Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui L. R. dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas, sprendžiant dėl bankroto administratoriaus turėtų bendrovės bankroto procese administravimo išlaidų atlyginimo, įrodymų vertinimo.

Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Teismas taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės.

Dėl buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindų

20. Šioje byloje BUAB „ALM Contractus“ bankroto administratorius, ieškovas R. B. pareiškė ieškinį teisme buvusiam įmonės akcininkui ir vadovui L. R., prašė priteisti iš atsakovo administratoriaus bankroto procese turėtas 1 189,35 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-5). Kauno apylinkės teismas 2018-11-15 sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo L. R. 1 189,35 Eur bankroto administravimo išlaidas, 5 proc. metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 126-130). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas; pagal ieškovo pateiktą avansinę 2016 m. rugsėjo mėn. apyskaitą ir BUAB „ALM Contractus" 2018-04-16 balanso duomenis, matyti, kad BUAB „ALM Contractus" bendrovės sąskaitoje buvo 6,37 Eur piniginių lėšų ir bendrovė turėjo ilgalaikio materialaus turto už 1 209 Eur; todėl ieškovas savo reikalavimus dėl bankroto administravimo išlaidų visų pirma turėjo tenkinti iš bendrovės turto ir piniginių lėšų; byloje pateikta 2017-04-04 sąskaita-faktūra BRA Nr.04/01, kurioje nurodoma, kad administratoriaus atlyginimas pagal Kauno apygardos teismo 2016-12-12 nutartį sudaro 1 140,00 Eur, kartu pateiktas 2017-04-05 kasos pajamų orderis BAL Nr.04-1, kurio turinys leidžia spręsti, kad ieškovas iš UAB „ALM Contractus“ „už administravimo paslaugas“ priėmė (gavo) 1 140,00 Eur; todėl su ieškovu buvo atsiskaityta; be to, ieškovas, veikdamas kaip bankrutuojančios įmonės administratorius, ieškinį atsakovui turėjo reikšti bankrutuojančios įmonės vardu, o ne asmeniškai.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB „ALM Contractus“ buvo įregistruota 2007-11-16. Įmonės vienintelis akcininkas bei įmonės vadovas nuo jos įkūrimo pradžios buvo atsakovas L. R. (b. l. 21-24). Viena iš bendrovės kreditorių UAB „REIKALAVIMAS.LT“ 2016-07-14 kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „ALM Contractus“ (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1062/2017, vieši teismų sistemos „Liteko“ duomenys). Kauno apygardos teismas 2016-09-14 nutartimi iškėlė UAB „ALM Contractus“ bankroto bylą, bendrovės bankroto administratoriumi paskyrė ieškovą R. B. (b. l. 6 – 8). Kauno apygardos teismas 2016-12-12 nutartimi konstatavo, kad bankroto bylos BUAB „ALM Contractus“ iškėlimo dienai įmonė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo, įmonės turtą sudarė 2 monitoriai, kurių bendra likutinė vertė – 343,19 Eur, teismas sprendė, kad BUAB „ALM Contractus“ turto nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl yra pagrindas BUAB „ALM Contractus“ taikyti supaprastintą bankroto procesą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1062/2017, vieši teismų sistemos „Liteko“ duomenys). Minėta nutartimi taip pat buvo patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bendrai 2072,00 Eur sumai, nustatant, kad iš jos 1140,00 Eur sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas. Kauno apygardos teismas 2017-04-13 pripažino UAB „ALM Contractus“ veiklą pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto (b. l. 13,14).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvieno įmonės bankroto proceso metu yra patiriama teismo ir bankroto bylos administravimo išlaidų. Administravimo išlaidas pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administravimo išlaidos yra apmokamos pirmiausia iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė bendrovės kreditorė UAB „REIKALAVIMAS.LT“. Kadangi UAB „ALM Contractus“ bankroto bylos iškėlimo metu (2016-09-14) nebuvo žinių apie įmonės turtinę padėtį, pareiškėja nebuvo teismo įpareigota įmokėti ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodomą įmoką. Todėl įmonės bankroto administratorius sutiko (prisiėmė riziką) sumokėti būtinas išlaidas įmonės bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktas).

23. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie, įmonei tapus nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau apsunkindami situaciją ir apribodami galimybę tinkamai likviduoti įmonę, taip pat nurodytas specialus subjektas, turintis pagrindą reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, pažeidęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu tampa atsakingas kreditoriui, įmokėjusiam pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytą sumą administravimo išlaidoms padengti, arba bankroto administratoriui, kuris, įmonei neturint turto ar turint jo nepakankamai administravimo išlaidoms padengti, prisiėmė riziką administruoti įmonę savo lėšomis (ĮBĮ redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01, 2015 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1962). Taigi šioje normoje įvardyti asmenys (kreditorius ir administratorius), kurių lėšomis vykdomas ar įvykdytas įmonės likvidavimas supaprastinto bankroto proceso metu, turi teisę išsiieškoti šias išlaidas iš asmenų, pažeidusių pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai, pareigą turi bendrovės valdymo organai ir dalyviai.

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės teisinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

25. Byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buvęs įmonės vadovas atsakovas L. R. nevykdė pareigos, bendrovėje esant Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovo vadovaujama įmonė nuo 2008 metų buvo nemoki, nes tuo metu įmonės įsipareigojimai (11446,00 Eur) žymiai viršijo turimą turtą (4729,00 Eur), t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tokia atsakovo vadovaujamos įmonės padėtis nuo 2008 m. gruodžio 31 d. atitiko Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įtvirtintą įmonės nemokumo būseną. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai sprendė, kad 2008 m. gruodžio 31 d., tiek 2009 m. gruodžio 31 d., tiek ir bankroto bylos iškėlimo momentu (2016 m.) UAB „ALM Contractus“ buvo nemoki Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes pradelsti bendrovės įsipareigojimai net kelis kartus viršijo viso įmonės balansinio turto vertę. Atsakovas L. R., būdamas minėtos įmonės vadovu, turėjo įstatyminę pareigą jau 2009 m. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas pagrindė visas būtinas atsakovo civilinės teisinės atsakomybės sąlygas, nes be minėto neteisėto neveikimo, paaiškėjo, kad įmonės vadovas neišsaugojom ir neperdavė likusio bendrovės turto bankroto administratoriui, įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su administratoriumi už lėšas, administratoriaus panaudotas bendrovės bankroto procedūroms apmokėti, nebuvo sumokėtas iš įmonės lėšų administratoriui nustatytas atlyginimas. Byloje nustatytas ir priežastinis ryšys taro atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos (CPK 178 straipsnis, CK 6.249-249 straipsniai). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pagrista pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada priteisti administratoriaus turėtas išlaidas ir nesumokėtą atlyginimą iš buvusio įmonės akcininko ir vadovo. Kartu šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, kad administratorius privalėjo tokio pobūdžio ieškinį reikšti bankrutavusios įmonės vardu.

Dėl įrodymų vertinimo

26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Iš skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta atsakovo nurodomus argumentus. Kauno apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovui nebuvo sumokėtas nustatytas atlyginimas už įmonės bankroto procedūrų vykdymą. Iš teismų sistemos „Liteko“ viešų duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.B2-1062/2017 teismas 2016-12-12 nutartimi patvirtinto 1140 Eur bankroto administratoriaus atlyginimą. Šioje nutartyje yra konstatuota, kad UAB „ALM Contractus“ neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, ilgalaikį jos turtą sudaro 2 monitoriai, kurių bendra likutinė vertė - 343,19 Eur, išieškoti debitorinius įsiskolinimus realių galimybių nėra. Minėtoje byloje Kauno apygardos teismas priėmė 2017-01-17 nutartį, kuria konstatavo, jog įmonė turto neturi, nėra lėšų bankroto procedūroms apmokėti, todėl teismas taikė supaprastintą bankroto procedūrą. Minėtoje byloje bankroto administratorius R. B. 207-03-21 kreipėsi su pareiškimu į teismą, kuriame nurodė, jog administratorius vykdo bankroto procedūras savo lėšomis, bankroto panaudojo įmonės bankroto procedūroms apmokėti asmeninių lėšų 43,25 Eur sumą, nustatyto 1140 Eur atlyginimo iš bankrutavusios įmonės lėšų negavo, todėl prašo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kauno apygardos teismas, priimdamas 2017-04-13 sprendimą dėl įmonės pabaigos, sprendimo motyvuose nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo dienai UAB „ALM Contractus“ nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo, lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti bankroto procese negauta. Įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje esanti sąskaita faktūra ir kvitas (b. l. 28, 29) nepagrindžia atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad ieškovui realiai buvo išmokėta 1140 Eur suma. Apeliantas skunde pakartodamas ieškinyje nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendime.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.