Kauno apygardos teismo nutartis

2025-05-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1057-1043/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-13
Bylos Nr.
2S-1057-1043/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05489-2025-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1057-1043/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05489-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.6; 3.3.2.1; 3.3.2.6.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2S-1573-516/2010.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. birželio 16 d. nutartimi išieškojo iš A. Ž. ir L. K. 22,844,81 Eur negrąžintą paskolą, 548,88 Eur nesumokėtas palūkanas, 171,38 Eur nesumokėtus mokesčius už įmokų vėlavimą, 132,00 Lt žyminį mokestį bei 5 procentus įstatymines metines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius A. Ž., t. y. 0,0850 ha ploto žemės sklypą, sodo pastatą, kiemo statinius, ūkinį pastatą ir šiltnamį.

2. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. birželio 16 d. nutartį paliko nepakeistą bei priteisė iš A. Ž. 11,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

Šalies argumentai

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 25 d. gautas pareiškėjo A. Ž. (toliau – pareiškėjas) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2S-1573-516/2010. Prašyme pareiškėjas prašė pripažinti 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį negaliojančia ir pažeidžiančia taisykles, dėl to ją panaikinti ir remiantis naujais faktais priimti naują sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje galutinis sprendimas buvo priimtas ir įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 22 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2025 m. vasario 21 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 metų terminą, o pats prašymas negrindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, todėl teismas prašymą atsisakė priimti, kaip pateiktą praleidus naikinamąjį terminą (CPK 370 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. 2025 m. kovo 14 d. ieškinyje, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino kaip pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė pasinaikinti 2025 m. kovo 6 nutartį, o atsisakymo atveju perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui, su argumentuotais paaiškinimais ištirti šią bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi nebuvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo klausimą ar buvo padarytas pažeidimas antstolės B. P. veiksmuose.

6.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nepriimti pareiškimo ir nustatyti senaties terminą, kadangi teismas yra įpareigotas priimti nagrinėti pateiktą bylą ir nustatyti ar antstolė B. P. nepadarė pažeidimo.

6.3. Pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško tyrimo ir bylą Nr.2S-1573-516/2010 išnagrinėjo aplaidžiai, nenustatęs pačių kaltinių priežasties, o tai pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę žinoti tiesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 368 straipsnis).

10. Su prašymo atnaujinti procesą padavimu susiję CPK 368 straipsnyje įtvirtinti terminai: trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis), ir penkerių metų naikinamasis terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju aktualus CKP 368 straipsnio 2 dalyje apibrėžto termino taikymas. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą procesas atnaujinamas, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose. Šioje byloje analizuojamu atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių nėra.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos trukmė, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

13. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti bylos procesą padavimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, dėl kurios atskirąjį skundą pateikė pareiškėjas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1573-516/2010 buvo palikta nepakeista ir įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 22 d. Apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2025 m. vasario 21 d., t. y. praėjus daugiau nei 14 metų po teismo nutarties įsiteisėjimo, taigi nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantas prašymą atnaujinti procesą padavė praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui. Šiuo atveju, po 2015 m. gruodžio 22 d. galimybė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2S-1573-516/2010 yra išnykusi. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas yra įpareigotas nagrinėti bylą ir pateikti apelianto prašomus atsakymus. Be to, nėra pagrindo svarstyti apelianto atskirajame skunde nurodytas aplinkybes susijusias su civiline byla Nr.2S-1573-516/2010.

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip pateiktą praleidus naikinamąjį terminą, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė