- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- ATP-3-579/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00123-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla R. T. atžvilgiu dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje.
Nutarimu buvo netenkintas R. T. prašymas priteisti jam išlaidas, jo patirtas atstovavimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Šalies argumentai
R. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo proceso išlaidų klausimą spręsti iš esmės ir priteisti R. T. proceso išlaidas administracinėje byloje Nr. Nr. A2.6-328-217/2014 bei išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo surašymą.
Apeliantas nurodo, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 44, 45 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal administracinių teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas sprendžia proceso šalių prašymus dėl tų išlaidų, kurias proceso šalis patyrė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo; apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl išlaidų atlyginimo ir sprendžia proceso šalių prašymus atlyginti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Apeliantas pateikė proceso išlaidas pagrindžiančius dokumentus 2014 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje ir prašė priteisti jo patirtas išlaidas teisinei pagalbai bei rašysenos ekspertizei, tačiau pirmosios instancijos teismas šių išlaidų nepriteisė.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Šiuo atveju nutarimas administracinėje byloje priimtas jo naudai, todėl jo patirtos išlaidos teisinei pagalbai bei už rašysenos ekspertizę, turėjo būti priteistos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į R. T. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo jo netenkinti, kadangi tam nėra teisinio pagrindo, nes Jonavos rajono apylinkės teismas nenustatė, kad pareigūnai būtų nevykdę įstatymų reikalavimų arba vykdę juos netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
R. T. apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą R. T. atžvilgiu nėra. Nutarimu buvo netenkintas R. T. prašymas priteisti jam išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu. R. T. nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas patirtą žalą kildina iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūno veiksmų, neteisėtai jam surašiusio administracinį teisės pažeidimo protokolą, t. y. nepagrįstai R. T. patraukiant administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurio 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu jis buvo pripažintas nepadaręs. Priešingai nei apeliantas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti R. T. jo patirtų išlaidų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinių teisės pažeidimų kodekso normos nenumato, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos jo atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taip pat nenumatytas. ATPK 279 straipsnis išlaidų kompensavimą numato tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, kompensuojant jų darbo užmokestį bei turėtas išlaidas dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 272 straipsnis nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenumato teisės reikalauti patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo bylos nutraukimo atveju. Pagal ATPK 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Jokių kitų išlaidų kompensavimo mechanizmų ir galimybių ATPK nenumato.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. O ATPK pagal įstatymo analogija leidžia taikyti tik baudžiamojo proceso kodekso normas – ATPK 249 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Tačiau BPK normos taip pat nenumato, kad kaltinamojo išteisinimo ar kitu atveju, kaltintas asmuo turėtų teisę į žalos ir nuostolių atlyginimą BPK nustatyta tvarka.
ATPK nėra numatyta, kad šiame kodekse nereglamentuotų teisinių santykių sprendimui būtų galima taikyti kitokį, pavyzdžiui, kaip to reikalaujama apeliaciniame skunde, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą reglamentavimą.
Visgi konstituciniai principai garantuoja būtinumą atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą, o Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Taigi, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, negalima teigti, kad R. T. teisė reikalauti atlyginti, jo manymu, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtus nuostolius ar turtinę, neturtinę žalą, yra paneigta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Gali būti atlyginama ir tokia žala, kuri padaryta neteisėtais veiksmais ar neveikimu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-17/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).
Tačiau teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad žalos ir nuostolių atlyginimo klausimas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-17/2012, 2AT-17-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2891/2010, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-264-785/2014, ATP-1313-508/2013), todėl R. T. patirtos išlaidos dėl jo atstovavimo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime ir už atliktą rašysenos ekspertizę, taip pat ir išlaidos advokatui už apeliacinio skundo surašymą, iš institucijos, kurios pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, negali būti priteisiamos.
Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tyrimas ir nagrinėjimas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos administracinėse teisės pažeidimo bylose atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose (Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. T-2005-113, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008), todėl R. T. reikalavimas priteisti, jo manymu, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtas išlaidas, nagrinėtinas administracinės teisenos tvarka administraciniame teisme, šiuo atveju Kauno apygardos administraciniame teisme.
Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino R. T. prašymo priteisti jo patirtas išlaidas, susijusias su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, iš institucijos, kurios pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi tai nėra numatyta ATPK, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o R. T. apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl jau aptartų priežasčių netenkintinas ir R. T. apeliacinio skundo reikalavimas iš institucijos, kurios pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą priteisti ir išlaidas už apeliacinio skundo surašymą, todėl šis reikalavimas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. T. apeliacinio skundo netenkinti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.