- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-479-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15728-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- A. G., D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinei bendrovei „Kauno energija“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.24Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. G. ir D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-24455-886/2020 pagal pareiškėjų D. G. ir A. G. (išieškotojų) skundą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Kauno energija“ (skolininkei), antstolei J. Ž. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. G. ir D. G. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydami panaikinti antstolės 2020 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą Nr. S20-22182.
2. Pareiškėjai nurodė, kad skolininkė nėra visiškai įvykdžiusi Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimo, kuriuo skolininkė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ buvo įpareigota atlikti butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos. Pažymėjo, kad skolininkė iki šiol sąskaitose yra priskyrusi centralizuotą šilumos energiją išieškotojų butams už bendro naudojimo patalpų šildymą, nors ši šilumos energija buvo įtraukta į ginčo sąskaitas, kurias teismas pripažino neteisėtomis, įpareigodamas skolininkę atlikti butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos, įskaitant šilumos energijos dalį, suvartotą bendro naudojimo patalpų šildymui. Skolininkė iki šiol nepateikė perskaičiuotų sąskaitų, tačiau pateiktose skaičiuoklėse matyti, kad išieškotojų butams yra priskirtas centralizuotos šilumos kiekis, nors pagal teismo sprendimą išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos. Be to, visiškai nėra aišku, kaip skolininkė apskaičiavo šią sumą, nes nėra pateikti perskaičiavimo detalizuoti skaičiavimai, tačiau iš skolininkės paaiškinimų matyti, kad paskirstymas buvo atliktas pažeidžiant metodus Nr. 4 ir Nr. 5, nes paskirstymui panaudoti klaidingi butų plotai, kurie neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų, o skolininkė, atlikdama perskaičiavimą neteisėtai į šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pagal metodus Nr. 4 ir Nr. 5 neįtraukė namo rūsyje esančių asmeninio naudojimo patalpų, taip pat neteisėtai priskyrė šilumos energiją bendroms reikmėms už ilgesnį nei 2 mėnesių laikotarpį, pažeidžiant Energetikos įstatymo 30(1) straipsnį, kuris draudžia iš vartotojo išieškoti sumas daugiau nei už 2 mėnesius, jei sąskaita perskaičiuojama dėl šilumos tiekėjo kaltės. Ginčo daugiabučio namo butų savininkams priklausančios asmeninio naudojimo rūsio patalpos nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į butų savininkų patalpų bendrą naudingą plotą, atitinkamai sumažinant ieškovei priskirtus mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą pagal 5 metodą, taikomą kartu su 4 metodu. Išieškotojai nurodo, kad skolininkė nėra visiškai įvykdžiusi teismo sprendimo, nes atliktas išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos, todėl pradėtinas priverstinis sprendimo vykdymas, o jei skolininkė geruoju neįvykdys sprendimo, pareiškėjai prašė surašyti sprendimo nevykdymą aktą ir kreiptis į teismą, kad skolininkės vadovui būtų skirta bauda nuo 100 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. 2020 m. spalio 5 d. patvarkymu pareiškėjų skundą atsisakė tenkinti ir persiuntė jį kartu su patvarkymu Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad iš skundo ir ankstesnių vykdomojoje byloje esančių pareiškėjų pateiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėjai sutinka, kad AB „Kauno energija“ atliko perskaičiavimą nurodytiems butams nepriskirdama centralizuotos šilumos energijos, pakoregavo sąskaitas, tačiau mano, jog po perskaičiavimo nurodyta mokėtina suma už bendro naudojimo patalpų šildymą paskaičiuota neteisėtai, kadangi ši šilumos energija buvo įtraukta į ginčo sąskaitas, kurias teismas pripažino neteisėtomis. Antstolė nesutiko su pareiškėjų skunde nurodytais argumentais ir darė išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-945-1085/2019 ir jo pagrindu 2020 m. balandžio 30 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-945-1085/2019, kuris yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, yra visiškai įvykdytas. Iš skolininkės AB „Kauno energija“ pateiktų paaiškinimų ir dokumentų matyti, jog skolininkė laiku ir tinkamai įvykdė vykdomajame dokumente nurodytą įpareigojimą, t. y. atliko butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos. Antstolei pateiktame vykdomajame rašte nėra nurodyta jokių įpareigojimų skolininkei AB „Kauno energija“, susijusių su šilumos energijos bendro naudojimo patalpų šildymui perskaičiavimu arba neskaičiavimu, kaip teigiama skunde. Priešingai, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime nurodoma, jog teismas dėl atsakovų priešieškinyje išdėstytų argumentų dėl dalies asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimo į šilumos paskirstymą nepasisakė, nes posėdžio metu atsakovai šioms aplinkybėmis nesirėmė grįsdami savo reikalavimą teismui, be to, nei priešieškinyje, nei posėdžio metu nekėlė reikalavimo, susijusio su minėtomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-945-1085/2019 AB „Kauno energija“ įvykdė nedelsiant, t. y. 2020 m. balandžio 16 d., iškart po Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-502-390/2020. Mokesčių perskaičiavimo suvestinėse lentelėse grafose „Perskaičiuotas šilumos kiekis šildymui, MWh“ aiškiai, mėnesių tikslumu yra nurodytos atsakovams perskaičiuotos (minusuotos) sumos už butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) šildymą. Paaiškino, kad mokesčių perskaičiavimas atliktas išskaičiuojant visus mokesčius už butų šildymui skirtą centralizuotą šilumos energiją, kaip šilumos vartotojams (kokiais bendrovė anksčiau traktavo), tačiau atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą bei aiškiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teisės aktų nustatyta tvarka D. G. ir A. G. yra apskaičiuota ir į sąskaitas įkelta suma apmokėjimui už pastato ((duomenys neskelbtini)) bendrosioms reikmėms skirtą šilumą, priskirtą D. G. ir A. G., kaip Namo bendraturčiams (proporcingai jų nuosavybės teise valdomoms patalpoms). Pažymėjo, jog Namo bendraturčiai įstatymų ir atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos pagrindu privalo mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą (kt. šilumą, skirtą namo bendriems poreikiams tenkinti), nepaisant to ar jų patalpos yra atjungtos nuo namo centralizuotos šildymo sistemos ar ne. Ši prievolė Namo bendraturčiams kyla ne sutarties, bet įstatymų pagrindais. AB „Kauno energija“, atlikdama mokesčių perskaičiavimą, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais ir aiškiai suformuota teismų praktika, kuri nurodo, jog net jei vartotojas ir įteisino savo buto šilumos įrenginių atsijungimą ir nuo namo centralizuotos šildymo sistemos atsijungė teisėtai, jis kaip namo bendrasavininkas privalo prisidėti prie bendro daikto išlaikymo ir privalo mokėti už šilumą, skirtą namo bendriems poreikiams tenkinti. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-945-1085/2019 buvo nagrinėjamas skolos priteisimo (pagal AB „Kauno energija“ ieškinį) ir energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo (pagal D. G. ir A. G. priešieškinį) klausimas. Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl mokesčių mokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą. Nei viena iš bylos šalių nekėlė klausimo dėl mokesčių mokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą (pastato bendrosioms reikmėms skirtos šilumos) pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, byloje šiuo klausimu nieko nepasisakė. Teismai nepasisakė, jog D. G. ir A. G. neprivalo mokėti mokesčių už pastato bendro naudojimo patalpų šildymą (šilumą skirtą namo bendrosioms reikmėms). Teismams priimant sprendimus nei vienas iš jų nepasisakė, jog atsakovai yra atleisti nuo šio mokesčio ir kaip namo bendrasavininkai neprivalo prisidėti prie bendro daikto išlaikymo. AB „Kauno energija“ perskaičiuodama („minusuodama“) visus mokesčius už D. G. ir A. G. butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patiektą šilumą, yra tinkamai ir pilnai įvykdžiusi Kauno apylinkės teismo įpareigojimą civilinėje byloje Nr. 2-945-1085/2019. Kadangi rūsių / sandėliukų plotas neatitinka namo naudingojo ploto sąvokos, todėl šis plotas nėra priskiriamas naudingajam plotui. Rūsių / sandėliukų plotas nėra įtraukiamas į valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše nurodomą buto naudingąjį plotą. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintuose šilumos paskirstymo metoduose, skaičiuojant mokesčius už patiektą šilumą, nėra numatyta į skaičiavimus įtraukti nešildomų patalpų (rūsių / sandėliukų) plotų. Skaičiavimuose yra vertinamas tik butų naudingasis plotas, todėl šios patalpos neturi būti ir nėra įtraukiamos į mokesčių skaičiavimą pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 5.3 punkte nustatyta, kad būsto naudingasis plotas – tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų šildomų patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. išduotame vykdomajame dokumente nustatytas įpareigojimas skolininkei AB „Kauno energija“ atlikti butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d., nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos, ir konstatavo, kad šį įpareigojimą skolininkė įvykdė, 2020 m. balandžio 30 d. sąskaitose išminusuodama mokestį už buto šildymą.
7. Teismas sprendė, kad išieškotojų nesutikimas su AB „Kauno energija“ priskaičiuotais mokesčiais už šilumą bendrosioms reikmėms nesudaro pagrindo teigti, jog skolininkė perskaičiavimo nepateikė.
8. Teismas pažymėjo, kad antstolei pateiktame vykdomajame rašte nėra nurodyta jokių įpareigojimų skolininkei AB „Kauno energija“, susijusių su šilumos energijos bendro naudojimo patalpų šildymui perskaičiavimu arba neskaičiavimu.
9. Teismas nurodė, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, tačiau pažymėjo, jog antstoliui nėra suteikta teisių aiškinti teismo sprendimą, jis nėra kompetentingas spręsti, ar procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas bei pats vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir pagrįstas, ar teisėtai į sąskaitas buvo įtraukta šilumos energija bendrosioms reikmėms.
10. Teismas sprendė, kad klausimas, ar pagrįstai AB „Kauno energija“ paskaičiavo pareiškėjams mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o nesutikdami su tuo išieškotojai savo teises gali ginti CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. G. ir D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir antstolės 2020 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą Nr. S20-22182. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad klausimas, ar pagrįstai AB „Kauno energija“ paskaičiavo pareiškėjams mokesčius už bendrų patalpų šildymą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes priešingai nei nustatė pirmos instancijos teismas, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra visa centralizuota šilumos energija už ginčo sumą 3 231,45 Eur, kurią visą atsakovė ginčo laikotarpiu buvo neteisėtai priskyrusi atsakovų butui pagal Valstybinės energetikos kainų reguliavimo komisijos metodą Nr. 4, pagal kurį ši visa centralizuota šilumos energija buvo išdalinta ginčo namo butams, įskaitant atsakovų butą, pagal šių butų plotus.
11.2. Pirmos instancijos teismas nukrypo kasacinio teismo praktikos, neįvertindamas, kad ieškovė tik iš dalies įvykdė teismo sprendimą, nes dalis ginčo sumos 647,04 Eur ir toliau liko priskirta atsakovų butams, nors Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu skolininkė AB „Kauno energija“ buvo įpareigota atlikti butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos už visą ginčo sumą – 3 231,45 Eur.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs šios bylos aplinkybes, skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, jog antstolės veiksmuose nebuvo nieko neteisėto ir jos priimtas patvarkymas buvo pagrįstas.
12.2. AB „Kauno energija“ sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų keliamas klausimas dėl mokesčių, skirtų namo bendriems poreikiams tenkinti nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
13. Suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
17. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolė J. Ž. atlieka išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-945-1085/2019, kurioje nuspręsta pripažinti, kad atsakovų D. G. ir A. G. butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo ir vartojimo sutartys nutrauktos nuo 2010 m. spalio 8 d.; įpareigoti ieškovę AB „Kauno energija“ atlikti butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d. nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos.
18. 2020 m. birželio 15 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S20-13653, kuriuo nustatyta, kad AB „Kauno energija“ veiksmus, kuriuos buvo įpareigota atlikti, pagal vykdomąjį raštą yra įvykdžiusi iš dalies (neatliktas bendro naudojimo patalpų (bendrųjų reikmių) šildymui priskirtos centralizuotos šilumos energijos perskaičiavimas, jos nepriskiriant), ir kreiptasi į Kauno apylinkės teismą su prašymu skirti AB „Kauno energija“ vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojų A. G. bei D. G. naudai. 2020 m. rugsėjo 29 d. priimtas patvarkymas Nr. S20-22182, kuriuo antstolė panaikino 2020 m. birželio 15 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir atsiėmė pareiškimą, kuris 2020 m. birželio 15 d. kartu su aktu buvo pateiktas Kauno apylinkės teismo, prašant spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui.
19. AB „Kauno energija“ tvirtina, kad teismo įpareigojimą įvykdė nedelsiant, t. y. 2020 m. balandžio 16 d., iškart po Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-502-390/2020. Nurodė, kad mokesčių perskaičiavimo suvestinėse lentelėse grafose „Perskaičiuotas šilumos kiekis šildymui, MWh“ aiškiai, mėnesių tikslumu yra nurodytos atsakovams perskaičiuotos (minusuotos) sumos už butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) šildymą, ir paaiškino, jog mokesčių perskaičiavimas atliktas išskaičiuojant visus mokesčius už butų šildymui skirtą centralizuotą šilumos energiją, kaip šilumos vartotojams (kokiais bendrovė anksčiau traktavo), tačiau atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą bei aiškiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teisės aktų nustatyta tvarka D. G. ir A. G. yra apskaičiuota ir į sąskaitas įkelta suma apmokėjimui už pastato ((duomenys neskelbtini)) bendrosioms reikmėms skirtą šilumą, priskirtą D. G. ir A. G., kaip Namo bendraturčiams (proporcingai jų nuosavybės teise valdomoms patalpoms).
20. Pareiškėjai A. G. bei D. G. nesutinka, kad skolininkė visiškai įvykdė teismo sprendimą, kadangi šilumos energijos paskirstymas atliktas pažeidžiant taikytinus metodus Nr. 4 ir Nr. 5, nes paskirstymui panaudoti klaidingi butų plotai, kurie neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų, o skolininkė, atlikdama perskaičiavimą neteisėtai į šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pagal metodus Nr. 4 ir Nr. 5 neįtraukė namo rūsyje esančių asmeninio naudojimo patalpų, taip pat neteisėtai priskyrė šilumos energiją bendroms reikmėms už ilgesnį nei 2 mėnesių laikotarpį. Mano, kad esant šioms aplinkybėms, antstolė neturėjo surašyti 2020 m. rugsėjo 29 d. patvarkymo Nr. S20-22182 dėl 2020 m. birželio 15 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto panaikinimo.
21. Antstolė nurodo, kad sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra visiškai įvykdyti, skolininkė laiku ir tinkamai įvykdė vykdomajame dokumente nurodytą įpareigojimą, o antstolei pateiktame vykdomajame rašte nėra nurodyta jokių įpareigojimų skolininkei AB „Kauno energija“, susijusių su šilumos energijos bendro naudojimo patalpų šildymui perskaičiavimu arba neskaičiavimu, todėl 2020 m. spalio 5 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų 2020 m. rugsėjo 29 d. pateiktą skundą ir jį kartu su patvarkymu persiuntė Kauno apylinkės teismui.
22. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įpareigojimą atlikti butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atžvilgiu išrašytų sąskaitų už šilumos energiją perskaičiavimą šiems butams nuo 2010 m. spalio 8 d., nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos, skolininkė įvykdė, 2020 m. balandžio 30 d. sąskaitose išminusuodama mokestį už buto šildymą. Antstolei pateiktame vykdomajame rašte nėra nurodyta jokių įpareigojimų skolininkei AB „Kauno energija“, susijusių su šilumos energijos bendro naudojimo patalpų šildymui perskaičiavimu arba neskaičiavimu, o klausimas, ar pagrįstai AB „Kauno energija“ paskaičiavo pareiškėjams mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio teisės ir pareigos apibrėžiamos išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (vykdomasis dokumentas), kuris yra pagrindas atlikti vykdomuosius veiksmus (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). CPK 648 straipsnyje įtvirtintų nuostatų turinys leidžia konstatuoti, kad esmine vykdomojo dokumento dalimi, apibrėžiančia antstolio kompetencijos ribas, laikytina vykdytino dokumento rezoliucinė dalis. Nagrinėjamu atveju iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. išduoto vykdomojo rašto matyti, kad nuo 2010 m. spalio 8 d. nutraukus atsakovų D. G. ir A. G. butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir jam tenkančios bendrojo naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartį, AB „Kauno energija“ buvo įpareigota skaičiuotus mokesčius perskaičiuoti už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 8 d. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad vykdomame rašte nėra nurodyta jokių įpareigojimų skolininkei AB „Kauno energija“, susijusių su šilumos energijos bendro naudojimo patalpų šildymui perskaičiavimu arba neskaičiavimu.
24. Be to, Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą, netyrė ir nesiaiškino konkrečių metodų, pagal kuriuos turėtų būti atliekamas centralizuotos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimas, o atsakovai byloje tokio reikalavimo nebuvo pateikę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, AB „Kauno energija“ perskaičiavimo pagrįstumas ir teisėtumas turėtų būti ginčijamas inicijuojant atskirą teisminį procesą, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas, o ne antstolei vertinant kaip skolininkė turėjo pareigą perskaičiuoti mokesčius, vykdydama teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, antstolei nesuteikta teisė vertinti, ar skolininkė pasirinko tinkamą metodą, ar pagrįstai nebuvo įtrauktos namo rūsyje esančios asmeninio naudojimo patalpos, ar teisėtai šilumos energija bendrosioms reikmėms buvo priskirta už ilgesnį nei 2 mėnesių laikotarpį.
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimus, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.