- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2S-1662-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03569-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- V. J.-M. R.
- Ieškovas
- O. M. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. J.-M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo O. M. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. M. R. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį, kuriuo prašė: nutraukti ieškovo ir atsakovės V. J.-M. R. (toliau – ir atsakovė) santuoką dėl atsakovės kaltės; nustatyti šalių nepilnametės dukros I. M. gyvenamąją vietą su atsakove; iv) priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui 320 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išmoką indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukra.
2. Ieškovas ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones; nustatyti laikiną dukros ir ieškovo bendravimo bei dalyvavimo dukros auklėjime tvarką: i) ieškovui esant Lietuvoje, ieškovas bendrauja su dukra nedalyvaujant atsakovei, sutartą laiką, bet ne trumpiau nei 3 valandas, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.; ii) ieškovui nesant Lietuvoje, atsakovė įpareigojama suteikti galimybę ir nekliudyti ieškovui bendrauti su dukra telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 4 kartus per savaitę (vieną dieną iš jų – savaitgalį); iii) įpareigoti atsakovę leisti išvykti dukrai kartu su ieškovu ne trumpiau nei vienai-dviem savaitėms į ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kiekvienų metų birželio-rugpjūčio mėnesiais, iš anksto (prieš mėnesį) atsakovei praneštu laiku; dukrą iš gyvenamosios vietos pasiima ir po kelionės į gyvenamąją vietą grąžina ieškovas.
3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad atsakovė vienasmeniškai nustatė bendravimo su dukra tvarką, visiškai neatsižvelgus į dukros interesus. Pastaruoju metu atsakovė nuolat pažeidžia bendravimo tvarkos esminius punktus, nustatytus Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2021 m. lapkričio 8 d. suorganizuotame šalių susitikime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarė visiškai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. byloje esančiame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susitikimo protokole nurodyta, jog pasitarimo, vykusio 2021 m. lapkričio 8 d., metu, dalyvaujant atsakovei ir ieškovui, šalių bendru sutarimu buvo nustatyta nepilnametės šalių dukros bendravimo su atsakovu tvarka. Ieškovas teigia, jog atsakovė šios bendravimo tvarkos nesilaiko ir be jokio pagrindo riboja dukros bendravimą su atsakovu;
4.2. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog atsakovė sudaro jam kliūtis matytis su dukra, taip pat šiuo metu teismas negali įvertinti dukros poreikių ir interesų, bendraujant su skyriumi gyvenančiu atsakovu. Šias faktines aplinkybes teismas įvertins teismo sprendime bylą išnagrinėjęs iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. ieškovas nuo dukros gimimo tik epizodiškai atvykdavo į Lietuvą jos aplankyti. Kadangi kartu su vaiku praleisdavo mažai laiko, ieškovas neįgavo vaiko auginimo įgūdžių, jam sunku suprasti dukros emocinius poreikius, dukra emociškai nėra prisirišusi prie ieškovo. Kiekvieną kartą, atvykus ieškovui, dukra, vengdavo kontakto su juo. Dukra vengdavo nuotolinių pokalbių su ieškovu, nenorėdavo, kad būtų jungiama vaizdo kamera. Šiuo metu tarp dukros ir ieškovo taip pat nėra susiformavęs glaudus ryšys;
5.2. atsižvelgus į tai, dukra negalėtų vykti su ieškovu į (duomenys neskeltini), nes nėra emociškai prisirišusi prie ieškovo, jaučia baimės jausmą, nesijaučia saugi;
5.3. šiuo metu dura gali pasilikti tik trumpam su ieškovu dukrai saugioje aplinkoje arba netoli dukros namų. Ieškovui suteikiamos galimybės bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje arba šalia, išeinant pasivaikščioti, nesant atsakovei;
5.4. atsakovė ieškovo bendravimo su dukra niekada neribojo. Jeigu ne visada ieškovui pavykdavo pasikalbėti su dukra, tai lemdavo dukros nenoras kalbėti su juo. Dukra mažesniame amžiuje negalėdavo ilgam sukaupti dėmesio ir skambučių trukmė būdavo trumpa arba dukrai nebūdavo įdomu kalbėtis su ieškovu. Šiuo metu dukra taip pat ne visada noriai bendrauja su ieškovu telefonu, ieškovas nemoka sudominti dukros, mažai pasakoja apie save.
Atsiliepimas
6. Ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
6.1. atsakovė nuo dukros gimimo pažeidinėjo ir iki šiol pažeidinėja dukros teisę pažinti ir lygiaverčiai bendrauti su abiem tėvais. Atsakovė sąmoningai nesilaiko 2021 m. lapkričio 8 d. nustatytos laikinos bendravimo su dukra tvarkos;
6.2. atsakovė buvo įsipareigojusi, ieškovui esant (duomenys neskeltini), nekliudyti bendrauti su dukra telefonu ir kitomis priemonėmis kasdien nuo 19 iki 20 valandos (arba kitu tarpusavyje suderintu laiku) maždaug 4 kartus per savaitę, tačiau to ji nesilaikė ir kuo toliau, tuo dažniau buvo vykdomi pažeidimai. Ieškovui kaskart atvykus į Lietuvą specialiai pasimatyti su dukra (tą jis daro nuosekliai, atvykdamas į Lietuvą 4-5 kartus per metus ir praleisdamas čia nuo 2 iki 4 savaičių), kiekvieną kartą būdavo sudaromos kliūtys dukrai ir ieškovui kokybiškai bendrauti, nes atsakovė bendrauti leidžia tik jos namuose (namų kieme), būtinai kartu dalyvaujant jai pačiai, jos seseriai ar anytai. Toks bendravimas niekaip negali atstoti ieškovo, kaip tėvo, ir dukros kokybiško bendravimo, nes šalia esantys asmenys nuolat stebi, ką ieškovas daro, ką sako, nurodinėja, kaip jis turi bendrauti, ką sakyti ir ko nesakyti dukrai, o dukra bijo neįtikti mamai, močiutei ar tetai. Atsakovė neleidžia ieškovui pasiimti dukros nors kelioms valandoms be atsakovės dalyvavimo ir vienašališkai nustatinėja, kiek laiko ieškovas gali su dukra praleisti ir kaip su ja bendrauti;
6.3. atsakovės veiksmai taip pat prieštarauja dukros teisei žinoti savo kilmę, t. y. palaikyti santykius ir ryšį su artimais giminaičiais: seneliais, dėdėmis/tetomis, pusseserėmis/pusbroliais iš tėvo pusės. Į prašymus atvykti atsakovei kartu su dukra, padengiant joms visas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, atsakovė reaguodavo neigiamai. Teismas teisingai nusprendė įpareigodamas atsakovę leisti dukrą išvykti kartu su ieškovu į (duomenys neskeltini) dar šiais metais aplankyti senelius ir kitus giminaičius;
6.4. atsakovė, nesiremdama jokiais faktais, bando įrodyti teismui, kad vaiko bendravimas su tėvu nedalyvaujant vaiko motinai galėtų būti tik vyresniame vaiko amžiuje, tačiau koks turi būti vaiko amžius ir tokio draudimo pagrįstų priežasčių neįvardina. Ieškovo nuomone, kaip tik dabar yra pats tinkamiausias vaiko amžiaus, raidos tarpsnis, kada turi būti kuriami socialiniai ryšiai ne tik su artimais šeimos nariais, bet ir su aplinkiniais. Apribodama šias galimybes, atsakovė daro žalą dukros vystymuisi, kas yra nesuderinama su dukros interesais, netoleruotina ir neturėtų būti pateisinama. Teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į dukros amžių, jos interesus, bet ir būtinybę apsaugoti dukrą nuo motinos perdėto rūpesčio bei užtikrinti vienodą bendravimą su abiem tėvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną dukros ir atsakovo bendravimo bei dalyvavimo dukros auklėjime tvarką: i) ieškovui esant Lietuvoje, ieškovas bendrauja su dukra nedalyvaujant atsakovei, sutartą laiką, bet ne trumpiau nei 3 valandas, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.; ii) ieškovui nesant Lietuvoje, atsakovė įpareigojama suteikti galimybę ir nekliudyti ieškovui bendrauti su dukra telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 4 kartus per savaitę (vieną dieną iš jų – savaitgalį); iii) įpareigoti atsakovę leisti išvykti dukrai kartu su ieškovu ne trumpiau nei vienai-dviem savaitėms į ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskeltini) kiekvienų metų birželio-rugpjūčio mėnesiais, iš anksto (prieš mėnesį) atsakovei praneštu laiku; dukrą iš gyvenamosios vietos pasiima ir po kelionės į gyvenamąją vietą grąžina ieškovas.
10. Vilniaus apylinkės teismas skundžiama 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi visiškai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, motyvuodama tuo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja geriausiems dukros interesams ir neužtikrina dukros emocinės sveikatos.
11. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas šeimos teisinių santykių byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
12. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Analogiška nuostata suformuota ir CK 3.3 straipsnyje, kuriame yra nurodyta, kad, sprendžiant šeimos bylas, vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
13. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
14. Atsižvelgiant į esantį reguliavimą bei faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visapusiškam vaiko vystymuisi nuolatinis bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu yra būtinas. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad santykiai tarpa abiejų tėvų yra konfliktiški, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje situacijoje laikinos bendravimo su šalių dukra tvarkos nustatymas iki bylos dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant užtikrinti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
15. Atsakovė nurodo, kad dukra nėra pakankamai emociškai prisirišusi prie ieškovo, todėl negalėtų viena vykti su ieškovu į (duomenys neskeltini).
16. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas gyvena ir dirba (duomenys neskeltini), su dukra palaiko ryšį telekomunikacinėmis priemonėmis. Ieškovui esant Lietuvoje, su dukra bendrauti vienam ilgesnį laiką netekdavo. Bendravimas vykdavo kartu dalyvaujant atsakovei ar jos šeimos nariams. Tai leidžia manyti, kad šiuo metu tarp ieškovo ir dukros nėra susiformavęs tamprus emocinis ryšys.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės teismas konstatuoja, kad laikinas bendravimo tvarkos nustatymas, ieškovui bendraujant su dukra nedalyvaujant atsakovei ar kitiems asmenims, yra būtinas siekiant užtikrinti ieškovo ir dukros emocinio ryšio sukūrimą ir stiprinimą. Šiame proceso etape nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad šešiametės šalių dukros bendravimas su ieškovu kelias valandas per dieną nedalyvaujant atsakovei ar kitiems asmenims neigiamai paveiktų vaiko interesus. Pažymima, kad dukros teisės bendrauti su ieškovu užtikrinimas yra ir atsakovės pareiga, todėl atsakovė turėtų imtis priemonių paruošti dukrą (teigiamai nuteikti) tokiems susitikimams su ieškovu.
18. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, įpareigojimas atsakovei leisti išvykti dukrai kartu su ieškovu ne trumpiau nei vienai-dviem savaitėm į ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskeltini) kiekvienų metų birželio-rugpjūčio mėnesiais, kaip laikinoji apsaugos priemonė, nėra pagrįstas, nes, kol byla nėra išnagrinėta iš esmės, neišsiaiškintos ir neįvertintos visos faktinės aplinkybės, ar tokiam ilgam šalių dukros išvykimui be atsakovės iš nuolatinės gyvenamosios vietos nėra reikalingas pereinamasis laikotarpis.
19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, siekiant laikinai užtikrinti situacijos stabilumą, ieškovo ir dukros bendravimą, emocinio ryšio sukūrimą ir stiprinimą, yra būtina nustatyti ieškovo prašomą laikiną bendravimo su dukra tvarką, išskyrus teisę ieškovui su dukra išvykti į (duomenys neskeltini). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis pakeičiama, netenkinant ieškovo prašymo įpareigoti atsakovę leisti išvykti dukrai kartu su ieškovu ne trumpiau nei vienai-dviem savaitėms į ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskeltini) kiekvienų metų birželio-rugpjūčio mėnesiais (CPK 337 straipsnio 4 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovo O. M. R. prašymas, iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, įpareigoti motiną V. J.-M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) leisti išvykti dukrai I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu O. M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne trumpiau nei vienos-dviejų savaitės trukmei į tėvo O. M. R. gyvenamąją vietą (duomenys neskeltini) kiekvienais metais birželio-rugpjūčio mėnesiais, iš anksto (prieš mėnesį) motinai V. J.-M. R. praneštu laiku; vaiką I. M. iš gyvenamosios vietos pasiima ir po kelionės į gyvenamąją vietą grąžina tėvas O. M. R., ir šį ieškovo prašymą atmesti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.