Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būrelio „Briedis“ atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būreliui „Briedis“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pavyzdžiui, Garc?a Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33). Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (Brumarescu v. Romania [GC], no. 28342/95, § 61, ECHR 1999 – VII; ir kt.). Pagal Teismo jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Taigi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo, valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste. Svarbu, kad taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. Golder v. United Kingdom, no. 4451/70, judgment of 21 February 1975; Guérin v. France, no. 25201/94, judgment of 29 July 1998; ir kt.).

Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvei, jų autonomiškumui. Aiškindama nurodytą normą sistemiškai su kitomis teisės normomis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 1 bei 3 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, CPK 1 ir 2 straipsnių, 5 straipsnio 1 dalies, 13 bei 135 straipsnių nuostatomis, taip pat atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-470/2009), kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja šių bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo bei taikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį net yra draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių veikimo būdai – pažeisti žmogaus teises ir laisves. Teisė jungtis į asociacijas, kaip žmogaus konstitucinė ir konvencinė teisė, gali ir turi būti užtikrinama ne tik teisiniu reguliavimu, bet ir teisminės gynybos priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad Asociacijų įstatymo 14 straipsnio nuostata „įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka“ reiškia, jog ginčo dėl iš asociacijos pašalinto nario teisių ir teisėtų interesų teisminis nagrinėjimas, kurio, kaip tokio, galimybę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kuris (teisminis nagrinėjimas) reglamentuojamas, be kita ko, CPK bendrųjų nuostatų, negali būti vertinamas kaip asociacijų veiklos garantijų pažeidimas, nes toks teisminis nagrinėjimas vykdomas būtent „įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka“. Asociacijų savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principai neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti Asociacijų įstatymo 14 straipsnį, nes tai reikštų nepagrįstą ir nepateisinamą jų suabsoliutinimą bei neteisėtą teisės į teisminę gynybą apribojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės. Toks asociacijų veiklos garantijų aiškinimas, atitinka ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje nurodoma, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui.

Šioje byloje, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų būrelis (klubas) „Briedis“ yra pelno nesiekiantis viešasis ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra savanoriška medžiotojų visuomeninė organizacija (asociacija), veikianti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sudėtyje (Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus „Briedžio būrelio (klubo) įstatų 1.1. punktas). Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (LR Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti (LR Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokį ieškinį gali pareikšti ir juridinio asmens dalyvis (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju ieškovas, būdamas juridinio asmens dalyvis, ginčija juridinio asmens organo (visuotinio susirinkimo) sprendimą pašalinti jį iš medžiotojų būrelio (klubo). Varėnos medžiotojų būrelio (klubo) „Briedis“ įstatų 3.6. punktas nustato, kad nariai iš būrelio gali išstoti savo noru arba būti pašalinami šiais atvejais: praradus teisę medžioti, grubiai pažeidus medžioklės taisykles, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (toliau – Draugijos) ir Varėnos medžiotojų būrelio (klubo) „Briedis“ įstatus, ilgiau kaip 3 mėnesius nesumokėjus Draugijos nario mokesčio, taip pat atsisakius mokėti kitus tikslinius mokesčius. Šiame įstatų punkte pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kada narys gali būti pašalinamas iš būrelio.

LR Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis nustato, kad visuotinis narių susirinkimas yra šaukiamas įstatuose nustatyta tvarka. Varėnos medžiotojų būrelio (klubo) „Briedis“ įstatuose nereglamentuota, kaip konkrečiai turi būti šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, tik nurodoma, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Neeiliniai visuotiniai susirinkimai šaukiami reikalaujant ne mažiau kaip pusei tikrųjų narių, taip pat pirmininko, valdybos ir revizijos komisijos iniciatyva (Įstatų 4.1. punktas). Teismas, taikydamas įstatymus ir juos aiškindamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Remiantis protokolu, 2015-03-24 vykusiame visuotiniame klubo narių susirinkime dalyvavo 27 klubo nariai (klubą sudaro 33 nariai, vienas jų - miręs), į susirinkimo darbotvarkę ieškovo A. B. pašalinimo iš medžiotojų būrelio (klubo) klausimas nebuvo įtrauktas (b. l. 41). Susirinkimo darbotvarkę pristatęs būrelio vadovas V. V. informavo susirinkusius narius, kad bus svarstomas klausimas dėl incidento įvykusio 2015-03-21 tarp medžiotojo A. B. ir kitų medžiotojų. Susirinkime aiškinantis tarpusavio santykius, buvo pasiūlyta, remiantis medžiotojų būrelio (klubo) vidaus tvarkos taisyklių 87 punktu pašalinti ieškovą A. B. iš medžiotojų būrelio. Buvo nubalsuota už ieškovo pašalinimą iš būrelio (klubo) ( b. l. 42). Teismas, vertindamas byloje surinktus dokumentus bei išklausęs šalių ir liudytojų parodymus, laiko, kad tokia procedūra nėra tinkama. Sprendžiant tokį svarbų klausimą kaip būrelio (klubo) nario pašalinimas iš klubo, apie tai turi būti informuoti visi klubo nariai. Konkrečiu atveju, kaip jau buvo minėta, į darbotvarkę būrelio nario A. B. pašalinimo klausimas iš anksto nebuvo įtrauktas, todėl labai abejotina, ar galėjo ieškovas tinkamai pasiruošti savo gynybai, iš anksto nežinodamas susirinkime svarstytinų klausimų. Šiame susirinkime dalis būrelio (klubo) narių nedalyvavo (nėra aišku ar jie buvo informuoti apie susirinkimą) ir nežinoma, galbūt jie būtų dalyvavę susirinkime, jeigu būtų iš anksto žinoję darbotvarkę, jog bus sprendžiamas būrelio nario pašalinimo klausimas. Teismas laiko, kad labai svarbus momentas yra tai, jog balsuojant ir sprendžiant pašalinimo klausimą, nenusišalino incidente dalyvavę asmenys. Iš liudytojų parodymų, darytina išvada, kad apie visuotinį narių susirinkimą daugumai narių buvo pranešta telefonu arba žodžiu bei daugelis būrelio narių patvirtino, kad nebuvo žinoma, kokie tiksliai klausimai bus svarstomi susirinkime, dauguma nurodė, kad bus kalbama dėl įvykusio incidento, tačiau tai nėra tas pats kas dėl nario pašalinimo. Incidente dalyvavo ir kiti būrelio nariai, tačiau jų elgesys nebuvo svarstomas nei valdyboje, nei visuotiniame susirinkime.

Remiantis Atsakovo įstatų 3.7 punktu „Sprendimą dėl nario pašalinimo iš būrelio priima valdyba. Pašalintas narys valdybos nutarimą gali apskųsti visuotiniam susirinkimui, kurio sprendimas yra galutinis". Atsakovo valdybos nutarimo dėl Ieškovo pašalinimo iš klubo narių nebuvo priimta, Ieškovo pašalinimo iš būrelio procedūra buvo pradėta organizuoti jau paties 2015 m. kovo 24 d. visuotinio narių susirinkimo metu. Teismo posėdžio metu Varėnos skyriaus medžiotojų būrelio „Briedis“ Valdybos pirmininkas V. V. ir G. A. nurodę, kad Valdyba nesprendė dėl A. B. pašalinimo, nes 2 (du) Valdybos nariai dalyvavo konflikte, tačiau iš byloje esančio VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų 2015-06-12 išrašo matyti, kad juridinio asmens, būrelio „Briedis“ vardu veikia valdyba: V. V. (pirmininkas), nariai: G. A., S. D., L. J., Z. P., vadinasi konflikte dalyvavo tik 1 (vienas) Valdybos narys, tai V. V., todėl nėra aišku apie kokį dar Valdybos narį yra kalbama. Visuotinio narių susirinkimo metu konflikte dalyvavę asmenys nenusišalino nuo balsavimo. Nespręsdami nario pašalinimo klausimo įstatuose nustatyta tvarka, atsakovas atėmė iš ieškovo galimybę jų sprendimą apskųsti visuotiniam susirinkimui.

Atsakovo įstatų 3.8 punkte nustatyta, kad „būrelio narys turi teisę teikti siūlymus būrelio veiklos klausimais ir reikalauti jų svarstymo valdyboje ar visuotiniame susirinkime''. Akivaizdu, kad 2015 m. kovo 24 d. visuotinio narių susirinkimo metu buvo pažeistas minėtas įstatų 3.8 punktas, nes Ieškovo prašymai, susiję su 2015 m. kovo 21 d. konflikto aplinkybių išsiaiškinimu, nebuvo tinkamai išspręsti, ko pasekoje nebuvo išnagrinėtos visos, klausimo dėl būrelio nario pašalinimo išsprendimui, reikšmingos aplinkybės.

Atsakovo įstatų 4.2 punkte numatyta visuotinio narių susirinkimo kompetencija. Šiame punkte nurodyta, kad visuotinis susirinkimas „tvirtina valdybos nutarimus dėl narių priėmimo ir jų šalinimo". Atsakovo vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte nustatyta, kad „neetiškas būrelio nario elgesys svarstomas artimiausiame būrelio valdybos posėdyje". Remiantis Atsakovo įstatų 4.2 punkto ir vidaus tvarkos taisyklių 77 punkto nuostatomis, akivaizdu, kad visuotinis būrelio narių susirinkimas neturi teisės, be prieš tai priimto valdybos sprendimo, spręsti būrelio narių pašalinimo klausimo.

Be to pašalinimą išsprendus iš kart visuotiniam susirinkimui, ieškovas neteko teisės skųsti šį sprendimą visuotiniam susirinkimui, kaip tai reglamentuoja Atsakovo įstatai.

CPK 3 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį santykį, teismas gali taikyti įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). LR Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nustato tvarką, kaip gali būti pildoma visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė. Siūlymas papildyti darbotvarkę gali būti pateiktas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu darbotvarkė buvo pakeista, apie pasikeitimus akcininkams turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo (minėto straipsnio 5 dalis). Išvardinti terminai tik patvirtina, jog susirinkimo metu įtraukus ieškovo pašalinimo klausimą į darbotvarkę ir tą pačią dieną šį klausimą išsprendus, tokiais veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės.

Būrelio nario pašalinimas iš būrelio narių yra pati griežčiausia bausmė (ultima ratio). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ultima ratio gali būti skiriama tik išsamiai ir motyvuotai įvertinus asmens elgesį ir/ar padarytus pažeidimus, ir nustačius, kad asmens padaryti pažeidimai buvo labai šiurkštūs, o švelnesnėmis nuobaudomis nuobaudos tikslai negali būti pasiekti. Pagal šiame ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes akivaizdžiai matyti, kad Ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimas buvo svarstomas netinkamai ir atmestinai, pažeidžiant procedūrines taisykles, net nesvarstant alternatyvios nuobaudos paskyrimo Ieškovui galimybės. Be to, Ieškovo veiksmais jokios būrelio lokalinių aktų ar kitų teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, tad akivaizdu, kad griežčiausios bausmės - pašalinimo iš būrelio narių - paskyrimas Ieškovui yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Susirinkime buvo spręsta tik dėl ieškovo A. B. pašalinimo iš būrelio narių, kai tuo tarpu kitų 2015 m. kovo 21 d. konflikto dalyvių, veiksmai 2015 m. kovo 24 d. visuotiniame narių susirinkime nebuvo vertinami ir svarstomi. Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeistas ir asmenų lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str. 1 d.).

LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 konstatavo: „asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus".

Minėtoje nutartyje LAT konstatavęs, kad „šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis)".

Nagrinėjamoje byloje Ieškovui nebuvo suteikta pakankamai laiko pasiruošti pašalinimo iš būrelio klausimo nagrinėjimui, šis klausimas nebuvo iškeltas iš anksto, nebuvo iš anksto nurodyti jo motyvai, liudytojais apklausti klubo nariai posėdžio metu patvirtinę, kad šaukiant susirinkimą apie Ieškovo pašalinimą iš būrelio (klubo) dar nebuvo kalbama bei nebuvo suformuotas klausimas dėl pašalinimo iš narių. Kaip jau minėta, būrelio narių pašalinimo klausimas pirmą kartą buvo iškeltas jau paties susirinkimo metu, tokiu būdu pažeidžiant nurodytoje LAT nutartyje aptariamas garantijas.

Be to dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje nurodoma, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Šiuo atveju būrelio (klubo) nariai konfliktavo ne medžioklės metu. Konflikto metu buvo sužalotas ieškovas A. B. ir kitas būrelio narys A. D.. Jų atžvilgiu baudžiamosios bylos buvo nutrauktos. Be to iš byloje pateikto 2015-03-24 visuotinio narių susirinkimo garso įrašo bei pateiktos stenogramos matosi (girdisi), kad būrelio nariai aptardami 2015-03-21 įvykusį incidentą, nurodę, kad „ten buvo normalios muštynės“, „ten kraujai tryško“, „visi taip sugriuvo“, „jie tie visi dalyviai peržengė ribą – ir vienas ir kiti ir dabar teist vieną už tą tai ...“ ir kt., todėl šiuo atveju nubausti vieną asmenį, pašalinus jį iš būrelio, už incidentą, kuris įvyko ne medžioklės metu bei jame dalyvavo ir daugiau narių, būtų neproporcinga padarytam pažeidimui.

Teismas daro išvadą, jog pateiktų dokumentų bei duomenų visuma remiantis byloje esančiais dokumentais, liudytojų parodymais, garsu įrašu bei garso įrašo stenograma teismas mano, kad visgi 2015 m. kovo 24 d. visuotiniame narių susirinkime priimtas Nutarimas, kuriuo nuspręsta Ieškovą pašalinti iš būrelio narių, priimtas padarius eilę procedūrinių pažeidimų, pažeidžiant pranešimo būrelio nariams apie planuojamą rengti visuotinį narių susirinkimą, tvarką. Gal forma ir buvo įprasta, tačiau negalima laikyti, kad visiems būrelio nariams buvo aiškiai ir tiksliai suformuluota susirinkimo darbotvarkė. Ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimas svarstytas pažeidžiant Atsakovo įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, teisės aktų nuostatas, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus, suvaržant bei apribojant Ieškovo teisę į savo pozicijos išsakymą, pasiruošimą apginti savo teises bei teisėtus interesus, nukrypstant nuo LAT suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Atsižvelgiant į tai, 2015 m. kovo 24 d. visuotinio narių susirinkimo Nutarimas, kuriuo Ieškovas buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio „Briedis" narių, yra pripažintinas negaliojančiu nuo šio Nutarimo priėmimo dienos.

Ieškovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis 41 Eur ir išlaidos už advokato darbą 2401,76 Eur. Pažymoje dėl suteiktų teisinių paslaugų nurodoma, kad ieškovui buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos: procesinių dokumentų (ieškinio, teismui pateiktų įrodymų) parengimas, atstovavimas ieškovui atsakovo narių susirinkime dėl galimybės taikiai išspręsti ginčą bei atstovavimas teisme. Vietinio mokėjimo nurodymais patvirtinama, kad nurodyta suma buvo sumokėta (b. l. 97, 98, 100, 101). Teisme 2015-07-07 vyko parengiamasis posėdis, į kurį buvo atvykęs advokato padėjėjas, posėdis buvo trumpas, buvo prašoma sudaryti galimybę užbaigti ginčą taikiai, jis truko 10 min. (b. l. 56-57) 2015-08-24 taip pat buvo prašoma dar pratęsti laiką taikiai išspręsti ginčą, posėdis truko 15 min., kuriame dalyvavo adv. A. Vaičiūnas (b. l. 72-73). 2015-11-26 vyko teismo posėdis, truko 1 val. 45 min., 2015-12-17 posėdis truko 2 val., ir paskutinis posėdis vyko 2016-01-11 truko 50 min. Taigi advokatas šioje byloje parengė ieškovui ieškinį, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, o taip pat kartą buvo atvykęs į būrelio narių susirinkimą, siekiant ginčą užbaigti taikiai. Nurodyta suma neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių bei patvirtina advokato atliktą darbą byloje. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodoma, kad be nustatytų tam tikrų įkainių už konkrečių procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teisme ir pan., teismas turi įvertinti ir kitus kriterijus. Teismas laiko, kad ši byla nėra labai sudėtinga. Tačiau kartu atsižvelgtina į tai, jog advokatas, teikdamas teisines paslaugas turėjo vykti į kitą vietovę, nei yra jo biuras, todėl jis turėjo papildomų išlaidų kelionei bei sugaišo daugiau laiko, nei teismo posėdžių laikas, net keletą kartų buvo bandoma tartis taikiai, tačiau vėliau dėl kažkokių aplinkybių nepavyko ginčo užbaigti taikiai. Teismas įvertinęs visas nurodytas aplinkybes mano, kad nors advokato sąskaitoje nurodyta suma ir neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į bylos dalyką, teisinių paslaugų teikimo pastovumą nurodyta suma kiek sumažintina ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1800 Eur atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti 2015 m. kovo 24 d. atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus būrelio „Briedis“, juridinio asmens kodas 191086768, nutarimą, kuriuo nuspręsta pašalinti iš būrelio narių ieškovą A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo nutarimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus būrelio „Briedis“, juridinio asmens kodas 191086768, ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1841 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną euro) bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalba ir žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus būrelio „Briedis“, juridinio asmens kodas 191086768, 9,85 Eur (devynis euro 85 euro centus) valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.