Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. T. turto vagystės) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (dėl vagystės iš I. M. ir M. Ž.) – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį – 45 parų arešto bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų arešto bausme.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį dėl vagystės iš I. M. ir M. Ž. bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, ir paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. T. turto vagystės) ir 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš R. B. priteista V. T. 728,75 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 275,66 Eur ir AB „ (duomenys neskelbtini)“ – 1 029,13 Eur turtinėms žaloms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 9 d. 21.30 val. iki 2025 m. balandžio 10 d. 05.00 val., tikslus laikas nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išlaužęs segmentinės tvoros dalį ir įsibrovęs į saugomą teritoriją, pateko į V. T. nuosavybės teise priklausantį kiemą, (duomenys neskelbtini), ir iš gyvenamojo namo terasos pagrobė 599 Eur vertės „Kamado Bono Grande“ kepsninę , o iš neužrakinto sandėliuko – 200 Eur vertės aukšto slėgio plovimo aparatą „Karcher K4 Premium Power Control“, 619 Eur vertės suvirinimo aparatą „Stamos-S multi 525 H“, 64,76 Eur vertės kampinį šlifuoklį „HiKOKI G13STA“, 44,99 Eur vertės diskinį pjūklą „Matrix Handkreissäge Kreissäge CS 1200-185 mm Sägeblatt Set 65 mm Säge 1200 Watt“, taip iš viso pagrobė 1 527,75 Eur vertės V. T. priklausančio turto.

2. R. B. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 18 d. iki 2025 m. balandžio 20 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš S. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 606,30 Eur vertės „Kamado Bono Grande 59 cm“ kepsninę, taip pagrobė S. V. priklausančio 606,30 Eur vertės turto.

3. R. B. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 22 d. 21.00 val. iki 2025 m. balandžio 23 d. 08.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išlaužęs 320,13 Eur vertės saugomos teritorijos segmentinės tvoros dalį ir taip ją sugadindamas, įsibrovęs į M. Ž. nuosavybės teise priklausantį kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), iš terasos pagrobė 659 Eur vertės „Kamado Bono Grande 59 cm“ kepsninę, 40 Eur vertės keptuvę, 10 Eur vertės šakutę, 25 Eur vertės šašlyko kepimo rinkinį, vielinį šepetį, dvi skirtingų dydžių mėsos apvertimo menteles ir kepimo žnyples, taip iš viso pagrobė 734 Eur vertės M. Ž. priklausančio turto bei sugadino 320,13 Eur vertės M. Ž. priklausantį turtą.

Tęsdamas šią nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 22 d. 22.00 val. iki 2025 m. balandžio 23 d. 08.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atsukę segmentinę tvorą laikančius varžtus, įsibrovė į saugomą teritoriją ir taip patekęs į I. M. nuosavybės teise priklausantį kiemą, iš terasos pagrobė 299 Eur vertės kepsninę „Kamado Bono MINI 40 cm“, taip pagrobė 299 Eur vertės I. M. priklausančio turto.

4. R. B. nuteistas ir už tai, kad 2025 m. birželio 2 d., apie 08.07 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausančio prekybos centro pagrobė 10 vnt. saldainių pakuočių „Ferrero Collection Sa T1S, 172G“ – vieneto kaina 8.69 Eur, bendros 86,90 Eur vertės, 2 vnt. saldainių pakuočių „ROCHER, 200 g“ – vieneto kaina 7.89 Eur, bendros 15,78 Eur vertės, 9 vnt. juodojo šokolado su karameliniu migdolu įdaru „PERGALĖ, 200 g“ – vieneto kaina 5.79 Eur, bendros – 52,11 Eur vertės, 7 vnt. juodojo šokolado su spanguolėmis „PERGALĖ, 200g“ – vieneto kaina 5,79 Eur, bendros 40,53 Eur vertės, 6 vnt. saldainių rinkinio „MERCI RED, 400 g“ – vieneto kaina 13,39 Eur, bendros 80,34 Eur vertės, taip pagrobė 275,66 Eur vertės UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo sumažinti jam paskirtas bausmes, motyvuodamas tuo, kad padarė nesunkius nusikaltimus, kaltę pripažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, nusikalstamas veikas padarė neplanuotai, o dėl susiklosčiusios situacijos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. neginčija kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, prašo sumažinti jam paskirtas bausmes.

10. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

10.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

10.2. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, parinkdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, privalo įvertinti ne tik nustatytas kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau privalo įvertinti ir kitas – 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnio 2 dalis), be kita ko, pažymėtina, ir kaltininko asmenybę, ir įvertinęs visų aplinkybių visumą motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

10.3. Skirdamas bausmę nuteistajam R. B. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau būdamas teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė net tris baigtus tyčinius savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir du – apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis) kategorijoms, vienas iš jų tęstinio pobūdžio (BK 178 straipsnio 3 dalis (dėl vagystės iš I. M. ir M. Ž.)), ir du baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis), taip pat atsižvelgė į tai, kad jis iki suėmimo vertėsi individualia veikla, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis baustas ir administracine tvarka, o didelės dalies paskirtų baudų dar nesumokėjo, kad dalis jo pavogtų daiktų yra surasta ir grąžinta savininkams, tačiau dėl kitų pagrobtų daiktų padaryta žala nėra atlyginta net iš dalies.

10.4. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10.5. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis R. B. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nustatytos net dvi ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), ir tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Kaip jau paminėta, jis anksčiau teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą įvairiomis bausmių rūšimis, paskutinį kartą buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, 2024 m. liepos 11 d. jis išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, tačiau nepraėjus nei metams, jis vėl nusikalto, šiuo atveju padarė net kelias vieną po kitos tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Ir tai parodo, kad R. B. kritiškai savo elgesio nevertina ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir švelnesnės bausmės, o jo nuolatinis nusikalstamas elgesys, nenoras laikytis įstatymų suponuoja išvadą, kad jis nenori gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo ir nėra linkęs pasitaisyti.

10.6. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti R. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmes, bei už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – arešto bausmes, kurios visiškai atitinka padarytų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą, bei, atsižvelgdamas ne tik į pripažintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir į nustatytas net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į paties kaltininko asmenybę, pagrobto turto vertę, nepažeidžiant BK 61 straipsnio nuostatų, visiškai teisingai nustatė ir skiriamų už atskirus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmės dydžius, kurie yra žymiai mažesni už sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, taip pat teisingai nustatė ir skiriamų arešto bausmių dydžius už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, kurie šiuo atveju, be kita ko, net neįtakoja paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydžio, nes paskirta arešto bausmė už nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį subendrinta apėmimo būdu kaip BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje padarytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bei paskirta arešto bausmė už nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 178 straipsnio 5 dalį subendrinta apėmimo būdu, kaip savo pavojingumu labai besiskirianti nuo kitų jo padarytų nusikalstamų veikų (vagysčių įsibraunant į saugomą teritoriją (BK 178 straipsnio 3 dalis)) (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o subendrinta bausmė subendrinta ir su pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. T. turto vagystės) bei BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteistajam palankesniu – bausmių dalinio sudėjimo būdu, todėl švelninti paskirtas bausmes už padarytas atskiras nusikalstamas veikas ar paskirtą galutinę subendrintą bausmę nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad R. B. prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

10.7. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nustatytas R. B. kaip asmenį charakterizuojančias aplinkybes bei jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, t. y., į jo ankstesnius teistumus, gyvenimo būdą ir nenorą pasitaisyti, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, bei nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. B. pagrįstai netaikytos ir BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos.

11. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. B. paskirtos bausmės nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.