Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

3. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo dalies, kuria nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjo J. A. ((duomenys neskelbtini) piliečio) draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesiams (2 metams), teisėtumo ir pagrįstumo.

4.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2024 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. balandžio 24 d., nes:

- nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

2024 m. gruodžio 10 d. sprendime nurodyta, kad įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2024 m. rugpjūčio 21 d. O jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba. Tad Migracijos departamentas nusprendė, jog pareiškėjas leidimą laikinai gyventi turi grąžinti Migracijos departamento teritoriniam skyriui.

Rezoliucinė dalis

4.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 20.2.1 papunkčiu, 2025 m. rugsėjo 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė:

- uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus);

- įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesiams (2 metams).

- asmuo buvo grąžintas į užsienio valstybę;

- asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.

Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad VSAT, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2025 m. liepos 8 d. nustatė asmenį, kuris pateikė galiojantį (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą ir leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas (2024 m. gruodžio 30 d. paskelbtas negaliojančiu). Todėl asmuo, nuo leidimo laikiniai gyventi paskelbimo negaliojančiu 2024 m. gruodžio 30 d. iki 2025 m. liepos 8 d. (t. y. 191 dieną) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Taip pat Sprendime nurodyta, kad VSAT VPR Migracijos skyrius 2025 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą grąžinti asmenį į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y., iki 2025 m. liepos 22 d., o 2025 m. liepos 14 d. asmuo išvyko iš Lietuvos Respublikos. Sprendime nurodyta ir tai, kad Migracijos departamentas nustatė, jog asmuo turėjo Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2022 m. birželio 15 d., nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. jam buvo išduoti leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu. O Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, asmuo iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. buvo įdarbintas Lietuvoje. Nustatyta ir tai, kad Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie asmens šeimos narius ar jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, Migracijos departamentas Sprendime, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus turimus duomenis ir dokumentus, konstatavo, kad asmens su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendime nurodyta, jog pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), asmens neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse būtą laiką, kad asmens šeiminių, ekonominių ir kitų užsieniečio ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta, ir atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 papunktį (pagal kurį neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo nuo 91 iki 365 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas 2 metų draudimo atvykti laikotarpis), nustatytiną draudimą atvykti laikotarpį, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, asmeniui nustatytinas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. O pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnyje nustatytus pagrindus. Sprendime pažymėta ir tai, kad pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Taigi, Migracijos departamento vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmuo neišvyko iš Lietuvos Respublikos po leidimo laikiniai gyventi paskelbimo negaliojančiu datos, jis buvo neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse, kad, įvertinus jo neteisėtai būtą laiką, sprendė, jog jis buvo pakankamai ilgą laiką Šengeno erdvėje neteisėtai, t. y., kad nustatyta, jog šis trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, todėl sprendė ir tai, jog yra rizika, kad asmuo, ir ateityje gali siekti atvykti ir neteisėtai pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.

4.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesiams (2 metams), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtą Sprendimo dalį.

5. Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjo J. A. ((duomenys neskelbtini) piliečio) draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesiams (2 metams).

6. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

7. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; ir kt.).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra akcentavusi, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024, ir joje nurodyta praktika).

9. Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog Migracijos departamentas įvertino tai, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas bei jis buvo grąžintas į užsienio valstybę. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas neišvyko iš Lietuvos Respublikos po jo leidimo laikinai gyventi paskelbimo negaliojančiu (2024 m. gruodžio 30 d.), t. y. Lietuvoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse buvo neteisėtai nuo 2024 m. gruodžio 30 d. iki 2025 m. liepos 8 d. Tad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo neteisėtai būtą laiką, t. y. 191 dieną, darė išvadą, kad tas terminas yra pakankamai ilgas, todėl laikė, jog yra nustatyta, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, ir tai, jog pagrįstai galima teigti, kad yra rizika, jog pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti ir neteisėtai pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis ir pan.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien aplinkybės, kad pareiškėjui anksčiau buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi bei priėmus sprendimą jį grąžinti į užsienio valstybę, jis pats per nustatytą terminą išvyko iš Lietuvos, neleidžia padaryti išvados, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Taip pat pareiškėjo neteisėtai būtas laikas (191 diena) irgi automatiškai nepatvirtina jo piktnaudžiavimo migracijos procedūromis. Skundžiamame Sprendime visiškai nepasisakyta, kada pareiškėjas realiai sužinojo, ar galėjo sužinoti apie Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 10 d. priimtą sprendimą, kuriuo buvo panaikintas jo leidimas laikinai gyventi, nenurodytos kitos svarbios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas vis tik piktnaudžiavo migracijos procedūromis, t. y. apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Taigi, ši Migracijos departamento išvada dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo migracijos procedūromis bei galima kilti rizika ateityje, t. y. kad pareiškėjas gali siekti atvykti ir neteisėtai pasilikti kitose Šengeno valstybėse, yra nemotyvuota.

10. Kita vertus, net jeigu ir laikant, kad pareiškėjas vis tik piktnaudžiavo migracijos procedūromis, tai taip pat nėra automatinis pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; tai turi būti pagrįsta ir tinkamai motyvuota.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamame Sprendime nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus bei todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Kitaip tariant, Migracijos departamento Sprendime visiškai nėra motyvų dėl įvesto perspėjimo į SIS dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apimtų pareiškėjo asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Pabrėžtina, kad pagal LVAT praktiką motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams (proporcingumo principui), stokojantys Migracijos departamento sprendimai pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; ir kt.).

Taigi, šiuo atveju Migracijos departamento Sprendime, jo skundžiamoje dalyje, nesant motyvų dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad į SIS įvestas perspėjimas yra pagrįstas ir proporcingas.

11. Atsakovas atsiliepime pateikė daugiau aplinkybių, nei yra nurodyta skundžiamame Sprendime.

Tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).

Pažymėtina, kad atsakovui teikiant atsiliepimą į skundą nėra teisinių kliūčių papildomai paaiškinti apskųsto sprendimo (šiuo atveju Migracijos departamento Sprendimo) priėmimo teisinius bei faktinius pagrindus, tačiau nėra suteikta teisė atsiliepimu į skundą taisyti administracinį aktą (šiuo atveju Sprendimą), bei nurodant faktinius tokio sprendimo priėmimo pagrindus, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame sprendime (bendrine prasme); priešingu atveju administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos, o teisingas ginčo išsprendimas paneigtas.

Taigi, atsakovo atsiliepime pateikti priimto Sprendimo argumentai dėl teisinio ir faktinio pagrindo nevertintini ir jie nedaro įtakos nemotyvuotam skundžiamam Sprendimui.

12. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijama Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, yra nepagrįsta, tad ji panaikinama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas; Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, panaikinama (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

14. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

15. Pareiškėjo skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas jo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė. Tad pareiškėjui iš atsakovo priteistina būtent 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui J. A. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesiams (2 metams).

Priteisti pareiškėjui J. A. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.