Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko ir įkeisto daikto savininko A.Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Allied Irish Bank p.l.c. Lietuvos filialo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims A.Ž. (skolininkui ir įkeisto turto savininkui) ir L.K. (skolininkei).

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Skolininkai A.Ž. ir L.K., užtikrindami iki 2037-12-01 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė Allied Irish Bank nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisė priklausančius A.Ž. – 0,0850 ha ploto žemės sklypą sodo pastatą, kiemo statinius, ūkinį pastatą ir šiltnamį.

Teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius A.Ž., t.y. 0,0850 ha ploto žemės sklypą, sodo pastatą, kiemo statinius, ūkinį pastatą ir šiltnamį.

Kreditorius taip pat pabrėžia, jog jam yra žinomi kiti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams AB Ūkio bankas, AB TEO LT, UAB „General Financing“. Bendra skolų suma yra 8789,67 Lt.

Nurodo, jog po įspėjimo išsiuntimo, skolininkai nesusisiekė su Banku. Bankui skola susidarė nuo 2009 m. spalio mėn. Kreditorius suprasdamas, kad kiti kreditoriai išieško skolas priverstine tvarka ir matydamas, kad skolininkai nenori spręsti skolos grąžinimo klausimų, buvo priverstas kreiptis dėl priverstinės skolos išieškojimo procedūros, nes kitaip skolos išieškoti negali. Skolininkai nesusisiekė su banko atstovais, net gavę 2010-05-17 teismo nutartį, pagal kurią buvo areštuotas įkeistas turtas, bei suteiktas vienas mėnuo skolai apmokėti.

Taigi apeliantas elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai. Jis turėdamas hipotetinę paskolą, didino savo skolinius įsipareigojimus, negavęs Banko rašytinio sutikimo. Net ir gaudamas pajamas nemažino savo skolos. Kreditoriaus nuomone, apeliantas, registruodamas hipoteką nekilnojamam turtui žinojo apie prisiimamą riziką. Imdamas paskolą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl leidimo įkeisti turtą, aiškino, kad iš gaunamos paskolos siekia pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas ir kad nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus Allied Irish Bank p.l.c. pakartotiniame prašyme nurodytus skolininkui A.Ž. nuosavybės teise priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus dėl 22 844,81 EUR negrąžintos paskolos, 548,88 EUR nesumokėtų palūkanų, 171,38 EUR nesumokėtų mokesčių už įmokų vėlavimą. Taip pat pagrįstai priteisė kreditoriui iš skolininkų 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacine instancija nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2009).

CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju A.Ž. (skolininkui ir įkeisto daikto savininkui) ir L.K. (skolininkei) per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius Allied Irish Bank p.l.c. pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. gegužės 7 d. priėmė nutartį areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininkus bei įkeisto turto savininką apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Skundžiama 2010 m. birželio 16 d. nutartimi tas pats hipotekos skyrius nutarė išieškoti skolą, priverstinai parduodant turtą iš varžytynių.

Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2010). Taigi, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų. Jis atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros.

Bylos duomenys tvirtina, kad tarp JAV ne pelno korporacijos Baltic – American Enterprise Fund ir A.Ž., L.K. 2007 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. EMV-5421 (b.l. 10-14). 2008-02-15 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. EMV-5421 pagrindu Allied Irish Bank p.l.c. perėmė iš JAV ne pelno korporacijos Baltic – American Enterprise Fund 2007-11-22 Paskolos sutartį (b.l. 18-19). Apie Sutarties teisių perleidimą A.Ž. ir L.K. buvo informuoti 2008-12-15 pranešimu (b.l. 20). Prievolių pagal 2007-11-22 Paskolos sutartį vykdymui skolininkai hipotekos lakštu įkeitė 0,0850 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63,24 kv.m. sodo pastatą, unikalus Nr. 1097-5058-6017, kiemo statinius (kiemo aikštelė, baseinas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,67 kv.m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 16,48 kv.m. šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Skolininkams nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, kreditorius Allied Irish Bank p.l.c. Lietuvos filialas 2010 m. balandžio 7 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 35) informavo skolininkus ir įkeisto daikto savininką apie tai, kad nuo 2010-05-03 vienašališkai nutraukia Paskolos sutartį. Atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola nustatytu terminu negrąžinama, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.

Apeliantas atskirajame skunde neginčija, jog su kreditoriumi nėra visiškai atsiskaityta, tačiau nurodo dėl kokių priežasčių jis negalėjo vykdyti savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad prievolės pagal 2007-11-22 sudarytąją paskolos sutartį, kuri yra užtikrinta hipoteka, vykdymas buvo nutrauktas ne dėl apelianto nerūpestingumo ar neatsakingumo, o dėl šeimoje susiklosčiusios itin sunkios materialinės padėties.

Tačiau tokie argumentai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, nes, kaip jau minėta, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 str. 5 d.), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą. Tačiau hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir, jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201/2007). Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi.

Apeliantas taip pat nurodo, kad išieškojimas iš jam priklausančio sodo pastato, kuriame jis gyvena su L.K. ir su savo nepilnamečiais vaikais, negali būti pradėtas, nes šios patalpos yra vienintelis jo šeimos gyvenamasis būstas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais taip pat nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paties skolininko A.Ž. prašymu šiam šeimos turtui įkeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-14 nutartimi (b.l. 112) buvo išduotas teismo leidimas sudaryti sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį – teismas padarė išvadą, kad nepilnamečių vaikų interesai įkeitus šį turtą nenukentės. Be to, CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto nėra taikomi tais atvejais, kai yra išieškoma iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.), todėl ginčijama teismo nutartis dėl išieškojimo iš kreditoriui įkeistų daiktų nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o skolininko atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininko (įkeistų daiktų savininko) A.Ž. priteistina 11,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A.Ž. 11 (vienuolika) litų ir 50 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).