Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. 2015 m. spalio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15000126449,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas A. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. 2015 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 20N-40023316-15 ir administracinę bylą Nr. ROIK:15000126449 nutraukti. Skunde nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, kadangi jokio pažeidimo jis nepadarė, tai yra jis visą laiką buvo užsisegęs saugos diržą. Skunde A. B. taip pat nurodė, kas jam inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas įrodinėjamas tik administracinio teisės pažeidimo protokolu bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nutarimu, kuriuose užfiksuoti faktai neatitinka tikrovės – pareigūnų nurodytas aplinkybes, jog švietė saulė, paneigia pateikta pažyma. Skundą padavęs asmuo taip pat nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija savo pareigas atliko atmestinai, nes fiksavo ir aiškino tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir dėl šios priežasties jis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, yra priverstas rinkti įrodymus ir aiškintis aplinkybes, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa (2-11 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu A. B. skundą palaikė, teismui parodė, kad pažeidimo dieną važiavo automobiliu WV Sharan, apie 14 val. 00 min., iš poilsiavietės Varniuose ir prasilenkė su pareigūnų automobiliu. Pareigūnai su automobiliu apsisuko ir davė ženklą jam sustoti, jis sustojo. Prie jo automobilio priėjo pareigūnas M. S. ir paprašė dokumentų, jis juos pateikė. Pareigūnas po 5-7 min. atėjo ir atnešė jam dokumentus bei surašytą protokolą. A. B. taip pat parodė, kad nutarime klaidingai nurodyta jo vairuoto automobilio markė, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose rašoma, jog buvo giedra, nors byloje yra rašytiniai duomenys, kad buvo didelis debesuotumas. Teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (26-27 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. S. parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresniuoju patruliu. Teismui paaiškino, kad jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą skundą padavusiam asmeniui už tai, jog jis vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo. Pažeidimo užfiksavimo dieną patruliavo su kolege Graužų kaime, prasilenkė su automobiliu WV Sharan ir pamatė, jog jo vairuotojas neužsisegęs saugos diržo. Pažeidimo dieną, kai prasilenkė automobiliu, buvo giedra, lyti pradėjo vėliau, kaip buvo apsirengęs pažeidėjas – neatsimena (27 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. A. parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresniąja patrule. Pažeidimo užfiksavimo dieną patruliavo pagal tarnybos užduotį ir važiavo Varniuose link ežero. Oro sąlygos buvo geros, nelijo. Prasilenkė su WV Sharan ir akivaizdžiai matėsi, jog vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Ji priėjo prie automobilio ir paaiškino vairuotojui, dėl ko jis buvo sustabdytas, vairuotojas nėjo į tarnybinį automobilį, todėl ji atnešė jam dokumentus, o jos kolega surašė protokolą. Nepamena, ar vairuotojas segėjo saugos diržą, kai priėjo prie automobilio, tačiau kai prasilenkė automobiliai, ji matė, jog vairuotojas saugos diržo nebuvo užsisegęs (27-28 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15000126449 esančios medžiagos nustatyta, kad A. B. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 10 d., 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volkswagen Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įrengtais saugos diržais ir nebuvo jų užsisegęs. 2015 m. spalio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. M., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo A. B. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 str. 1 dalyje, bei nubaustas 40 Eur bauda (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 15000126449 – 1,2 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). (2015 m. liepos 23 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-715-319/2015).

Nagrinėjamoje byloje A. B. nuosekliai neigė savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tiek savo skunde, tiek apklaustas teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo A. B. parodė, jog pažeidimo užfiksavimo dieną jis buvo užsisegęs saugos diržą, o dėl blogų oro sąlygų (lietaus), fakto, ar asmuo yra prisisegęs saugos diržą neįmanoma nustatyti. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai A. B. kaltę pagrindžiančių duomenų, o jau surinkti duomenys yra nenuoseklūs. A. B. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo buvo grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog pažeidimo užfiksavimo dieną buvo giedra, teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas M. S. parodė, kad buvo giedra ir lyti pradėjo vėliau, o liudytoja policijos pareigūnė A. A. parodė, kad oro sąlygos buvo geros, nelijo, tačiau skundą padavęs asmuo pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Informacijos skyriaus 2015 m. spalio 22 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr.(5.58)-B8-1740, iš kurios matyti, jog 2015 m. liepos 10 d., Graužių k., artimiausios Laukuvos meteorologijos stoties duomenimis, nuo 14 val. 15 min. iki 14 val. 42 min. lijo, 15 val. debesuotumas siekė 9 balus (13 b.l.). Esant tokioms oro sąlygoms (lietaus, debesuotumo), negalima daryti neginčijamos išvados, jog policijos pareigūnai, užfiksavę administracinį teisės pažeidimą, objektyviai galėjo matyti, ar asmuo yra prisisegęs saugos diržą ar ne. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Remiantis byloje surinktų įrodymų bei apklaustų asmenų parodymų visuma, negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad A. B. vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo. Byloje nesurinkta jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę ir galinčių paneigti A. B. pateiktą įvykio versiją, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, ar jis prisisegęs saugos diržą, kadangi pažeidimo fiksavimo metu lijo.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str., 250 str.).

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnų, tiriančių ir nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylą, vaidmuo turi būti itin aktyvus, siekiant administracinėn atsakomybėn patraukti asmenį, kuris ginčija kaltę, todėl pažeidimą fiksuojantys pareigūnai turi imtis visų priemonių surinkti pakankamai duomenų, kurie patvirtintų galimai padaryto pažeidimo aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. 2015 m. spalio 9 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15000126449 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje 2015 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje skundą padavęs asmuo A. B. pateikė teismui prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos (27 b.l.), pateikė išlaidas patvirtinantį mokėjimo nurodymą (24 b.l.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normos nenumato, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos jo atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnis išlaidų kompensavimą numato tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, kompensuojant jų darbo užmokestį bei turėtas išlaidas dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnis nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenumato teisės reikalauti patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo bylos nutraukimo atveju. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Jokių kitų išlaidų kompensavimo mechanizmų ir galimybių Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Tačiau BPK normos taip pat nenumato, kad kaltinamojo išteisinimo ar kitu atveju, kaltintas asmuo turėtų teisę į žalos ir nuostolių atlyginimą BPK nustatyta tvarka. Tačiau nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tyrimas ir nagrinėjimas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos administracinėse teisės pažeidimo bylose atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose (Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. T-2005-113, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008), todėl A. B. reikalavimas priteisti, jo manymu, patirtas išlaidas, nagrinėtinas administracinės teisenos tvarka administraciniame teisme, šiuo atveju Kauno apygardos administraciniame teisme.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, A. B. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paliktinas nenagrinėtas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2015 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-598-174/2015, 2015 m. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-3-579/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. 2015 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15000126449 ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. atžvilgiu nutraukti.

A. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. Nr. 15000126449, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.