Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, trys suaugę vaikai, dirba V. Š. įmonėje, vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. B. 2020 m. gegužės 29 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) prie 12 namo, konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 8 kartus kumščiu trenkė A. Z. į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus viršugalvyje, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas pilve, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. Ž. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. gegužės 29 d., 22.30 val(duomenys neskelbtini) vedžiojo šuniuką. Sutiko A. Z., kuris garsiai kalbėjo telefonu, priėjęs prie jo, ištiesė ranką jam į krūtinę klausdamas kas jis toks yra. Pasakė savo vardą, pavardę. Prašė parodyti pasą. Paklausė kur jis gyvena. Klausinėjo kodėl jo nepažįsta, kodėl jis čia vaikšto. Atsakė jam, kad šuniuką vedžioja. Sušuko, kad jis yra (duomenys neskelbtini) dievas. Pasilenkė, atsitraukė nuo jo, galvodamas apeiti nukentėjusįjį. Bet gavo smūgį į nosį, nukrito akiniai, jis pats kūliais atbulas nudribo. Bandė stotis nukentėjusysis spyrė jam keturis kartus, du kartus pataikė į lūpą, paskui į ranką. Kad jis neatsistotų užgriuvo ant jo, bandė kažkur skambinti jam nepavyko. Sakė, kad tuoj iškvies policiją. Kumščiais dar pradėjo daužyti, liepė nesistoti, nesikelti. Kaip tik tuo metu jo žmona priėjo, sušuko kas čia darosi, tuomet A. Z. pasitraukė. Žmona pradėjo su juo aiškintis kas čia darosi. Jam buvo sunku kvėpuoti, kraujas iš nosies į gerklę bėgo. Žmona gražiai bandė pasikalbėti, A. Z. ją pastūmė, žmona atsistojo, pasiūlė dar jį palydėti iki namų jis ir vėl ją pastūmė. Pats atsistojęs, pasiėmė šuns pavadėlį, žmona taip pat atsistojo ir jie pabėgo. A. Z. rėkė jiems ,,užmušiu, degsi pragare“. Po to jis iškvietė policiją.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. Z. parodymais, specialisto išvada, iš nukentėjusiojo protokolo pareiškimo, akistatos protokolo bei kitais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo pas draugą svečiuose, išgėrė butelį degtinės, alaus. Nuo draugo iki jo namų 15-20 min. eiti. Trumpino kelią, ėjo pro tvartų masyvą, ten praėjimas buvo padarytas. Krūmuose pasigirdo garsas. Išsigandęs paklausė kas čia. Iš krūmo išbėgo šuo be antsnukio, be pavadėlio ir įkando jam į kairę koją. Pasirodė G. B.. Apsižodžiavo, pasimušė. Baigiantis jų konfliktui pasirodė D. B.. Išsitraukė skambinti policijai. D. B. pradėjo rankomis mosikuoti prie jo, rėkė, šaukė ir jis ją nustūmė į šoną. G. B. pirmas jam trenkė į barzdą. Tuomet jis trenkė jam. G. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jam pačiam padarytas mažesnis sužalojimas. Kaltinamojo atsiprašė, sumokėjo pinigus. Šiuo metu yra nuteistas už tai, bet nuosprendis neįsiteisėjęs. Prašo priteisti iš kaltinamojo 6 000 eurų, nes viskas vyksta jau du metus. Važinėjo po ligonines per karantiną, skiepijosi. Konfliktas prasidėjo po šuns įkandimo. Šuo buvo mažas bet jis bijo šunų. Nevadino savęs (duomenys neskelbtini) Dievu, kaltinamasis išsigalvoja. Gali būti ,kad kažką negražaus pasakė. Nenorėjo įsilieti į jokias muštynes. Kaltinamasis priėjo prie jo, davė smūgį, jis jam atgal. Nebuvo nukritęs tikriausiai su pavadėliu jam padarė žaizdą viršugalvyje.

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius nukentėjusiojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 22.30 val. einant namo pro (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) namo už krūmo išgirdęs šnaresį paklausė ,,kas“, netrukus pasirodė šuo, kadangi buvo prieblanda, šuns neįsidėmėjo, su šuniu buvo vyriškis, kaip vėliau sužinojo, G. B.. Šuo jam įkando į koją. Jis pradėjo gintis ir rėkti. Įvyko žodinis konfliktas, kurio metu G. B. kumščiu vieną kartą trenkė jam į smakrą. Vėlesnių įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo truputį išgėręs bei kvietėsi policiją. Jį apkaltino, kad jis pirmas puolė, nors jį užpuolė šuo ir pirmas trenkė G. B.. Galbūt jis gynėsi. Buvo strese, nes labai bijo šunų. Pareigūnai nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), jam buvo bloga, skaudėjo galvą, pykino. Suteikus med. pagalbą, buvo išleistas į namus. Kitos dienos rytą pradėjo skaudėti galvą, smakrą, koją ir šoną. Kreipėsi į Kauno klinikinę ligoninę. Buvo apžiūrėtas medikų, surašytas medicinos dokumentų išrašas. Papildomai parodė, kad prieš konfliktą su G. B. neblaivus iš svečių, kur per 2- 3 valandas galimai išgėrė 250 ml degtinės, ėjo namo. Prieš įvykį susižalojęs nebuvo, nebuvo sužalotas kitų asmenų, nebuvo nugriuvęs ar kokiu kitu būdu susižalojęs. Nuo konflikto pradžios nepastebėjo jokių kitų asmenų. Konfliktas prasidėjo tuomet, kai jam einant keliu netikėtai iš krūmų išlindęs įkando G. B. šuo. Išsigandęs jis pradėjo rėkti, tik vėliau pamatė vyriškį, kaip suprato, šuns šeimininką. Kadangi labai bijo šunų, o šuo buvo be pavadėlio, be antsnukio, jis G. B. pradėjo reikšti pretenzijas dėl šuns elgesio ir kad šis kuo greičiau šunį nuo jo patrauktų. Šuo buvo sukandęs jo kairę blauzdą ir nepaleido, o šuns šeimininkas, jam reiškiant pretenzijas, šuns nepatraukė. Buvo strese dėl šuns įkandimo, šiek tiek neblaivus, todėl tolesnio konflikto aplinkybių nepamena. Jie su vyriškiu sukonfliktavo, kibo vienas kitam į atlapus, tuo momentu jis pajuto smūgį į smakrą, jiedu susimušė muštynių metu jis jautė dar ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, krūtinę, galvą. Gindamasis G. B. tik rankomis sudavė ne mažiau du kartus į įvairias kūno vietas, kur pataikė, nežino. Jiems susikibus pastebėjo, kad šalia jų atsirado nepažįstama moteris, kaip vėliau sužinojo, D., G. draugė. D. rėkė ant jo, jį puolė, įsikibusi tempė, todėl jis ją nuo savęs rankomis atstūmė, D. parkrito, bet iškart atsistojo. Jis, atsitraukęs nuo jų, iškvietė policiją. Jam kviečiant policiją, G. su D. pasišalino. Kur dingo konflikto priežastimi tapęs šuo, nežino. Kadangi po šuns įkandimo buvo labai išsigandęs, šuns apibūdinti negali, bet, kiek spėjo pamatyti, šuo buvo nelabai didelis. Taop pat papaildomai nurodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 20 val. blaivus nuėjo pas draugą R. P. į (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena, (duomenys neskelbtini). Su R. dviese išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės, jis dar išgėrė dvi skardines 0,5 l apie 5 procentų stiprumo alaus. Maždaug po 22 val. išėjo link namų, nuo R. namų grįžti trunka apie 15-20 minučių. Nuo išėjimo praėjus gal 15 minučių, netoli namų, prie (duomenys neskelbtini) namo, iš krūmų išbėgęs šuo jam įkando į koją, todėl su šuns šeimininku G. B. kilo konfliktas, kurio metu buvo sužalotas. Pas R. atėjo ir iš jo išėjo sveikas ir nesužalotas, iki kol iš krūmų išbėgęs šuo jam įkando, jokių kitų asmenų sutikęs nebuvo. Įvykio metu buvo apsirengęs tamsiai žaliomis ilgomis laisvalaikio kelnėmis, ne sportinėmis, bei marškinėliais, ką dar buvo apsirengęs, nepamena. Dėl patirtų sužalojimų 2020-05-30 naktį jam pradėjo svaigti galva, todėl jį policijos pareigūnai nuvežė į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę, iš kur po apžiūros išleido. 2020-05-30 dėl kastinės žaizdos kojoje pats nuvyko į Raudonąjį Kryžių, po gydytojo apžiūros greitoji jį nuvežė į VšĮ Kauno Klinikinę ligoninę apžiūrai, po apžiūros buvo išleistas namo. Dėl kastinės žaizdos kojoje dar kokius tris - keturis kartus vyko į Raudonąjį Kryžių, kur apžiūrėdavo jo žaizdą kojoje ir paskiepydavo nuo pasiutligės. 2020 m. birželio 1 d., gavęs iš policijos siuntimą, nuvyko pas teismo medicinos ekspertus. Kaip jau ankstesnėse apklausose buvo nurodęs, po to, kai šuo įkando jam į koją ir su G. B. kilo žodinis konfliktui, pajuto vieną smūgį į smakrą, konfliktui tęsiantis, pajuto ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinę, galvą. Kadangi buvo neblaivus ir dėl kilusios konfliktinės situacijos, tiksliau nurodyti kiek ir konkrečiai, kur jam buvo suduoti smūgiai, negali. Jo šuo vidutinio dydžio, (duomenys neskelbtini) kraujasekys, jis tikrai nėra ir nebuvo agresyvus. Šunį pirko medžioklės tikslais, nes jis yra skalikas. Pirmos apklausos metu tvirtina savo parodymus, kur nurodė, kad labai bijo šunų. O šunų bijo todėl, kad vaikystėje buvo įkandęs šuo. 2021 m. gegužės 29 d. vakare įvykusio konflikto metu su G., jo šuns su juo nebuvo. Konfliktas su G. ir įvyko būtent dėl to, kad jam įkando G. šuo į kairę blauzdą, šis šuo buvo palaidas, ir be antsnukio. Šuns jis nematė, nes jis įkando netikėtai išlindęs iš krūmų. Ankstesnės apklausos metu jis nurodė, kad iš draugo eidamas namo iki konflikto prasilenkė su kitais asmenimis, tačiau nurodyti, nei kas jie, nei kiek jų buvo negali, nes tiesiog to nesureikšmino ir neatkreipė dėmesio. Nuo to momento, kai netikėtai iš krūmų išniręs G. šuo įkando jam į koją, iki to laiko, kol jis kvietė policiją, galėjo praeiti apie 10 minučių. Prie jo su G. jokių kitų asmenį nematė, tik konflikto metu, kažkuriuo metu, prie jų atsirado D.. Kadangi viskas vyko labai greitai ir netikėtai, tai tikrai neatkreipė dėmesio, ar D. su G. buvo blaivūs, todėl apie jų blaivumą ar neblaivumą nieko pasakyti negali. Yra davęs parodymus pirmoje apklausoje apie jo su G. grumtynių pradžią, juos tvirtina daugiau nedetalizuodamas, tik nurodo, kad jis pirmas pajuto smūgį. Pirmos apklausos metu atsakė tik į jam užduotus pareigūno klausimus, vėlesnės apklausos metu pareigūnas klausinėjo detaliau, todėl jis patikslino kiek, kur ir kokius smūgius pajuto. Po įvykio praėjo daug laiko, todėl daugelio aplinkybių nepamena ir prašo vadovautis anksčiau duotais parodymais. Dėl tos pačios priežasties nurodyti negali, ar G., ar jis, grumtynių metu buvo parkritę ant žemės. Jis iš karto po konflikto paėjęs į šoną kvietė policiją, be to, buvo strese, po šuns įkandimo ir muštynių, todėl į G. nebekreipė dėmesio ir jokių akivaizdžių šio sužalojimų nematė. Kadangi po minėto įvyko pats buvo dideliam šoke, nesuprato, kur jam skauda, o vėliau kreipėsi į medikus, kur medicininiuose dokumentuose yra užfiksuoti jo visi patirti sužalojimai. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20841-20 buvo apklaustas kaip įtariamasis, o vėliau kaip kaltinamasis. Turėjo teisę gintis. Kaip įtariamasis ir kaltinamasis nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, be to, tikėjosi laidavimo, todėl prašo kitoje jo byloje duotų parodymu nevertinti ir nelyginti su šiame ikiteisminiame tyrime duotais parodymais. Papildomai nurodė, kad įvykio metu buvo be šuns. namuose turi vieną didelį šunį, kurį laiko kambaryje, išleidžia bėgioti į uždarą kiemą. Jo šuo ramus ir neagresyvus. Policijos pareigūnus kvietė įvykio vietoje, tuo metu jokių šunų aplinkui nebuvo, išskyrus netoliese kažkur lakstantį palaidą nedidelį G. B. šunį. Jokių kitų šunų lojimo negirdėjo, nes buvo streso būsenoje po G. B. šuns įkandimo. Ar lojo G. B. šuo, neatsimena. Atvykus policijos pareigūnams, iš namų grįžo į įvykio vietą jau su savo šunimi. Nepamena, ar jo šuo atbėgo kartu su juo, ar jį atsivedė su pavadėliu, ar lojo prie policijos pareigūnų, nes, kaip ir minėjo, buvo labai išsigandęs ir stresinės būsenos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-1298/2020 (02) konstatuota, kad kastinės žaizdelės kairėje blauzdoje padarytos riboto paviršiaus kietais, bukais daiktais, labiausiai tikėtina nedidelio gyvūno dantimis (2 t., b. l. 31, 50-57).

Iš protokolo-pareiškimo 2020-06-01 A. Z. matyti, kad jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam sukelto fizinio skausmo bei patirtų sužalojimų įkandus šuniui (2 t., b. l. 15).

Iš specialistui, teismo medicinos ekspertui, pateiktų papildomų A. Z. medicininių dokumentų matyti, kad gauta VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG 218/2021 (02), kad papildomi sužalojimai nekonstatuoti ir sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (2 t., b. l. 89-91).

Iš 2021-10-13 specialisto Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto D. B. paaiškinimų matyti, kad A. Z. konstatuotos kąstinės žaizdelės kairėje blauzdoje yra išsidėščiusios sąlyginai nedidialiame plote t. y. 2x1,5 cm plote. Šioje srityje konstatuotos 8 smulkios kąstinės žaizdelės, išsidėščiusios lygiagrečiai viena kitos kitos atžvilgiu ir 5 vienoje, bei 3 kitoje pusėje. Labiausiai tikėtina, kad šios kąstinės žaizdelės yra padarytos priekiniais (viršutinio ir apatinio žandikaulių), sąlyginai nedidelio gyvūno dantimis. Atsakyti tiksliai, kuris iš papildomuosiuose dokumentuose minimų šunų, galėjo padaryti konstatuotus sužalojimus, iš turimų duomenų neįmanoma. Kita vertus, remiantis paprasčiausiais loginiais principais ir vizualiai apžiūrėjus šių šunų dantis, galite patikrinti ir pasakyti, kurio šuns sukandimis galėjo padaryti minėtus sužalojimus (ypatingai tuo atveju, jeigu jų dydis reikšmingai skiriasi vienas kito atžvilgiu) (2 t., b. l. 94).

Iš 2020 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nukentėjusiojo A. Z. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje 1-67-720/2021 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo matyti, kad teisiamųjų posėdžių metu A. Z. kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad konfliktas kilo po to, kai jam įkando šuo, jis sudavė G. B. smūgius, tačiau ir G. B. jam taip pat sudavė 4-5 kartus į krūtinę, galvą (2 t., b. l. 145 - 152, 181- 191, 3 t., b. l. 1 - 15).

Iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros matyti, kad nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, įvykio vieta fotografuota (2 t., b. l. 20-25).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu BPK 20 straipsnio 5 dalis, konstatuoja, kad nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad konfliktas įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kurio metu pats kaltinamasis G. B. buvo nukentėjusiojo sužalotas, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis A. Z. tą pripažino, šio įvykio metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto D. B. paaiškinimu nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai viršugalvyje, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje padaryti 2-5 parų laikotarpyje. Šie konstatuoti sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Juose nėra atsispindėjusių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojantį įrankį ar sužalojimo mechanizmą, todėl atsakyti, ar jie susidarė suduodant smūgius ar nugriuvus, neįmanoma. Poodinės kraujosruvos pilve, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais. Juose nėra atsispindėjusių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojantį įrankį ar sužalojimo mechanizmą, todėl atsakyti, ar jie susidarė suduodant smūgius ar nugriuvus, neįmanoma. Konstatuotos poodinės kraujosruvos padarytos kelių parų (tikslesnio laiko pagal morfologinius požymius nustatyti neįmanoma) laikotarpyje iki apžiūros VTMT Kauno skyriaus ambulatoriniame kabinete. Kastinės žaizdelės kairėje blauzdoje padarytos 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros VTMT Kauno skyriaus ambulatoriniame kabinete. A. Z. konstatuoti sužalojimai, išskyrus žaizdeles kairėje blauzdoje, padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sužalojimų vietose nėra užsifiksavusių požymių, pagal kuriuos būtų galima tiksliau spręsti apie žalojusio (-ių) daikto (-ų) ar įrankio (-ių) individualias savybes. Neatmetama tikimybė, kad konstatuoti sužalojimai kairėje plaštakoje, galėjo būti padaryti suduodant smūgius ir kontaktuojant su kietais, bukais daiktais (2 t., b. l. 97, 100).

Akivaizdu, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjęs buvo sužalotas, patytė fizinį skausmą ir ja buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu kaltinamasis taip pat buvo sužalotas ir ja buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konflikto metu fizinį smurtą patyrė ir kaltinamojo žmona kaltinamojo padaryta nusikalstama veika – fizinio skausmo sukėlimas nežymiai sutrikdant sveikatą, todėl palyginus nukentėjusiojo patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą su kaltinamojo G. B. nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei jo žmonos nežymaus sužalojimo, todėl konstatuojama, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra kaip mažareikšmė ir vadovaujantis BK 37 straispniu baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismų sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės apribojimu su paskirtais įpareigojimais. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartimi nuteistojo A. Z. gynėjo advokato A. M. skundas atmestas. Lietuvos Aukšiausio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį dalyje dėl A. Z. nuteisimo panaikino ir vadovaujnatis BK 40 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamsoios atsakomybės, perduodant laiduotojui ir baudžiamoji byla nutraukta. Nuosprendis įsiteisėjęs.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. B. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis G. B. neteistas, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 51-54), psichiatrijos įstaigoje nesilankė, nesigydė (3 t., b. l. 60), priklausomybės ligų centre neregistruotas (3 t., b. l. 58).

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas prieina prie išvados, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad G. B. padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas, todėl G. B. BK 37 straipsnio pagrindu atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Pagal susiformavusią teismui praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybes ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013). CK nenustato neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysisi A. Z. pateikė civilinį ieškinį – 6 000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 43-45).

Kaltinamasis su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016), tačiau teismas įvertinęs neturtinės žalos išsprendimo reikšmingas aplinkybes konstatuoja, kad nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis mažintinas. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas tarp A. Z. ir G. B. prasidėjo po to, kai G. B. šuo įkando A. Z., tačiau pažymėtina, kad įvykio metu A. Z. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1298/2020 (02) nurodyta, kad jam konstatuota: odos nubrozdinimai viršugalvyje, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, kairėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos pilve, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje; kastinės žaizdelės kairėje blauzdoje. Konstatuoti sužalojimai, išskyrus žaizdeles kairėje blauzdoje, padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Kastinės žaizdelės kairėje blauzdoje, pagal makromorfologinį vaizdą, padarytos riboto paviršiaus kietais, bukais daiktais, labiausiai tikėtina nedidelio gyvūno dantimis. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 paros iki apžiūros laikotarpyje. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 8 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų A. Z. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 84-85), tačiau po įvykio kaltinamajam G. B. po konflikto su nukentėjusiuoju nustatyti 2020 m. birželio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1289/2020 (02), nurodyti sužalojimai, tai ekchimozės (poodinės kraujosruvos) nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame žaste, krūtinėje, nepatikslintos kilmės žaizdos panosies srityje ir viršutinėje lūpoje, nosikaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2 - 5 paros iki apžiūros laikotarpyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 5 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 7.1. punktu dėl konstatuotų sužalojimų G. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (Baudžiamoji byla Nr. 1-67-720/2021, 1 t., b. l. 117 - 118), todėl įvertinus tai, kad nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybėms kilti įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys, todėl jam priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 eurų.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusysis teisme pateikė prašymą priteisti iš G. B. proceso išlaidas, nukentėjusiųjų patirtas dėl jo atstovo advokato padėjėjo A. M. dalyvavimo Kauno apylinkės teisme. Kartu su prašymais nukentėjusysis pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad A. Z. sumokėjo advokato padėjėjui A. M. 1610 eurų už atstovavimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1054-288/2022 (4 t., b. l. 20-28).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas iš kaltinamojo (nuteistojo) gali išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, Nr. 2K-208-976/2017). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011). Klausimo dėl išlaidų, patirtų proceso metu, išsprendimui aktualios jau minėtos BPK 106 straipsnio nuostatos, tačiau išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į visas bylos aplinkybes. Nagrinėjimo metu įvyko šeši teismo posėdžiai, iš kurių tik vienas teisiamasis posėdis, kuris ilgiausiai vyko – vieną valandą, kitų posėdžių laikas 2022 m. birželio 6 d., 15 min., 2022 m. birželio 17 d., 15 min., 2022 m. rugsėjo 26 d., 16 min., 2022 m. spalio 26 d., 35 min. bei 2022 m. lapkričio 28 d. baigiamosios kalbos truko 44 min. Taip pat pažymėtina, kad vienas teisiamasis posėdis 2022 m. birželio 12 d. neįvyko ir dėl pateis atstovo nedalyvavimo teisiamajame posėdyje, tačiau pagal pateiktas sąskaitas-faktūras suma analogiška neįskaitant neįvykusio posėdžio ar trukusio tik 15 min.

Atsižvelgiant į bylos ir suteiktų paslaugų apimtį, taip pat įvertinus teiktus procesinius dokumentus, atstovavimo teisme laiką, prašomos priteisti proceso išlaidos (bendrai 1610 eurų), teismo vertinimu yra neproporcinga suteiktų paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, todėl ši suma mažinama, iš G. B. išieškant 300 eurų proceso išlaidų, nukentėjusiojo A. Z. atstovavimo teisme išlaidoms apmokėti.

Kaltinamojo G. B. gynėjas advokato padėjėjas taip pat pateikė prašymą apmokėti už teisines paslaugas 1 500 eurų (4 t., b. l. 17), tačiau kaltinamasis pripažįstamas kaltu tik vadovaujnatis BK 37 straipsniu baudžiamoji byla nutraukiama, todėl proceso išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys fotonuotraukos, esančios baudžiamojoje byloje voke (3 t., b. l. 20) bei kompaktinė plokštelė (3 t., b. l. 174), paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu

nusprendžia:

G. B. pripažinti padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajam A. Z. iš kaltinamojo G. B. priteisti – 300 (tris šimtus) eurų dydžio sumą, neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. Z. patirtas teismo išlaidas sumažintas iki 300 eurų (tris šimtus eurų), priteisti iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiojo A. Z. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris fotonuotraukas, esančias baudžiamojoje byloje voke bei kompaktinę plokštelę, palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.