Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. R. buvo surašytas dėl to, kad jis 2015 m. kovo 1 d., 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įtariama būdamas neblaivus – policijos pareigūnui pareikalavus patikrinti neblaivumą, asmuo tai daryti atsisakė, taip pat policijos pareigūno patikrinimo metu atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą ir techninės apžiūros kortelę kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, tokiu būdu pažeidė KET 14, 16 punktų reikalavimus. Tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d.

Skunde teigiama, kad pagal teismų praktiką, tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Naujos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra prieštaravimų, kuriu neįmanoma pašalinti.

Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad R. R., R. Š., R. Š. yra R. R. giminaičiai, todėl duodami parodymus jie galimai suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau priimant nutarimą teismas vadovavosi jų parodymais. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai pareigūnų parodymus vertino kritiškai, kadangi pareigūnų G. V. ir A. K. nurodytos aplinkybės tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek paaiškinimuose teisme, yra nuoseklios, logiškos, sutampa tarpusavyje ir atitinka bylos medžiagą. Byloje nėra surinkta duomenų, kad pareigūnai turėjo suinteresuotumo R. R. inkriminuoti nepadaryto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. R. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo buvo grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu policijos pareigūnai G. V. ir A. K. nuosekliai teigė, jog jie matė, kaip R. R. atvažiavo automobiliu VW Golf, pats jį vairavo ir sustojęs išlipo iš automobilio. Nagrinėjant bylą teisme ir renkant įrodymus, buvo paklausti liudytojais R. Š., R. R., E. M., R. Š., kurių parodymai patvirtina, kad protokole nurodytu laiku R. R. automobilio nevairavo. Nors liudytojos R. Š., R. R. ir R. Š. yra R. R. šeimos nariai, todėl, kaip teigiama ir apeliaciniame skunde, šie liudytojai galėjo būti suinteresuoti duoti R. R. ginančius parodymus, tačiau teismas jų parodymus pagrįstai laikė patikimais, nes juos patvirtino ir liudytoja E. M., kuri nėra susijusi su R. R. jokiais ryšiais, jo nepažįsta. Ši liudytoja parodė, kad jai 2015 m. kovo 1 d. apie 7 val. atvykus į darbą, prie parduotuvės stovėjo juodas VW Golf automobilis, kuris matėsi, kad stovėjo po nakties, nes buvo rasa aptrauktas. Automobilis ten ilgai stovėjo. Nežino po kiek laiko matė, kad prie parduotuvės stovėjo policija, matė ir jaunuolį t.y. R. R.. Vaikinas užėjęs į parduotuvė paprašė telefoną paskambinti. Ji davė ir girdėjo, kad jis prašė atvežti raktelius ir dokumentus. Vėliau R. R. jai pasakė, kad policija nori jį apkaltint, kad šis atvažiavo girtas. Ji pasiūlė, kad gali ją pakviesti, būtų pasakiusi, kad mašina ten ilgai stovėjo. Po kiek laiko atvažiavo žalias VW Passat ir pririšęs virvę nutempė.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas ir naujos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai patikrinta ir įvertinta. Tačiau šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo įvykio tyrimo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos. Asmens paaiškinime R. R. nurodė, kad ėjo į parduotuvę ir policijos pareigūnai jį dėl kažko sulaikė. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra užfiksuota, kad R. R. pradžioje pripažino vairavęs, o vėliau pradėjo neigti pirmiau nurodytas aplinkybes. Jis nuo pat jo sulaikymo policijos pareigūnams tvirtino nevairavęs automobilio. Teisme jis parodė, kad sustojus prie parduotuvės jam jau nepavyko užkurti mašinos, susirinko dokumentus ir nuėjo, o mašina liko prie parduotuvės. Ryte apie 10 val. nuėjęs pasižiūrėjo mašiną ir jau ėjo link parduotuvės, kai pradėjo lipti laipteliais į parduotuvę, pareigūnai jį pasikvietė, liepė parodyti dokumentus. Jie teigė, kad vairavo mašiną, jis sakė, kad jokios mašinos nevairavo, aiškino, kad ėjo pro mašiną. Jam liepė pūsti, bet jis atsisakė. Toje vietoje stovi aukšta tvora, todėl pareigūnai nematė net kaip jis atėjo pro tą mašiną. Jis siūlė eiti patikrinti kapotą, įsitikinti, kad mašina šalta. Pareigūnai prašė duoti dokumentus. Neturėjo nei vairuotojo pažymėjimo, nei raktelių. Turėjo tik asmens kortelę, ją pateikė ir jam surašė protokolą už tai, kad viešoje vietoje buvo neblaivus. Nuėjo į parduotuvę, ten pardavėja jam paskolino telefoną. Atvažiavo mama, pasirašė ant policijos pareigūnų dokumentų, net nežino, už ką pasirašė. Sėdo į mašiną važiuoti, bet jos neužkūrė. Po to sėdo į mamos mašiną, nuvažiavo į jos namus, pasiėmė jos sugyventinį Romą, virvę ir atvažiavo atgal parsivilkt mašinos. Pareigūnai galėjo sumaišyti, kad jis atvyko su automobiliu, ten buvo daug automobilių, nes buvo rinkimų diena. Mano, kad jie sumaišė. Tokie R. R. parodymai net detalėse atitinka ne tik jo artimųjų duotus parodymus, tačiau ir parduotuvės, prie kurios jis buvo sulaikytas, pardavėjos E. M., parodymus, todėl teismui pagrįstai nebuvo jokio objektyvaus pagrindo netikėti visų šių asmenų nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai įvykį fiksavusių pareigūnų parodymus vertino kritiškai, kadangi jų nurodytos aplinkybės tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek paaiškinimuose teisme, sutampa tarpusavyje ir atitinka bylos medžiagą. Be policijos pareigūnų G. V. ir A. K. išsakytos versijos apie įvykį ir jų tarnybinių pranešimų pagrindu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, byloje daugiau nesurinkta jokių kitų duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų aplinkybę, jog protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis R. R. atvažiavo automobiliu VW Golf, pats jį vairavo ir sustojęs išlipo iš automobilio.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Skunde Institucija nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymus ir juos vertinti kritiškai, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu vertinimu, kad tiek policijos pareigūnų, tiek kitų liudytojų parodymai neturi didesnės įrodomosios galios, todėl jų teisingumas turi būti tikrinamas remiantis kita bylos medžiaga. Šiuo atveju, kitų duomenų, kurie patvirtintų policijos pareigūnų parodymus arba paneigtų kitų liudytojų parodymų byloje nėra, o pažeidimą fiksuojantys pareigūnai nesiėmė priemonių surinkti pakankamai duomenų, kurie patvirtintų galimai padaryto pažeidimo aplinkybes. Be to, kad tyrimo metu nebuvo apklausti asmenys, buvę įvykio vietoje, pareigūnai nesiėmė jokių priemonių, kad būtų patikrinta R. R. nurodyta versija, t.y. atlikta automobilio apžiūra, kurios metu buvo galima nustatyti, ar automobiliu prieš patikrinimą buvo važiuota (šiltas variklis ir pan.), taip pat asmens apžiūra, kurios metu būtų nustatyta, ar R. R. turi automobilio raktelius ir dokumentus, reikalingus vairuoti. Šios objektyvios aplinkybės būtų leidusios surinkti daugiau patikimos informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios fiksuotą pažeidimą. Skundžiamame nutarime padaryta teisinga ir objektyvi išvada, kad pareigūnai, inkriminuodami pažeidimą, pasirėmė tik savo matymu, bei nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareigūnų parodymus, tuo tarpu byloje apklausti liudytojai nurodė visiškai kitas įvykio aplinkybes, kurių taip pat nenuginčija byloje surinkti įrodymai.

Išanalizavus šiuos bylos įrodymus darytina išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog R. R. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad R. R. kaltė dėl ATPK 124¹ str. 8 d. ir 126 str. 4 d. numatytų teisės pažeidimų padarymo nėra įrodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.