- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2-9255-1234/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06687-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baniulienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Advokatai
- Arūnas Kriukas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė) 349,65 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. sausio 18 d. važiuojant automobiliu KIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Klaipėdos g. 16, Klaipėda, automobilio vairuotojas įvažiavo į nepažymėtą duobę ir dėl to buvo apgadinta transporto priemonė KIA. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Ieškovė įvykio metu padarytai žalai atlyginti draudimo sutarties pagrindu nukentėjusiajam išmokėjo 349,65 Eur draudimo išmoką. Dėl automobiliui padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, kuri tinkamai neatliko savo pareigų – neprižiūrėjo kelio, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos atsiradimo, pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Teigia, kad vairuotoja nesilaikė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 11 ir 128 punkto reikalavimų. Pasak atsakovė, ieškovė pateikė formalų reikalavimą atlyginti žalą, bet nesiteikė paaiškinti kas realiai atsitiko – kas per duobė buvo kelyje – bent kokią nors nuotrauką, iš kurios būtų galima spręsti apie žalos priežastis ir netgi vairuotojo veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad neaiški duobė ties Klaipėdos g. 16 galėjo atsirasti dėl šių pagrindinių priežasčių: 1) gatvės asfalto dangos susidėvėjimo; 2) požeminių inžinerinių tinklų avarijos (vandentiekio, buitinių nuotekų ar lietaus nuotekų tinklų), o požeminių inžinerinių tinklų nuosavybė turėtų lemti atsakovą dėl gatvėje atsiradusios duobės; 3) statybos darbų gatvėje, tiek šalinant požeminių inžinerinių tinklų avariją, tiek vykdant pačios gatvės remontą, tiek tiesiant naujus požeminius inžinerinius tinklus ar remontuojant senus, tiek vykdant kitus statybos darbus, pvz. prijungiant naujus pastatytus statinius prie inžinerinių komunikacijų. Dėl nurodytų priežasčių prašė į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Eurovia“. Be kita ko, atsakovė atsiliepime analizuoja auotmobilio vairuotojos optimalius maršrutus ir teigia, kad vairuotoja nepasirinko saugaus greičio.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi byloje 2024 m. gruodžio 4 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Atsakovė 2024 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
5. Parengiamojo teismo posėdžio metu nutarta bylą nagrinėti iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad išskaita yra taikoma tik tuo atveju, jei draudėjas yra atsakingas už transporto priemonei padarytą žalą. Taip pat nurodė, kad atsakovas nepateikė Tarybos sprendimo dėl gatvės valdymo perdavimo, neįrodė, kad žala atsirado dėl netinkamų darbų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neginčija žalos dydžio, neginčija, kad gatvė jiems nepriklauso. Įvykio vietą nustatė ir duobę išmatavo policijos pareigūnai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ (draudikas) ir (duomenys neskelbtini) (draudėjas) 2022 m. spalio 31 d. sudarė Transporto priemonių parko draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. apdraustas automobilis Kia Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2023 m. sausio 18 d., apie 18.35 val., Klaipėdos g. 16, Klaipėdoje, vairuojant automobilį Kia Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apvažiuojant kelyje stovėjusią kliūtį (transporto priemonę) vairuotojo pusės ratu įvažiuota į kelyje nepažymėtą duobę, dėl ko buvo prakirsta padanga. Eismo įvykis registruotas policijoje (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilio Kia Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja įvažiavo į atsivėrusią duobę, kurios gylis siekė 20 cm., o ilgis apie 1 m, esančią važiuojamojoje kelio dalyje, vairuotoja kelių eismo taisyklių nepažeidė, esimo įvykis įvyko ne dėl vairuotojos kaltės, o dėl to, kad važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusi duobė nepažymėta atitinkamais įspėjamaisiais kelio ženklais ir tamsiu paros metu duobė tapo nematoma. Automobilio valdytojas pageidavo gauti draudimo išmoką, ją išmokant į banko sąskaitą. Byloje pateikta ieškovės 2024 m. kovo 2 d. žalos sąmata bei ieškovės 2023 m. kovo 3 d. raštas „Dėl draudimo išmokos“, iš kurių nustatyta, kad ieškovė suskaičiavo 349,65 Eur nuostolius. Iš mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovė 2024 m. kovo 3 d. pervedė 349,65 Eur išmoką. Ieškovė 2024 m. kovo 15 d. kreipėsi į atsakovę dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovė 2024 m. kovo 20 d. rašte Nr. (4.19E)-R2-700 nurodė ieškovei, kad pasatroji nepateikė vairuotojo paaiškinimų, iš kurių būtų galima įvertinti ir Kelių eismo taisyklių 11 punkto vykdymo aplinkybes (pvz. vairuotojo gyvenamoji ir darbo vieta / kelionės tikslas) ir vairuotojo galimai neatidų elgesį (pvz. vien atsakovės administruojamais duomenimis su automobiliu siejami ~45 administraciniai nusižengimai), nepateikė eismo įvykio vietos nuotraukų, automobilio techninės būklės liudijimo, neaišku, kodėl išmokos reikalavime įtraukta frančizė.
8. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą grindžia tuo, kad atsakovė, kaip kelio savininkė (valdytoja) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio prasme, yra atsakinga už kelio dangos defektais padarytą žalą. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nesutikimą su ieškovės ieškiniu iš esmės grindžia savo kaltės nebuvimu bei vairuotojos elgesiu ir galimybe išvengti eismo įvykio. Šie atsakovės argumentai nepripažintini pagrįstais.
9. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 12 punktas).
10. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, įvyko Klaipėdos mieste esančioje Klaipėdos gatvėje. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gatvė – tai kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas priskiriamas savivaldybių savarankiškajai (Konstitucijos ir įstatymų nustatytai (priskirtai)) funkcijai. Anksčiau minėtas reglamentavimas patvirtina, kad atsakovė Klaipėdos mieste esančios Klaipėdos gatvės, kurioje ties pastatu Nr. 16, įvyko eismo įvykis, savininkė. Pažymėtina, kad atsakovė byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka yra perdavusi Klaipėdos gatvės valdymą kitam subjektui, todėl teismas šiuo klausimu daugiau nepasisakys.
11. Byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 18 d. Klaipėdos g. 16, Klaipėdoje, dėl šioje vietoje esančios ir nepažymėtos duobės automobilis Kia Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prakirto vairuotojo pusės ratą. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonei padaryta žala įvertinta 349,65 Eur. Ieškovė išmokėjo 349,65 Eur draudimo išmoką.
12. Byloje pateikti duomenys patvirtinantys patirtos žalos dydį ir transporto priemonės sugadinimus – draudėjo pranešimas apie įvykį, registruoto eismo įvykio (ROIK: (duomenys neskelbtini)) duomenys, eismo įvykio, automobilio ir sugadintos padangos nuotraukos, 2023 m. sausio 23 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), 2023 m. kovo 2 d. žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindė eismo įvykio aplinkybes, padarytą žalą ir jos dydį.
13. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip kelio – Klaipėdos gatvės, Klaipėdoje, savininkei ir valdytojai. Ieškovės pateikti pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina gatvės trūkumo važiuojamoje dalyje faktą, atsakovė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepaneigė. Atsakovės atsiliepime nurodytos ir nagrinėjamos prielaidos dėl ko galėjo atsirasti duobė kelyje šiuo atveju nėra svarbios, nes kaip minėta, šiuo atveju taikytina „griežtoji atsakomybė“. Be kita, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje yra nustatytas rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šiuo atveju atsakovė pateikusi 2024 m. sausio 24 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu pripažino apie duobę Klaipėdos g. 16, sužinojusi 2024 m. sausio 22 d., tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad dėl šios duobės atsiradimo ir/ar sutvarkymo reiškė pretenzijas AB „Klaipėdos vanduo“ ar AB „Eurovia“. Priešingai, iš atsakovės 2024 m. kovo 20 d. atsakymo į ieškovės 2024 m. kovo 15 d. reikalavimą, atsakovė neigė savo atsakomybę abejodama eismo įvykio faktu ir vairuotojos elgesiu – aplinkybių, kad dėl duobės atsiradimo galimai atsakingos kitos įmonės atsakovė nenurodė. Pažymėtina, kad atsakovė turėtų aiškiais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais, o ne prielaidomis, nurodyti kitą jos nuomone atsakingą asmenį, tačiau, kaip minėta, tokių duomenų nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl tokių asmenų įtraukimo į procesą. Be to, atsakovė, pateikusi prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvauti, elgėsi pasyviai ir prisiėmė iš to kylančias pasekmes (teismas negalėjo užduoti patikslinančių klausimų ir pan.).
14. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
15. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
16. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtinantys patirtos žalos dydį ir transporto priemonės sugadinimus – automobilio sugadinimo vietos ir padangos nuotraukos, žalos sąmata yra išsami. Tuo tarpu atsakovė nepateikė konkrečių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus ar nuginčyti įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų ir argumentų, paneigiančių žalos buvimą ar jos dydį. Byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilio apgadinimai, dėl kurių padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodytų eismo įvykių pasekmė. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, ju visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog įvykis įvyko būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, t. y. dėl gatvėje buvusios duobės prakirtus transporto priemonės vairuotojo pusės priekinį ratą, kurio remonto vertė nustatyta tinkamai. Priešingų duomenų į bylą nėra pateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to vadovaujantis pirmiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pagrįsto tikėtinumo principu, teismas pripažįsta pagrįsta ieškovo dėstomą ginčo įvykio eigą, aplinkybes ir priežastis (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilio apgadinimai, dėl kurių padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodytų eismo įvykių pasekmė.
17. Atsakovė ieškinyje iš esmės įrodinėja transporto priemonę vairavusio asmens neatsargumą.
18. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, apie kurią buvo įspėtas ar neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ją esant.
19. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti transporto priemonės vairuotojo didelį neatsargumą. Atsakovė neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai, neatidžiai, pažeidęs kelių eismo taisykles. Atsakovė transporto priemonės vairuotojos didelį nerūpestingumą nepagrįstai kildina iš pirminių eismo įvykio duomenų, kuriuose skiltyje „Eismo įvykio aplinkybės“ nurodyta „<...> vairuodama transporto priemonę Kia, nepasirinko saugaus greičio ko pasekoje įvažiavo į duobę ir apgadino sau priklausantį automobilį“. Pažymėtina, kad 2023 m. sauio 23 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nustačius, kad „<...> vairuotojos <...> veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų neįžvelgta, eismo įvykis įvyko ne dėl vairuotojos kaltės, o dėl to, kad važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusi duobė nepažymėta atitinkamais įspėjamaisiais ženklais, taip tamsiu paros metu tapo nematoma“. Dėl to atsakovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia vairuotojos didelio neatsargumo dėl kurio atsakovė galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės taikymo jos atžvilgiu (CPK 185 straipsnis).
20. Teismo įsitikinimu, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie patvirtina transporto priemonės apgadinimus ir jų priežastinį ryšį su transporto priemonės įvažiavimu į duobę, teismas taip pat nemato pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais duomenimis apie transporto priemonei padarytos žalos dydį. Atsakovei nenuginčijus fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis), nepaneigus žalos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis pirmiau nurodytomis atsakomybę be kaltės reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 349,65 Eur žalos atlyginimo pripažintinas įrodytu.
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu sąlygos. Dėl to ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 349,65 Eur žalos atlyginimo (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (349,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
24. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis ir 402,93 Eur už advokato teisinę pagalbą, viso – 424,93 Eur. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir yra racionalios bei protingo dydžio. Tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 424,93 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111100775) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 349,65 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus, 65 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (349,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 424,93 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus, 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.