Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujantys asmenys apie rašytinį procesą buvo informuoti pranešimu, CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbtu interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-17 išduota vykdomąjį dokumentą Nr.2-9160-1044/2017 dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti išieškojimo iš skolininko P. R., išieškotojos I. S. naudai.

Antstolė 2023-01-18 priėmė patvarkymą Nr.S-23-12-1025 dėl nurašytų piniginių lėšų, kuriuo antstolė nutarė paskirstyti nurašytas 50,15 Eur lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Pareiškėjas skundą argumentuoja, kad šios piniginės lėšos nurašytos neteisėtai, nes jos susidarė iš pareiškėjo gautos socialinės pašalpos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 739 straipsnio 6 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. gruodžio mėnesį buvo paskirta ir išmokėta 113,19 Eur socialinės paramos išmoka. 2022 m. gruodžio mėnesį taip pat į pareiškėjo sąskaitą buvo įnešta 225 Eur. Taigi 2022 m. gruodžio mėnesį pareiškėjo gautų piniginių sumų suma (338,19 Eur) viršijo 2022 m. galiojusį minimalių vartojimo poreikių dydį – 267 Eur (CPK 689 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymas, Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašas). Antstolė patvarkymu nuo pareiškėjo sąskaitos nurašė 50,15 Eur; taigi pareiškėjui liko 288,04 Eur t.y. už minimalių vartojimo poreikių dydį didesnė suma. Byloje nėra duomenų, kad nurašyti 50,15 Eur galėtų būti priskirti pinigų sumai, iš kurios negalima išieškoti. Antstolė 50,15 Eur sumą nurašė ne nuo 113,19 Eur sumos t.y. ne nuo sumos, iš kurios draudžiama išieškoti, o nuo papildomai skolininko gautų piniginių lėšų, kurių bendras dydis apėmė 50,15 Eur, todėl 113,19 Eur socialinė parama visa liko pareiškėjui. Pažymėtina, kad CPK 739 straipsnyje nustatytas sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti yra baigtinis t.y. jo negalima aiškinti plečiamai, todėl antstolė turėjo teisinį pagrindą nutarti nurašyti 50,15 Eur skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepriklausomai nuo pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų, jeigu šie duomenys nebuvo, susiję su CPK 739 straipsnyje nurodytomis pinigų sumomis. Šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjo paaiškinimai ir pateikti dokumentai (pinigų gavimas į sąskaitą su tikslu šiais pinigais sumokėti už kito asmens perkamą prekę), nebuvo, susiję su CPK 739 straipsnyje nurodytomis pinigų sumomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą veikė laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 512-513 straipsniais,

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.