Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo advokato Dariaus Bolzano apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-547/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būreliui „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio narių susirinkimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 24 d. visuotinio susirinkimo nutarimą, kuriuo nuspręsta jį pašalinti iš klubo narių nuo jo priėmimo datos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-8). Nurodė, kad jis buvo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariu. 2015 m. kovo 21 d. vykusios medžiotojų būrelio šventės metu tarp ieškovo ir kelių kitų būrelio narių kilo konfliktas. 2015 m. kovo 24 d. atsakovo valdybos pirmininkas V. V. sušaukė visuotinį narių susirinkimą, neįspėjęs ieškovo, kad šiame susirinkime gali būti svarstomas jo pašalinimo iš būrelio narių klausimas. Atsakovo valdybos pirmininkas siekdamas suformuoti neigiamą būrelio narių nuomonę apie ieškovą iš anksto prieš susirinkimą būrelio nariams telefonu pateikė ieškovą šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis sukėlė konfliktą ir tyčia sužalojo būrelio narį A. D.. Susirinkimo metu valdybos pirmininkas V. V. pareiškė, kad ieškovas kelia grėsmę visuomenei ir pasiūlė balsuoti dėl jo pašalinimo iš medžiotojų būrelio. Atsakovo valdybos pirmininkas V. V. nemotyvuotai atmetė ieškovo 2015 m. kovo 24 d. visuotiniam narių susirinkimui pateiktus prašymus nušalinti V. V. nuo valdybos pirmininko pareigų, nes jis 2015 m. kovo 21 d. incidento metu pavartodamas smurtą prieš jį, pažeidė atsakovo vidaus tvarkos taisyklių 73.19 punktą; paskirtam naujam būrelio vadovui pavesti atstovauti būrelio interesus sprendžiant darbotvarkės klausimą dėl 2015 m. kovo 21 d. incidento; visų 2015 m. kovo 21 d. incidente dalyvavusių asmenų pateikti paaiškinimus apie įvykusį konfliktą ir jo priežastis; apsvarstyti 2015 m. kovo 21 d. incidente dalyvavusių asmenų elgesio atitikimą etikos normoms ir už tai skirti atitinkamas nuobaudas. Ieškovui paprašius pakartotinai, nesiaiškindamas esminių konflikto aplinkybių V. V. trumpai ir atmestinai apklausė kitus konflikto dalyvius ir jo raginimu 2015 m. kovo 24 d. visuotinis narių susirinkimas priėmė nutarimą ieškovo atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią nuobaudą – pašalinimą iš medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“. Kitų konflikto dalyvių veiksmai susirinkime nebuvo vertinami. 2015 m. kovo 21 d. konflikte smurtą prieš ieškovą vartojęs V. V. savo šališkais veiksmais įtikino 2015 m. kovo 24 d. visuotinį narių susirinkimą balsuoti už ieškovo pašalinimą iš būrelio narių, nors nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti ieškovo pašalinimo iš būrelio procedūrą. Priimant nutarimą neatsižvelgta į teisės aktų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 48-49). Nurodė, kad dėl ieškovo 2015 m. kovo 21 d. pavartoto fizinio smurto kito asociacijos nario atžvilgiu ir padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo sušauktame 2015 m. kovo 24 d. visuotiniame asociacijos narių susirinkime buvo kvorumas sprendimams priimti. Ieškovas buvo informuotas, jog bus sprendžiamas jo elgesio asociacijoje klausimas, nes jis dalyvavo susirinkime, į susirinkimą atėjo jau pasirengęs raštiškai konkrečius klausimus, tame tarpe susijusius su incidentu. Jo argumentai, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai pasiruošti susirinkimui ir jo ginčijamam klausimui yra nepagrįsti. Be to, visuotiniame susirinkime buvo tenkinti visi ieškovo pateikti prašymai. Ieškovas, pavartodamas grubų fizinį smurtą kito asociacijos nario atžvilgiu, tyčia sutrikdydamas jam sveikatą, grubiai pažeidė tiek Įstatus, tiek asociacijos Vidaus tvarkos taisykles bei kitus teisės aktus. Susirinkime niekas nieko neįtikinėjo balsuoti už ieškovo pašalinimą iš asociacijos. 2015 m. kovo 24 d. narių visuotinis susirinkimas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jis yra adekvatus ieškovo padarytam nusižengimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 24 d. nutarimą, kuriuo nuspręsta pašalinti iš būrelio narių ieškovą A. B. negaliojančiu nuo nutarimo priėmimo dienos, bei priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 131-142). Teismas sprendė, kad Varėnos medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 3.6. punktas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada narys gali būti pašalinamas iš būrelio. Varėnos medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ Įstatuose nurodoma, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Neeiliniai visuotiniai susirinkimai šaukiami reikalaujant ne mažiau kaip pusei tikrųjų narių, taip pat pirmininko, valdybos ir revizijos komisijos iniciatyva (Įstatų 4.1. p.). Sprendžiant tokį svarbų klausimą, kaip nario pašalinimas iš būrelio narių, apie tai turi būti informuoti visi klubo nariai. Konkrečiu atveju į darbotvarkę būrelio nario A. B. pašalinimo klausimas iš anksto nebuvo įtrauktas, todėl labai abejotina, ar ieškovas galėjo tinkamai pasiruošti gynybai, iš anksto nežinodamas susirinkime svarstytinų klausimų. Susirinkime dalis būrelio narių nedalyvavo, nėra aišku, ar jie buvo informuoti apie susirinkimą, ir nežinoma, galbūt jie būtų dalyvavę susirinkime, jeigu būtų iš anksto žinoję darbotvarkę, jog bus sprendžiamas būrelio nario pašalinimo klausimas. Iš liudytojų parodymų darytina išvada, kad apie visuotinį narių susirinkimą daugumai narių buvo pranešta telefonu arba žodžiu bei daugelis būrelio narių patvirtino, kad nebuvo žinoma, kokie tiksliai klausimai bus svarstomi susirinkime, dauguma nurodė, kad bus kalbama dėl įvykusio incidento, tačiau tai nėra tas pats, kas dėl nario pašalinimo. Atsakovo valdybos nutarimo dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių nebuvo priimta. Teismo posėdžio metu būrelio „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas V. V. ir G. A. nurodę, kad valdyba nesprendė dėl A. B. pašalinimo, nes 2 valdybos nariai dalyvavo konflikte, tačiau iš Juridinių asmenų registro duomenų 2015 m. birželio 12 d. išrašo matyti, kad konflikte dalyvavo tik valdybos narys V. V., todėl nėra aišku, apie kokį dar valdybos narį yra kalbama. Visuotinio narių susirinkimo metu konflikte dalyvavę asmenys nenusišalino nuo balsavimo. Nespręsdamas nario pašalinimo klausimo Įstatuose nustatyta tvarka, atsakovas atėmė iš ieškovo galimybę jo sprendimą apskųsti visuotiniam susirinkimui. 2015 m. kovo 24 d. visuotinio narių susirinkimo metu buvo pažeistas Įstatų 3.8 punktas, nes ieškovo prašymai, susiję su 2015 m. kovo 21 d. konflikto aplinkybių išsiaiškinimu, nebuvo tinkamai išspręsti, taip nebuvo išnagrinėtos visos klausimo dėl būrelio nario pašalinimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Remiantis atsakovo Įstatų 4.2 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 77 punkto nuostatomis, visuotinis būrelio narių susirinkimas neturi teisės be prieš tai priimto valdybos sprendimo spręsti būrelio narių pašalinimo klausimo. Būrelio narių pašalinimo klausimas pirmą kartą buvo iškeltas jau paties susirinkimo metu, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 aptariamas garantijas. Pašalinimą išsprendus iš karto visuotiniam susirinkimui, ieškovas neteko teisės skųsti šį sprendimą visuotiniam susirinkimui, kaip tai reglamentuoja atsakovo Įstatai. Taikant įstatymo analogiją, atsižvelgus į Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnyje nustatytus terminus, jie tik patvirtina, jog susirinkimo metu įtraukus ieškovo pašalinimo klausimą į darbotvarkę ir tą pačią dieną šį klausimą išsprendus, tokiais veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės. Pagal ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes akivaizdžiai matyti, kad ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimas buvo svarstomas netinkamai ir atmestinai, pažeidžiant procedūrines taisykles, net nesvarstant alternatyvios nuobaudos paskyrimo galimybės. Ieškovo veiksmais jokios būrelio lokalinių aktų ar kitų teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, tad griežčiausios bausmės - pašalinimo iš būrelio narių - paskyrimas ieškovui yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tuo tarpu kitų 2015 m. kovo 21 d. konflikto dalyvių veiksmai 2015 m. kovo 24 d. visuotiniame narių susirinkime nebuvo vertinami ir svarstomi. Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeistas ir asmenų lygiateisiškumo principas. Šiuo atveju nubausti vieną asmenį pašalinus jį iš būrelio už incidentą, kuris įvyko ne medžioklės metu bei jame dalyvavo ir daugiau narių, būtų neproporcinga padarytam pažeidimui. Ieškinį tenkinęs teismas iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis 41,00 Eur ir išlaidos už advokato darbą 2 401,76 Eur. Advokatas šioje byloje parengė ieškovui ieškinį, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, o taip pat kartą buvo atvykęs į būrelio narių susirinkimą, siekiant ginčą užbaigti taikiai. Nurodyta suma neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių bei patvirtina advokato atliktą darbą byloje. Byla nėra labai sudėtinga. Tačiau kartu atsižvelgtina, jog advokatas, teikdamas teisines paslaugas turėjo vykti į kitą vietovę, nei yra jo biuras, todėl jis turėjo papildomų išlaidų kelionei bei sugaišo daugiau laiko, nei teismo posėdžių laikas, nes net keletą kartų buvo bandoma tartis taikiai. Nors advokato sąskaitoje nurodyta suma ir neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į bylos dalyką, teisinių paslaugų teikimo pastovumą nurodyta suma kiek sumažintina ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1 800,00 Eur atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas advokato Dariaus Bolzano prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b.l. 145-153). Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2015 m. rugsėjo 22 d. susitarimo dėl susitaikymo tarp ieškovo ir nukentėjusiojo A. D. kopiją, ieškovo 2015 m. kovo 24 d. rašto atsakovo susirinkimui kopiją (b.l. 154-155). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asociacijos ir jos narių tarpusavio teises ir pareigas bei padarinius už nustatytų pareigų pažeidimus. Teismas spręsdamas, kad tik pagal atsakovo Įstatų 3.6 punktą galima pašalinti būrelio narį, netinkamai aiškino ir taikė atsakovo vidinių teisės aktų nuostatas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti atsakovo 2015 m. kovo 24 d. susirinkimo nutarimą negaliojančiu, kadangi šis nutarimas visiškai atitiko atsakovo, kaip juridinio asmens, steigimo dokumentus, vidinės tvarkos nuostatas, neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms ir visiškai atitiko protingumo ir teisingumo principus, procedūrinių pažeidimų ieškovo atžvilgiu nebuvo padaryta. Teismas privalėjo šioje situacijoje taikyti Vidaus tvarkos taisyklių 87 punktą. Egzistavo akivaizdūs materialiniai pagrindai pašalinti ieškovą siekiant išsaugoti dalykinę atsakovo reputaciją ir užtikrinti ramią bei saugią aplinką būrelio veikloje ateityje. Ieškovas, kaip ir kiti būrelio nariai, turėjo pakankamai laiko pasiruošti susirinkimui. Nustatyti kitą susirinkimo datą ieškovas neprašė. Susirinkime ieškovui buvo suteiktos visos galimybės paaiškinti savo poziciją. Teismo argumentas, kad incidente dalyvavę asmenys privalėjo nusišalinti yra nepagrįstas teisės norma, kuri draustų atsakovo nariui dalyvauti tam tikrais atvejais sprendžiant kito nario pašalinimo klausimą, todėl negali būti laikytinas pagrįstu motyvu. Kitų narių atsakomybės klausimai dėl incidento nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko neteisingai įvertino įrodinėtinas aplinkybes ir padarė teisiškai visiškai nepagrįstas išvadas. Atsakovo beveik visų narių (apie 95 proc.) valia dėl ieškovo pašalinimo nepasikeitė, o ieškovas nepateikė kitų, nei buvo pateikęs susirinkime, paaiškinimų ar medžiagos savo gynybai. Atsakovo nariai ir kiti bylos duomenys ieškovą charakterizuoja kaip konfliktišką, agresyviai besielgiančią asmenybę, būrelio šventėse ir renginiuose dažnai keliantį įtampą ir konfliktines situacijas. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje pateiktus atsakovo duomenis, liudytojų parodymus, nors jie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl privalėjo būti įvertinti kaip faktiniai duomenys, ir neatsižvelgė, kad atsakovas turėjo visiškai teisėtą ir pagrįstą teisinį pagrindą pašalinti ieškovą, kaip praradusį daugiau kaip pusės būrelio narių pasitikėjimą. Be to, teismas nevertino dalies įrodymų – asociacijos Vidaus tvarkos taisyklių, kurias patvirtino aukščiausias organas ir kuriomis remiantis buvo priimtas nutarimą dėl ieškovo atleidimo. Tokiu būdu ne tik nepašalintos pagrįstos abejonės teismo sprendimo motyvavimo tinkamumu bei pagrįstumu, bet ir padarytos išvados, prieštaringos byloje surinktiems duomenims. Teismas vieną 2009 m. kasacinio teismo precedentą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 dėl procedūros pašalinant asociacijos narį laikymosi taikė tik abstrakčiai ir tinkamai neįvertinęs nagrinėjamos bylos konkrečių aplinkybių. Buvo pažeisti ne tik CPK 4 straipsnis, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatos, bet ir priimtas iš esmės neteisingas sprendimas. Teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, net nevertindamas, kad pareikštas reikalavimas yra neturtinis, teismo posėdžiai buvo nuolat atidedami dėl ieškovo atstovo veiksmų.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas A. B. prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 161-168). Atsiliepime nurodė, kad nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio procedūrą ir priimti skundžiamą nutarimą. Teismas pagrįstai šį nutarimą pripažino negaliojančiu. Ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimas svarstytas, pažeidžiant atsakovo Įstatų, Vidaus tvarkos taisyklių, teisės aktų nuostatas, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus, suvaržant bei apribojant ieškovo teisę į savo pozicijos išsakymą, pasiruošimą apginti savo teises bei teisėtus interesus, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinio skundo teiginiai dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendro pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016). Byloje nustatyta, jog atsakovas medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ yra savanoriška visuomeninė organizacija, veikianti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sudėtyje ir savo veikloje besivadovaujant Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais, draugijos, skyriaus ir visuotinio susirinkimo patvirtintais būrelio įstatais (Įstatų 1.1 ir 1.3 p.) (b.l. 27-31). Ieškovas A. B. 2015 m. kovo 24 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių (b.l. 41-45) būrelio tikrųjų narių pašalintas vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 87 punktu, kuriame numatyta, jog medžiotojas praradęs daugiau kaip pusės būrelio narių pasitikėjimą (50 proc. + 1) siekiant išvengti kivirčų, kurie priveda prie nesantaikos būrelyje ir galimai prie nelaimingo atsitikimo ar kitų grubių pažeidimų šalinamas iš būrelio (b.l. 17-26). Teismas sprendė, kad atsakovo 2015 m. kovo 24 d. visuotinis narių susirinkimo nutarimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių yra naikintinas, kadangi klausimas buvo svarstytas, nors nebuvo tinkamai pranešta apie susirinkimo darbotvarkę, nebuvo priimto atsakovo valdybos sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, svarstant klausimą dėl ieškovo pašalinimo incidente dalyvavę asmenys nenusišalino nuo jo sprendimo, be to susirinkime nebuvo svarstomas kitų narių, dalyvavusių incidente elgesys. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Varėnos medžiotojų būrelio „Briedis“ įstatų 3.6 punkte nustatyta, kad nariai iš būrelio gali išstoti savo noru arba būti pašalinami šiais atvejais: praradus teisę medžioti, grubiai pažeidus medžioklės taisykles, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (toliau – Draugijos) ir Varėnos medžiotojų būrelio (klubo) „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, ilgiau kaip 3 mėnesius nesumokėjus Draugijos nario mokesčio, taip pat atsisakius mokėti kitus tikslinius mokesčius. Šiame įstatų punkte pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kada narys gali būti pašalinamas iš būrelio. Neeilinis visuotinis susirinkimas taip pat gali būti šaukiamas pirmininko ar valdybos iniciatyva (Įstatų 4.1 p.). Sprendimą dėl nario pašalinimo iš būrelio priima valdyba, o pašalintas būrelio narys valdybos nutarimą gali apskųsti visuotiniam susirinkimui, kurio sprendimas yra galutinis (Įstatų 3.7 p.). Visuotinis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tikrųjų narių, jo sprendimai galioja, jeigu už sprendimą balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių narių (Įstatų 4.3 p.).Iš bylos duomenų nustatyta, jog susirinkimas buvo sušauktas medžiotojų būrelio pirmininko iniciatyva. Nei būrelio įstatuose, nei Vidaus tvarkos taisyklėse nėra reglamentuota susirinkimų sušaukimo tvarka ir informavimo apie svarstomus klausimus paskelbimo tvarka. Pats atsakovo atstovas pripažino, jog iki susirinkimo nebuvo sudaryta darbotvarkė raštu ir nebuvo išsiųsta; apie susirinkimą buvo pranešta kaip ir visada, žodžiu, telefonu. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog labai abejotina, ar ieškovas galėjo tinkamai pasiruošti savo gynybai, iš anksto nežinodamas susirinkime svarstytinų klausimų. Iš pateikto medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių sąrašo nustatyta, jog būrelyje yra 33 nariai (du sustabdė veiklą būrelyje, vienas – miręs) (b.l. 46). Visuotinio susirinkimo protokolas patvirtina, kad 2015 m. kovo 24 d. visuotiniame susirinkime dalyvavo 27 tikrieji medžiotojų būrelio nariai (b.l. 45). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į susirinkimo darbotvarkę ieškovo A. B. pašalinimo iš medžiotojų būrelio (klubo) klausimas nebuvo įtrauktas (b.l. 41). Susirinkimo darbotvarkėje įtrauktas klausimas dėl incidento įvykusio 2015 m. kovo 21 d. tarp medžiotojo A. B. ir kitų medžiotojų (1 darbotvarkės klausimas). Iš susirinkimo protokolo matyti, jog balsavime dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio dalyvavo 26 nariai, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog balsuojant ir sprendžiant pašalinimo klausimą, nepagrįstai nenusišalino incidente dalyvavę asmenys. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas, ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose. Iš medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių 2015 m. kovo 24 d. susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovas buvo pašalintas iš būrelio narių kaip praradęs pusės būrelio narių pasitikėjimą. Tačiau atsakovo Vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte nustatyta, kad neetiškas būrelio nario elgesys svarstomas artimiausiame būrelio valdybos posėdyje, todėl sutinkamai su atsakovo įstatų 4.2 punktu ir vidaus tvarkos taisyklių 77 punktu visuotinis būrelio narių susirinkimas galėjo spręsti būrelio narių pašalinimo klausimą tik prieš tai esant priimtam valdybos sprendimui šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovo atstovai teigė, kad valdyba šį klausimą svarstė ir nusprendė jo sprendimą perduoti visuotiniam narių susirinkimui, tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų (valdybos posėdžio protokolo, sprendimo ar kt.) šiems teiginiams pagrįsti. Sutiktina su teismo išvada, jog pašalinimą išsprendus iškart visuotiniam susirinkimui, ieškovas neteko teisės skųsti šį sprendimą visuotiniam susirinkimui, kaip tai reglamentuoja būrelio įstatai.Be to, byloje nustatyta, jog medžiotojų būrelio šventės metu tarp būrelio narių ieškovo A. B., A. D., V. B. ir V. V. kilo konfliktas, peraugęs į muštynes (b.l. 12-16). Protokole nurodyta, kad būrelio nariai G. A., S. D. ieškovą apibūdino kaip konfliktišką asmenybę ir siūlė šalinti iš būrelio narių. Susirinkimas nutarė pašalinti ieškovą iš būrelio narių kaip praradusį pasitikėjimą, tačiau protokole konkrečiai neįvardinta, kokie Įstatų, vidaus tvarkos ir etikos taisyklių ar susirinkimų nutarimų punktai buvo pažeisti ar kuo pasireiškė prarastas pasitikėjimas. Ieškovo pašalinimo pagrindai iš esmės neatitinka Įstatų 3.6 punkte įtvirtintų pašalinimo iš būrelio pagrindų. Be to, Vidaus tvarkos taisyklių 89.1 punkte yra numatyta ir švelnesnė bausmė nei pašalinimas iš būrelio – teisės medžioti sustabdymas, kurios atsakovas netaikė, nors tokią galimybę turėjo. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog būrelio nario pašalinimas iš būrelio narių yra pati griežčiausia bausmė, kuri gali būti skiriama tik išsamiai ir motyvuotai įvertinus asmens elgesį ir / ar padarytus pažeidimus, ir nustačius, kad asmens padaryti pažeidimai buvo labai šiurkštūs, o švelnesnėmis nuobaudomis nuobaudos tikslai negali būti pasiekti. Ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimas buvo svarstomas netinkamai ir atmestinai, pažeidžiant procedūrines taisykles, net nesvarstant alternatyvios nuobaudos paskyrimo ieškovui galimybės, todėl griežčiausios bausmės – pašalinimo iš būrelio narių – paskyrimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, su kuria teisėjų kolegija sutinka.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškovas A. B. prašė priteisti 420,54 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus (b.l. 176-181). Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus atsakovei šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420,54 Eur (ketutis šimtus dvidešimt eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.