neturtinės žalos dydis. O būtent, tai jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – ieškovo atžvilgiu buvo taikyta nepagrįstai, neteisėtai ir tai turėjo būti akivaizdu nuo pat tokios procesinės prievartos priemonės taikymo pradžios. Prokurorai ir teismas, taikydami ieškovo turtui procesinę prievartos priemonę ir ją tęsdami iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo (nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2018 m. kovo 16 d.) padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese – dėl nepagrįstai ir neteisėtai taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo ieškovas negalėjo vystyti statybų verslo, t. y. parduoti už paskolintas lėšas įsigytų pastatų ir žemės sklypų, gauti pajamų ir laiku atsiskaityti su kreditoriumi, dėl ko buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos, delspinigiai, vykdymo išlaidos antstoliui, dalis turto parduota iš varžytynių. Šie faktai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir nėra nustatinėjami iš naujo.
7.5. Teisingumo ministerija 2022 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymu ieškovui pervedė teismo priteistą 172 214,21 Eur sumą.
2. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti kompensacines palūkanas kaip minimalius nuostolius patirtus dėl negalėjimo naudotis savo pinigais, o ne procesines palūkanas, kurių viena iš pagrindinių funkcijų yra teismo sprendimo įvykdymo skatinimas. Tokią teismo išvadą sustiprino tai, jog Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 priteista žala ieškovui yra sumokėta, t. y. sprendimas yra įvykdytas.
3. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 žala ieškovui priteista pinigų suma, o ne natūra, todėl priteistai turtinei žalai yra būdingi visi piniginių prievolių požymiai, t. y. ir teisė į kompensacines palūkanas už turtinę žalą. Ieškovas negalėjo naudotis savo piniginėmis lėšomis ir kompensacinės palūkanos yra laikytinos minimaliais tokio nuosavybės teisės apribojimo nuostoliais.
4. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė teisės į kompensacines palūkanas skaičiuojamas už priteistą neturtinę žalą, kadangi ši žala, nors ir išreikšta pinigine forma, tačiau neturi visų būtinų kompensacinių palūkanų priteisimo požymių. Tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 22 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-103-516/2022 ieškovas įgijo teisę į konkrečią pinigų sumą. Iki minėtos teismo nutarties ieškovui priteista 20 000 Eur neturtinė žala nepriklausė, todėl ieškovas nebuvo praradęs teisės naudotis šią konkrečia pinigų suma, kadangi jos neturėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą dėl 3 457,53 Eur kompensacinių palūkanų už neturtinę žalą priteisimo.
5. Teismas sprendė, kad kompensacinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo žalos padarymo momento ar nuo žalos atsiradimo iki ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo dienos, t. y. iki 2020 m. vasario 26 d. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl terminas yra skaičiuojamas iki ieškinio dėl pagrindinio reikalavimo pateikimo dienos.
Šalies argumentai
6. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad turtinę žalą, nuo kurios skaičiuoja kompensacines palūkanas, sudaro: 1 158,48 Eur (4 000 Lt) baudžiamojoje byloje patirtos finansų ekspertės išlaidos; 21 411,24 Eur išieškotų palūkanų; 399,97 Eur išieškotų vykdymo išlaidų antstoliui; 21 774,19 Eur išieškotų palūkanų; 399,97 Eur išieškotų vykdymo išlaidų antstoliui; 12 049,62 Eur išieškoto atlyginimo antstoliui; 12 556,51 Eur palūkanų likučio; 12 769,73 Eur palūkanų; 5 782,60 Eur; 26 731,15 Eur uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Turto plėtra“ sumokėtų delspinigių. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 pripažino ir priteisė ieškovo nurodytą ir detalizuotą turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad žala dėl 1 158,48 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų baudžiamajame procese kilo 2014 m. spalio 7 d., ką patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas 2014 m. spalio 7 d. kasos pajamų orderio kvitas JLF Nr. 573 ir 2014 m. balandžio 10 d. kasos pajamų orderio kvitas JLF Nr. 572. Todėl kompensacinės palūkanos už 1 158,48 Eur žalą yra skaičiuojamos nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. vasario 26 d., t. y. už 2 148 dienas, ir sudaro 340,88 Eur (1 158,48 Eur x 0,05 / 365 dienos x 2 148 dienos).
8. Teismas pažymėjo, kad žala dėl 21 411,24 Eur išieškotų palūkanų, 399,97 Eur išieškotų vykdymo išlaidų antstoliui; 21 774,19 Eur išieškotų palūkanų; 399,97 Eur išieškotų vykdymo išlaidų antstoliui; 12 049,62 Eur išieškoto atlyginimo antstoliui kilo 2018 m. sausio 8 d., ką patvirtina antstolio Raimundo Stanislausko 2018 m. sausio 8 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas vykdomosiose bylose Nr. 0070/17/01512 ir 0070/17/01513. Kompensacinės palūkanos už 21 411,24 Eur žalą yra skaičiuojamos nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2020 m. vasario 26 d., t. y. už 779 dienas, ir sudaro 2 284,82 Eur (21 411,24 Eur x 0,05 / 365 dienos x 779 dienos). Kompensacinės palūkanos už 399,97 Eur žalą yra skaičiuojamos nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2020 m. vasario 26 d., t. y. už 779 dienas, ir sudaro 42,68 Eur (399,97 Eur x 0,05 / 365 dienos x 779 dienos). Kompensacinės palūkanos už 21 774,19 Eur žalą sudaro 2 323,57 Eur (21 774,19 Eur x 0,05 / 365 dienos x 779 dienos). Kompensacinės palūkanos už 399,97 Eur žalą sudaro 42,68 Eur (399,97 Eur x 0,05 / 365 dienos x 779 dienos). Kompensacinės palūkanos už 12 049,62 Eur žalą sudaro 128,84 Eur (12 049,62 Eur x 0,05 / 365 dienos x 779 dienos).
9. Teismas nurodė, kad žala dėl 12 556,51 Eur palūkanų likučio; 12 769,73 Eur palūkanų; 5 782,60 Eur kilo 2019 m. balandžio 25 d., ką patvirtina antstolio Raimundo Stanislausko 2019 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. S-18009675. Kompensacinės palūkanos už nurodytas sumas yra skaičiuojamos nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. vasario 26 d., t. y. už 307 dienų. Kompensacinės palūkanos už 12 556,51 Eur žalą sudaro 528,06 Eur (12 556,51 Eur x 0,05 / 365 dienos x 307 dienos). Kompensacinės palūkanos už 12 769,73 Eur žalą sudaro 534,03 Eur (12 769,73 Eur x 0,05 / 365 dienos x 307 dienos). Kompensacinės palūkanos už 5 782,60 Eur žalą sudaro 243,19 Eur (5 782,60 Eur x 0,05 / 365 dienos x 307 dienos).
10. Teismas pažymėjo, kad žala dėl 26 731,15 Eur uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Turto plėtra“ sumokėtų delspinigių kilo 2017 m. birželio 28 d., ką patvirtina 2017 m. birželio 28 d. sutartis dėl įmokų paskirstymo. Kompensacinės palūkanos už 26 731,15 Eur žalą yra skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2020 m. vasario 26 d., t. y. už 973 dienas, ir sudaro 3 562,93 Eur (26 731,15 Eur x 0,05 / 365 dienos x 973 dienos).
11. Teismas sprendė, kad pagal minėtus skaičiavimus, ieškovui priteistinos 10 031,68 Eur kompensacinės palūkanos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (10 031,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.288 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas D. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui 33 308,96 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Ieškovas D. T. dėl netenkintų jo reikalavimų sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kad jo reikalavimas priteisti palūkanas už 20 000 Eur neturtinę žalą galėtų būti tenkinamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2022 m. vasario 22 d.), tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jo reikalavimų dalyje už laikotarpį nuo bylos Šiaulių apygardos teisme iškėlimo (2020 m. vasario 26 d.) iki sprendimo įvykdymo (2022 m. gegužės 19 d.). Ieškovas mano, kad sprendimas šiose dalyse nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti pakeistas.
18.2. Kompensacinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo žalos atsiradimo ar jos paaiškėjimo dienos iki žalos atlyginimo dienos, neišskiriant bylinėjimosi proceso. Nuo žalos atsiradimo momento ieškovas iki pat žalos atlyginimo (2022 m. gegužės 11 d.) negalėjo naudotis pinigais, kurių dėl neteisėtų veiksmų asmenų, už kuriuos atsakinga atsakovė, neteko. Todėl tam, kad ieškovą visiškai grąžinti į iki praradimų buvusią padėtį, jam turi būti sumokėtos ir kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios ieškovo turtinius praradimus dėl užtrukusio žalos atlyginimo.
18.3. Ieškovui iš atsakovės priteistina 33 308,96 Eur kompensacinių palūkanų (36 528,49 Eur (ieškinio pradinis reikalavimas) – 3 457,53 Eur (ieškinio pradinio reikalavimo kompensacinių palūkanų už neturtinę žalą dalis) + 238 Eur (kompensuojamosios palūkanos už neturtinę žalą).
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, prašo ieškovo D. T. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Valstybės deliktinės atsakomybės atveju, nesant teismo sprendimo dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, pareigos valstybei mokėti ieškovui minimalius jo nuostolius kompensuojančias palūkanas nebuvo. Prašymą dėl tokių palūkanų mokėjimo ieškovas pareiškė jau esant įvykdytai prievolei. Be to, pagrindiniai nuostoliai ieškovui buvo priteisti kaip turtinė žala ir ji, kaip minėta, jau yra atlyginta, todėl papildomų minimalių nuostolių priteisimas neatitiktų visiško nuostolių atlyginimo principo, pagal kurį nukentėjusysis neturi atsidurti geresnėje padėtyje, kuri buvo iki jo teisių pažeidimo (deliktinės atsakomybės atveju).
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo ieškovo D. T. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Atsakovė įvykdė prievolę atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, todėl įvykdžius prievolę, nėra pagrindo priteisti procesines palūkanas. Pažymėtina, kad apeliantas neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų – aplinkybių, kurių pagrindu valstybei kiltų civilinė atsakomybė. Apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris, Teisingumo ministerijos nuomone, yra pagrįstas ir teisėtas.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato, prašo ieškovo D. T. apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. T. ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimas, kuriuo iš dalies buvo tenkintas ieškovo reikalavimas bei priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu atsakovė neturėjo. Tik teismui konstatavus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir nustačius žalą bei konkretų jos dydį, o ne nuo to momento, kai buvo atlikti baudžiamojo proceso veiksmai, kurių teisėtumą ieškovas kvestionavo, valstybė tapo ieškovo skolininke. Šį motyvą pagrindžia ir tai, jog ieškiniu dėl pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikštas reikalavimas buvo tenkintas tik iš dalies, dalis reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo teismo sprendimu buvo atmesta, t. y. ir ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentu (2020 m. vasario 26 d.), konkreti piniginė prievolė valstybei nebuvo aiški ir pagrįsta.
21.2. Kaip jau minėta, tik įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu buvo konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai ir nustatytas ieškovo patirtos žalos dydis, kurį sudarė 152 214,24 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Būtent nuo šių teismo sprendimu nustatytų ir priteistų sumų ieškovas prašo priteisti tiek procesines, tiek kompensuojamąsias palūkanas. Taigi, žala šiuo atveju buvo atlyginta nuo jos paaiškėjimo dienos, todėl atlyginti procesines palūkanas nuo žalos padarymo dienos nėra teisinio pagrindo. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą palikus nepakeistu, Teisingumo ministerija visiškai atlygino ieškovui priteistas sumas. Tad teigti, kad ieškovas dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo laiku negavo žalos atlyginimo nėra pagrindo.
Šalies argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. T. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Prievolė valstybei atlyginti ieškovui baudžiamojo proceso metu padarytą žalą, atsirado tik Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi palikus nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą. Kadangi terminas prievolei įvykdyti nebuvo nustatytas, o prievolė įvykdyta 2022 m. gegužės 19 d., t. y. iki ieškinio šioje byloje pareiškimo (2022 m. liepos 13 d.), todėl laikytina, kad piniginės prievolės įvykdymo terminas nepraleistas.
22.2. Pažymėtina, kad iki 2022 m. vasario 22 d. piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu atsakovė neturėjo. Tik teismui konstatavus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir nustačius žalą bei konkretų jos dydį, o ne nuo to momento, kai buvo atlikti baudžiamojo proceso veiksmai, kurių teisėtumą ieškovas kvestionavo, valstybė tapo ieškovo skolininke. Šį motyvą pagrindžia ir tai, jog ieškiniu dėl pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikštas reikalavimas buvo tenkintas tik iš dalies, dalis reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo teismo sprendimu buvo atmesta, t. y. ir ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentu (2020 m. vasario 26 d.), konkreti piniginė prievolė valstybei nebuvo aiški ir pagrįsta.
22.3. Atsižvelgiant į tai, kadangi 2022 m. vasario 22 d. įsiteisėjusiu sprendimu byloje dėl žalos atlyginimo ieškovui jau buvo priteista turtinė žala – nuostoliai, todėl vėliau dėl to paties priteisti palūkanas už minimalius nuostolius nėra pagrindo, be to tai prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui, pagal kurį nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kuri buvo iki jo teisių pažeidimo (deliktinės atsakomybės atveju). Priešingu atveju, t. y. nukentėjusiajam atlyginus daugiau, nei jam padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Kadangi Lietuvos teisės doktrinoje, asmeniui taikant civilinę atsakomybę, baudimo funkcija nepripažįstama, darytina išvada, jog nukentėjusiajam asmeniui atlyginus daugiau, nei jam padaryta žalos, tarp šalių susiklostytų nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai, lemiantys naujus tarp šalių kylančius teisminius procesus.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas D. T. prašo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Ieškovui padaryta žala, įskaitant ir jos atsiradimo momentus, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jos įrodinėti nereikia. Žala ieškovui atsirado iš karto, kadangi tai buvo piniginiai praradimai, atsiradę konkrečiu laiku. Nuo žalos atsiradimo momento ieškovas iki pat žalos atlyginimo (2022 m. gegužės 11 d.) negalėjo naudotis pinigais, kurių dėl neteisėtų veiksmų asmenų, už kuriuos atsakinga atsakovė, neteko. Todėl tam, kad ieškovą visiškai grąžinti į iki praradimų buvusią padėtį, jam turi būti sumokėtos ir kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios ieškovo turtinius praradimus dėl laike užtrukusio žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
23.2. Ieškovas neturėjo jokių galimybių reikalauti, ką kaip būtiną sąlygą nurodo atsakovės atstovai, kompensuojamųjų palūkanų iš atsakovės, kadangi žalos atsiradimo momentu dar tęsėsi jo neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, iš kurio ir kilo žala ieškovui. Todėl aiškinimas, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti, nagrinėjamu atveju prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys) bei visiško nuostolių atlygimo principui (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), kadangi visiškai nepriklausė nuo kreditoriaus (ieškovo) valios.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato, prašo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. T. ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimas, kuriuo iš dalies buvo tenkintas ieškovo reikalavimas bei priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu atsakovė neturėjo. Tik teismui konstatavus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir nustačius žalą bei konkretų jos dydį, o ne nuo to momento, kai buvo atlikti baudžiamojo proceso veiksmai, kurių teisėtumą ieškovas kvestionavo, valstybė tapo ieškovo skolininke. Šį motyvą pagrindžia ir tai, jog ieškiniu dėl pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikštas reikalavimas buvo tenkintas tik iš dalies, dalis reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo teismo sprendimu buvo atmesta, t. y. ir ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentu (2020 m. vasario 26 d.), konkreti piniginė prievolė valstybei nebuvo aiški ir pagrįsta.
24.2. Kaip jau minėta, tik įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu buvo konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai ir nustatytas ieškovo patirtos žalos dydis, kurį sudarė 152 214,24 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Būtent nuo šių teismo sprendimu nustatytų ir priteistų sumų ieškovas prašo priteisti tiek procesines, tiek kompensuojamąsias palūkanas. Taigi, žala šiuo atveju buvo atlyginta nuo jos paaiškėjimo dienos, todėl atlyginti procesines palūkanas nuo žalos padarymo dienos nėra teisinio pagrindo. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą palikus nepakeistu, Teisingumo ministerija visiškai atlygino ieškovui priteistas sumas. Tad teigti, kad ieškovas dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo laiku negavo žalos atlyginimo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš valstybės (toliai – ir atsakovės) priteistos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos nuo turtinės žalos padarymo momento ar nuo žalos atsiradimo iki ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo teismui dienos (iki 2020 m. vasario 26 d.) (atsakovės apeliacinis skundas); ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, paskaičiuotų nuo ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pateikimo teismui dienos (2020 m. vasario 26 d.), ir kompensacinių palūkanų priteisimo, paskaičiuotų nuo teismo sprendimo dėl neturtinės žalos priteisimo įsiteisėjimo dienos (2022 m. vasario 22 d.), iki teismo sprendimo įvykdymo (2022 m. gegužės 19 d.) (ieškovo apeliacinis skundas).
21. Taigi byloje kilo ginčas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo bei jų skaičiavimo laikotarpio.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
22. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui D. T. 152 214,21 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (civilinė byla Nr. e2-234-856/2021). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą. Nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo apskųstas teismo sprendimas įsiteisėjo (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2022 m. gegužės 11 d. atlygino ieškovui teismo sprendimu priteistą turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdama 172 214,21 Eur sumą.
24. Ieškovas 2022 m. liepos 11 d. teismui pateikė ieškinį dėl 36 528,49 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo, teigdamas, jog delikto atveju atsakovė privalo sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kurios atlygintų nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negauto žalos atlyginimo, t. y., palūkanas paskaičiuotas nuo žalos padarymo/paaiškėjimo (nuo išlaidų, susijusių su baudžiamuoju persekiojimu, patyrimo, o dėl neturtinės žalos, – kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokurorų kasacinius skundus dėl ieškovą išteisinančio nuosprendžio) iki jos atlyginimo.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė teisės į kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos neturtinės žalos, nes tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 22 d. civilinėje byloje Nr. e2A-103-516/2022 priėmus nutartį ieškovas įgijo teisę į konkrečią pinigų sumą. Teismo vertinimu, ieškovas nebuvo praradęs teisės naudotis teismo priteista neturtine žala (pinigais), nes jos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir neturėjo. Tačiau teismas sprendė priteisti kompensacines palūkanos nuo turtinės žalos padarymo momento ar nuo žalos atsiradimo iki ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo dienos, t. y. iki 2020 m. vasario 26 d.
26. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jo reikalavimai dėl kompensacinių palūkanų, (i) paskaičiuotų nuo ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pateikimo teismui dienos (2020 m. vasario 26 d.), ir (ii) paskaičiuotų nuo teismo sprendimo dėl neturtinės žalos priteisimo įsiteisėjimo dienos (2022 m. vasario 22 d.), iki teismo sprendimo įvykdymo (2022 m. gegužės 19 d.), priteisimo ir reikalauja iš atsakovės 33 308,96 Eur (36 528,49 Eur – 3 457,53 Eur (dalis kompensacinių palūkanų už neturtinę žalą) + 238 Eur (kompensacinės palūkanos už neturtinę žalą)). Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš atsakovės priteistos kompensuojamosios palūkanos, paskaičiuotos nuo turtinės žalos padarymo momento ar nuo žalos atsiradimo iki ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo teismui dienos (iki 2020 m. vasario 26 d.), todėl prašo ieškinį visiškai atmesti.
27. Ieškovas, remdamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 36 528,49 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Ieškovo teigimu, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtų veiksmų (nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo) patyrė žalą, kurią valstybė atlygino tik 2022 m. gegužės 11 d., todėl nuo žalos padarymo/paaiškėjimo dienos iki žalos atlyginimo turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.288 straipsnio 1 dalis).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-357/2007 ir kt.). Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją. Pažymėtina, kad dažniausiai aptariamos palūkanos yra išieškomos už sutarties pažeidimą, tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (CK 6.288 straipsnio 1 dalis).
29. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015 ir kt.). Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu ir dėl to tarp šalių nekyla ginčo, jog atsakovės prievolė dėl žalos atlyginimo ieškovui yra piniginė. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, ši piniginė prievolė ieškovui atsirado tik 2022 m. vasario 22 d., įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimui, kuriame konstatuota valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų. Nagrinėtoje byloje konstatavus, kad ikiteisminis tyrimas ieškovui buvo pradėtas, vykdomas ir perduotas teismui nepagrįstai, kad ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį vykdę pareigūnai netinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, taip pažeisdami pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o procesinė prievartos priemonė taikyta neteisėtai, pripažino ieškovo teisę į patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat tik šioje byloje buvo nustatytas žalos padarymo faktas ir dydis. Šiaulių apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-234-856/2021 tenkinęs ieškinį iš dalies, priteisė ieškovui 152 214,21 Eur turtinę žalą, kurią sudaro dėl nepagrįstai vykdyto baudžiamojo persekiojimo ieškovo baudžiamojoje byloje patirtos finansų ekspertės išlaidos, vykdomosiose bylose antstolio išieškotos vykdymo išlaidos ir palūkanos, sumokėti delspinigiai ir palūkanos, taip pat 20 000 Eur neturtinė žala.
31. Valstybė yra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, todėl įvertinus tai, kad įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimui, priteistą žalą atlygino tik 2022 m. gegužės 11 d., teisėjų kolegijos vertinimu, privalo tik už praleistą prievolės įvykdymo terminą sumokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas.
32. Akcentuotina, jog šiuo atveju valstybei civilinė atsakomybė kilo CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Tokiais atvejais sprendžiama dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, be bendrųjų kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotų atsakomybės taikymo sąlygų, taikytinas specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog valstybė (atsakovė) iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įsiteisėjimo būtų turėjusi pareigą atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso ir jo metu priimtų procesinių sprendimų. Taigi konstatuotina, kad valstybei prievolė atlyginti turtinę žalą šiuo atveju atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui, o ne nuo ieškovo patirtų išlaidų momento, ar, kaip ieškiniu įrodinėjo ieškovas, nuo 2018 m. gruodžio 4 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokurorų kasacinius skundus dėl ieškovą išteisinančio nuosprendžio (dėl neturtinės žalos skaičiavimo termino pradžios apeliacinėje instancijoje ieškovas ginčo nekelia).
33. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo teiginiais, kad šiuo atveju terminas kompensuojamosioms palūkanoms skaičiuoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ieškovas patyrė atitinkamas išlaidas (2014 m. spalio 7 d. patirtos 1 158,48 Eur bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese; 2017 m. birželio 28 d. 3 562,93 Eur sumokėti delspinigiai; 2018 m. sausio 8 d., 2019 m. balandžio 25 d. išieškotos/sumokėtos atitinkamo dydžio palūkanos, vykdymo išlaidos ir kt.). Tik įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimui buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėti veiksmai, nustatyta, kad ieškovas patyrė konkrečią žalą būtent dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų ir valstybei taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Todėl šiuo atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negauto žalos atlyginimo. Ieškovas nepagrindė, kad valstybė, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, turėjo prievolę atlyginti žalą (ir kokio dydžio) iki 2022 m. vasario 22 d.
34. Ta aplinkybė, jog ieškovas dėl kompensuojamųjų palūkanų kreipėsi jau po žalos atlyginimo, negali būti pagrindu netenkinti ieškovo prašymo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kadangi pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei kokiu metu šias pažeistas teises ginti kreipiantis į teismą yra ieškovo teisė. Įstatyme toks draudimas nėra nustatytas. Kadangi palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog tenkinus tokį reikalavimą, ieškovas atsidurtų geresnėje padėtyje, nei buvo iki jo teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymuose nėra nustatyta, kad šiuo atveju palūkanos už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą negali būti skaičiuojamos (nėra draudžiamos). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo reikalavimo priteisti procesines palūkanas, kurių paskirtis yra iš esmės ta pati kaip ir kompensacinių palūkanų, nereiškė.
35. Byloje nustatyta, kad žalą valstybė ieškovui atlygino tik 2022 m. gegužės 11 d., ir byloje neįrodinėjo, kad dėl ieškovo kaltės to padaryti negalėjo anksčiau, taigi palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2022 m. vasario 22 d., iki žalos atlyginimo. Taigi už šį laikotarpį atsakovė turi sumokėti ieškovui 1 863,69 Eur (172 214,21 Eur (žala) x 5 proc./365 (dienų skaičius metuose) x 79 (pradelstų dienų skaičius)) kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl remiantis išdėstytu, iš atsakovės priteistina ieškovui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos 1 863,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
37. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai yra tik iš dalies pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė priteisti ieškovui iš valstybės jo prašomas 10 031,68 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotos nuo išlaidų, kurios vėliau teismo buvo įvertintos kaip turtinė žala, patyrimo iki ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo teismui dienos (iki 2020 m. vasario 26 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog valstybė iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įsiteisėjimo būtų turėjusi pareigą atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso ir jo metu priimtų procesinių sprendimų. Valstybei prievolė atlyginti žalą šiuo atveju atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui, o ne nuo ieškovo patirtų išlaidų momento. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškovui priteisiant 1 863,69 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo įsiteisėjimo (2022 m. vasario 22 d.) iki žalos atlyginimo (2022 m. gegužės 11 d.). Kita ieškinio reikalavimų dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo patenkintas 5 proc., teismo atmestų ieškinio reikalavimų – 95 proc.
41. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 100 Eur (2 000 Eur x 5 proc.), priteistinos iš valstybės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 863,69 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 69 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 100 Eur (šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.