- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-162-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00800-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- T. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. G., akcinė bendrovė SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. V. kreipėsi į antstolę I. G., prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą antstolio veiksmams apskųsti, panaikinti kaip neteisėtą antstolės I. G. 2018-03-14 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš antstolės 210 Eur patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų suteikimo rengiant skundą. Nurodo, jog antstolė, vykdomojoje byloje nerealizavusi kreditoriui įkeisto turto ir net nenustačiusi pradinės to turto pardavimo iš varžytynių kainos, neteisėtai areštavo kitą pareiškėjui priklausantį turtą, kuris nėra įkeistas, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Mano, jog antstolis skolininko neįkeistam turtui apribojimus gali taikyti tik po to, kai yra užbaigiama išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, neužtekus įkeisto turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti ir esant kreditoriaus išreikštai valiai vykdyti tolesnį skolos išieškojimą iš neįkeisto turto.
2. Antstolė 2018-06-20 patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. atnaujino pareiškėjo praleistą terminą antstolio veiksmams apskųsti, tačiau kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą ir jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti teismui.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo T. V. skundas netenkintas. Teismo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, kad skolininko turto areštas yra laikinas tokio turto nuosavybės teisės uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis), todėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies normoje nustatytas draudimas išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas, neturėtų būti tapatinamas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą.
3.2. Nurodė, kad hipoteka įkeisto pareiškėjui priklausančio gyvenamojo namo su kavine būklė yra avarinė, nes pastatas yra po gaisro. Dėl šios priežasties, net prieš atliekant turto vertinimą, jau buvo aišku, jog šio nekilnojamojo turto objekto vertė nebus didelė ir iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti. Tai, kad antstolės prielaidos dėl hipoteka įkeisto turto vertės buvo visiškai pagrįstos, patvirtina ir nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo turto vertintoja hipoteka įkeisto turto rinkos vertę nustatė 76 000 Eur, t. y. šiek tiek daugiau nei pusė pareiškėjo įsiskolinimo. Todėl darytina išvada, jog antstolės patvarkymas areštuoti ir kitą neįkeistą skolininkui priklausantį turtą yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėjas T. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti kaip neteisėtą antstolės I. G. 2018-03-14 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Skundo motyvai:
4.1. Nurodo, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Taigi, minėta įstatymo nuostata kreditoriui suteikia teisę nukreipti išieškojimą į kitą turtą tik realizavus įkeistą turtą.
4.2. Nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad priverstinio vykdymo veiksmai gali būti tęsiami skolininkui tik po to, jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.
4.3. Nurodo, kad negali sutikti, jog antstolis remiantis CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata gali taikyti turto areštą skolininko turtui anksčiau, nei yra pabaigta įkeisto turto realizavimo procedūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės I. G. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta 2018-01-08 pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2017-12-22 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl hipoteka T. V. priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini): 1) 0,5183 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamojo namo su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių išieškant 141 484,09 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos, skaičiuojant nuo 2017-11-27 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, išieškotojos AB SEB banko naudai (v. b. l. 2–6). 2018-01-09 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas minėtas hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). (v. b. l. 15–18, 20–22). 2018-03-14 priimtas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas kitas skolininkui T. V. priklausantis hipoteka neįkeistas nekilnojamasis turtas: 1,5 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,55 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,9 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 41–46, 50–52). Iš 2018-04-13 patvarkymo dėl turto ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog antstolė nustačiusi, kad valstybės įmonės Registrų centro pateiktos hipoteka įkeisto turto vidutinės rinkos vertės, nustatytos atitinkamai masinio vertinimo ir atkuriamosios vertės būdu, gerokai skiriasi nuo sutartinėje hipotekoje nurodytų minėto įkeisto turto rinkos kainų, skyrė hipoteka įkeisto turto ekspertizę, t. y. turto vertinimą (v. b. l. 68). 2018-05-10 patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog hipoteka įkeisto minėto turto rinkos vertė yra 76 000 Eur (v. b. l. 75). 2018-06-14 skolininkas T. V. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą antstolio veiksmams apskųsti, panaikinti kaip neteisėtą antstolės I. G. 2018-03-14 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš antstolės 210 Eur patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų suteikimo rengiant skundą. Antstolė skundą tenkino iš dalies, t. y. atnaujino pareiškėjo praleistą terminą antstolio veiksmams apskųsti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą ir perdavė skundą nagrinėti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo T. V. skundo netenkino. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarties.
9. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Taigi, minėta įstatymo nuostata kreditoriui suteikia teisę nukreipti išieškojimą į kitą turtą tik realizavus įkeistą turtą.
10. Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į bet kurį kitą turtą ir jo realizavimas negali būti tapatinamas to turto areštui ir laikinam disponavimo teisės apribojimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad skolininko turto areštas yra laikinas tokio turto nuosavybės teisės uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis), todėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies normoje nustatytas draudimas išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas, neturėtų būti tapatinamas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Nagrinėjamu atveju antstolė kito hipotekos kreditoriui neįkeisto turto iš varžytynių nepardavinėja, taigi jo nerealizuoja, o tik nustatė laikinus nuosavybės teisės apribojimus, kadangi hipotekos kreditoriui įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža, kad pakaktų iš hipotekos įkeisto turto gautų lėšų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi apelianto argumentai, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostata kreditoriui suteikia teisę nukreipti išieškojimą į kitą turtą tik realizavus įkeistą turtą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju hipoteka neįkeistas turtas nėra realizuojamas, o yra tik laikinai apribota disponavimo teisė šiuo turtu.
11. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad priverstinio vykdymo veiksmai gali būti tęsiami skolininkui tik po to, jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad negali sutikti, jog antstolis remiantis CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata gali taikyti turto areštą skolininko turtui anksčiau, nei yra pabaigta įkeisto turto realizavimo procedūra.
12. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi aktualia teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015 ir joje pateiktu išaiškinimu dėl antstolio teisės areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas. Kasacinis teismas nurodė, kad vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą; vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą. Antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas.
13. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad hipoteka įkeisto turto vertė yra 76 000 Eur, o išieškotinos skolos ir vykdymo išlaidų suma yra daugiau nei 143 000 Eur, kuri dėl skaičiuojamų 5 procentų dydžio metinių palūkanų kasdien didėja. Taigi įkeisto turto rinkos vertė yra akivaizdžiai mažesnė, t. y. beveik perpus mažesnė nei išieškotina suma. Pažymėtina ir tai, kad išieškotoja AB SEB bankas, pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, prašyme nurodė, kad jeigu iš varžytynių pardavus AB SEB bankui įkeistą skolininko turtą gautų lėšų neužteks visiems skolininko įsipareigojimams AB SEB bankui padengti, vadovaujantis LR CK 4.193 str., prašo tęsti likusios skolos pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą išieškojimą iš kito skolininkui priklausančio turto ir pajamų. Taigi, esant nepakankamai įkeisto turto vertei padengti išieškotinos skolos ir vykdymo išlaidų sumą ir kreditoriui iš anksto pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolės patvarkymas areštuoti ir kitą neįkeistą skolininkui priklausantį turtą yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
14. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundžiamas turto arešto aktas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.